Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam V. B., nukentėjusiajai R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 –osios kuopos 3 –ojo būrio pareigūnas 2016-12-24 surašė V. B. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad jis 2017-12-24 apie 3.52 val., Pilaitės per. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, prieš persirikuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Nissan; eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Policijos komisariatas) 2017-12-30 nutarimu Nr. 10N-81611378-16 (toliau – ir Nutarimas), V. B. pripažintas kaltu pažeidęs Kelių eismo taisyklių 104 p. reikalavimus, padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu V. B. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju dirbo su taksi automobiliu, važiavo Pilaitės prospektu, viduryje prospekto, kur yra kolonėlės priekis, buvo dvi juostos – į Pilaitę ir viena juosta įvažiavimui į Pilaitės prospektą. Ji važiavo antra, t. y. kraštine iš kairės pusės, eismo juosta. Priekyje stovėjo priparkuotas autobusas. Važiavome į mano automobilio šoną, į keleivio duris, atsitrenkė automobilis. Tada sustojome. Nurodo, kad nukentėjusiosios automobilis judėjo pirma juosta. Priekyje stovėjo priparkuotas autobusas, Nissan automobiliui reikėjo persirikiuoti į antrą juosta, todėl įvyko smūgis. Tvirtina, kad jokių detalių nuo kelio nenešiojo, tik paėmė nuo bamperio atskilusią detalę. Taip pat pažymėjo, kad „Lukoil“ degalinėje kavos nepirko, todėl skunde, kurį rašė teisininkas, ši aplinkybė nurodyta per apsirikimą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju su draugėmis iš Justiniškių rajono važiavo į Pilaitės prekybos centrą „Pupa“. Važiavo vidurine, t. y. antra eismo juosta, tiesiai. Ten buvo trys juostos, po truputį lenkė taksi vairuotoją. Staiga, pajuto smūgį į savo pusę. Smūgis buvo tikrai didelis, todėl nusuko vairą į dešinę. Įvykis įvyko už perėjos. Kaip galėdama greičiau sustojo priešais stovėjusį autobusą. Taksi vairuotojas pasakė, kad mūsų nepastebėjo, tačiau nesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos, paprašė iškviesti policiją, nes ne jo mašina. Nurodė, kad jos vairuojama mašina važiavo trise. Taksi vairuotojas paklausė, kada atvyks policija, atsakėme, kad negreitai. Tuo metu buvo šoko būsenoje, paskambino savo vaikinui ir pastebėjo, kad taksi vairuotojas nuo kelio dangos pakelia kažkokį stambesnį daiktą. Aš to nesureikšminau. Prieš tai jis pasakė, kad eina nusipirkti kavos, kur jis tą detalę dėjo nemačiau. Taksi vairuotojas nusivedė policijos pareigūną už perėjos priešinga kryptimi. Įvykis įvyko už perėjos, o ne prieš perėją, pasakė, kad detalė yra kitur. Tada patapo aišku, nes toje vietoje, kur aš sakiau, kad įvyko eismo įvyksi, radome smulkių detalių – jos buvo už perėjos. Mano, kad taksi vairuotojas bandė perkelti detales į kitą vietą.

Pažymėjo, kad keleivio ir taksi vairuotojo parodymai skiriasi, vienas šnekėjo, kad važiavo antra eismo juosta, kitas, kad trečia. Prašė skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. paaiškino, kad važiavome naktį į prekybos centrą „Pupa”, įsukome į Pilaitės prospektą. Važiuojant prospektu buvo trys eismo juostos, važiavome vidurine eismo juosta. Kairiausia juosta važiavo automobilis T. P.. Aš jo nemačiau, pajutau smūgį. Smūgis buvo daugiau į mašinos priekį, į vairuotojo dureles. Supratau, kad taksi vairuotojas rikiavosi ir galimai mūsų nepastebėjo. Jis mus neblogai nubloškė į dešinę pusę. R. V. bandė išlaviruoti ir galimai pasuko vairą į dešinę. Po įvykio mes atsidūrėme kitoje eismo juostoje – dešiniausioje. Išlipime iš automobilio. Niekam nekilo įtarimų, kad taksi vairuotojas kaltas. Taksi vairuotojas pripažino, kad jos (R. V. mašinos) nepamatė. Norėjome užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau taksi vairuotojas nesutiko – pasiteisino, kad tai jo darbo automobilis. Jis norėjo, kad būtų iškviesta policija. Tada G. V. iškvietė policiją. Kai sustojome po avarijos, šalia stovėjo autobusas. Autobuso vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo savo autobusą, jis galvojo, kad mes į jį atsitrenkėme. G. V. paklausė autobuso vairuotojo, ar jis matė eismo įvykį. Jis pasakė, kad jis matė, kad mes nekeitėme važiavimo trajektorijos. Gabrielė pasiėmė vairuotojo kontaktus. Taip pat pažymėjo, kad Nissan automobilis priklauso jos dėdei. Po eismo įvykio išsigandau, pradėjau ieškoti detalių. Tų detalių buvo. Aš negalėjau atskirti, kur buvo mano mašinos detalės, kur taksi automobilio. Detalės buvo išsidėsčiusios už perėjos – antroje eismo juostoje įstrižai į trečią eismo juostą. Jas pastebėjome ne visas iš karto. Kai atvykusiems policijos pareigūnams taksi vairuotojas pasakė, kad mes važiavome pagreitėjimo juostoje, visi labai susinervinome. Aš supratau, kad taksi vairuotojas galėjo paimti detales ir jas kitur išbarstyti – pagreitėjimo juostoje. Tada mes pradėjome intensyviai ieškoti detalių. Mes radome smulkias detales už tos perėjos, kur įvyko eismo įvykis. Pastebėjome raideles nuo Toyota automobilio. Tas detales radome už automobilio. Kurioje juostoje jos buvo negaliu pasakyti. Tvirtina, kad važiuojant vidurine eismo juosta kelias buvo tuščias priekyje kliūčių nebuvo, nes iki autobuso dar buvo viena laisva juosta.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. D. paaiškino, kad gavę pranešimą, kad Pilaitės pr. įvyko eismo įvykis, atvyko į vietą. Radome du stovinčius automobilius, vienas jų buvo taksi automobilis. Jame buvo vairuotojas ir jo keleivis. Keleivis tuo momentu miegojo. Kitame automobilyje buvo vairuotoja ir kelios liudytojos – keleivės. Apklausėme taksi vairuotoją, paskui kitą vairuotoją. Vairuotojų parodymui skyrėsi. Vairuotoja aiškino, kad važiavo Pilaitė prospektu, o taksi automobilis važiavo tiesiai, antra eismo juosta. Mergaitės važiavo pirma eismo juosta. Jos važiavo kažkiek už taksi automobilio. Taksi automobilis važiavo lėčiau, nei leidžiama. Vairuotoja po truputį taksi pradėjo lenkti. Tuo momentu, kai ji aplenkinėjo, taksi padarė staigų manevrą į dešinę ir kliudė jų automobilį. Taksi vairuotojas aiškino, kad jis važiavo Pilaitės prospektu, o vairuotoja išvažinėjo iš Lukoil degalinės. Paskui jis pradėjo aiškinti, kad vairuotoja išvažiavo iš kito išvažiavimo. Pradėjome žiūrėti automobilius. Pagal sugadinimus versija buvo labiau panaši, kurią pateikė ne taksi vairuotojas. Pas taksi vairuotą buvo sugadinta priekinė automobilio dalis. Kito automobilio buvo sugadinta galinė dalis. Toliau aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, mano kolega nuėjo su taksi vairuotoju, jie nuėjo toliau gal apie 150 m nuo eismo įvykio. Vairuotojas norėjo parodyti, kur liko jo automobilio šukės. Tuo momentu aš bendravau su kita eismo įvykio šalimi. Vairuotoja man paaiškino, kad taksi vairuotojas pasakė, kad eina kavos, surinko šukes ir nuėjo prie Lukoil degalinės. Pokalbio metu paaiškėjo, kad stotelėje stovėjo autobusas. Buvo paimti autobuso vairuotojo kontaktai. Aš paskambinau autobuso vairuotojui, jis pasakė, kad eismo įvykio nematė, tačiau girdėjo triukšmą. Jis matė, kad automobiliai sustojo viena eile, tačiau pastebėjo, kad taksi vairuotojas prieš sustodamas keitė vairavimo kryptį. Šukės buvo toli nuo eismo įvykio vietos, kurioje tiksliai eismo juostoje nepamena. Taip pat kelios šukės buvo prie taksi automobilio, tačiau nebuvo galima pasakyti, kokio automobilio tai šukės, nes jos buvo labai smulkios.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J. paaiškino, kad atvykę į eismo įvykio vietą rado du apgadintus automobilius – Toyota ir Nissan. Taksi vairuotojas aiškino, kad jis važiavo pirma juosta, o panelės (nukentėjusioji su draugėmis) išvažinėjo gal iš Buivydiškių, gal iš Lukoil degalinės. Panelės aiškino, kad jos važiavo pirma juosta, o taksi vairuotojas rikiavosi ir kliudė. Jos paaiškino, kad važiavo nuo prekybos centro „Prisma”. Panelės pasakė, kad taksi vairuotojas, neva, ėjo pirkti kavos ir surinko šukes, po to jas išmėtė. Šalia stovėjusio autobuso vairuotojas nurodė, kad jis eismo įvykio nematė. Jis tik matė, kad po smūgio Nissan automobilis važiuoja tiesiai, o Toyota automobilis sustojo dešiniau. Detales radome pirmoje eismo juostoje. Pas nukentėjusiąją apgadintas automobilio kairysis šonas, o taksi automobilio – dešinysis. Pagal apgadinimus kaltas Toyota automobilis. Smulkios detalės rastos prie Toyota automobilio.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paties smūgio tarp automobilių nematė, kaip automobiliai važiavo iki smūgio irgi negali pasakyti. Matė tik automobilių apgadinimus, kai jie jau buvo sustoję.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. V. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju kartu su nukentėjusiąja važiavo į prekybos centrą „Pupa”. Mes važiavome, išsukę iš „Prismos” į Pilaitės prospektą. Jau važiuojant prospektu į mus atsitrenkė taksi vairuotojas. Jis atsitrenkė labiau į vairuotojo pusę – pirmą automobilio dalį. Mes išlipome iš automobilio. Išlipo taksistas. Susižiūrėjome ar visi sveiki. Apžiūrėjome nuostolius. Aš paklausiau autobuso vairuotojo, ar jis mate įvykį. Jis įvykio nematė. Tvirtina, kad nukentėjusioji važiavo tiesiai, nemanevravo. Nematė, kad taksi vairuotojas suktų į jų automobilio pusę, tačiau pajuto smūgį ir matė pačią trajektoriją. Tvirtina, kad R. V. vairuojamas automobilis važiavo greičiau už taksi automobilį. Po eismo įvykio taksi vairuotojas pasakė, kad šalta ir jis eina nusipirkti kavos. Nors „Lukoil“ degalinė buvo toje pačioje kalio pusėje, jis ėjo įstrižai kelio, grįžęs kavos neatsinešė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. R. (R) paaiškino, kad iki eismo įvykio taksi automobiliu kaip keleivis važiavo Pilaitės prospektu. Prisimena, kad buvo išgėręs, pavargęs. Automobilis, kuris važiavo greta, norėjo aplenkti autobusą ir todėl įvažiavo į mus. V. B. vairuojamos automobilis važiavo iš kairės pusės pirma juosta, judėjimo kryptimi berods buvo dvi eismo juostos. Priekyje, iš dešinės nuo mūsų, važiavo viešojo transporto autobusas. Kokiu greičiu važiavo autobusas negali pasakyti. Tvirtina, kad taksi automobilis važiavo leistinu greičiu. Mes autobusą buvome beveik privažiavę. Tada pajuto smūgį į keleivio pusę, o kliudęs automobilis iškarto pralėkė. Kliudžiusio automobilio persirikiavimo manevrų nematė. Po įvykio taksi vairuotojas nuėjo nusipirkti kavos į Lukoil degalinę, prieš tai paėmė detales, kurios valiojosi prie mūsų, kad jos netrukdytų. Iš degalinės taksi vairuotojas atsinešė kavos, atrodo kad gėrė kavą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) str. 2 d., be kita ko, numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

S. N. konstatuota, kad V. B., vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas į gretimą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 104 p. reikalavimus, taip pat sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti jo vairuojamas automobilis Toyota ir R. V. vairuojamas automobilis Nissan.

Kelių eismo taisyklių 104 p. nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo V. B. važiuojant automobiliu Toyta P. P. prospektu kraštine kaire eismo juosta ir persirikuojant į viduriniąją eismo juostą, tačiau neįsitikinus savo manevro saugumu, neįvertinus, jog šioje eismo juostoje važiuoja automobilis.

Tokia teismo išvada grindžiama nukentėjusiosios R. V., taip pat liudytojų G. V. ir I. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs neprieštaringi, papildantys vieni kitus, todėl laikytini objektyviais. Tiek nukentėjusioji, tiek minėtos liudytojos teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. V. iki eismo įvykio kilimo automobiliu Nissan važiavo vidurine (antra) eismo juosta, jokio persirikiavimo manevro nedarė, jos vairuojamo automobilio greitis buvo didesnis už V. B. vairuojamo automobilio Toyota greitį, o eismo įvykis kilo, kai automobiliams susigretinus V. B. bandė persirikuoti į vidurinę eismo juostą. Be to, V. B. pripažino, kad R. V. važiavo didesniu greičiu negu jisai.

Akivaizdu, jog R. V., važiuodama iš paskos V. B. vairuojamam automobiliui, aiškiai galėjo matyti (kaip ir pati nurodė), kad jai iš kairės esanti eismo juosta yra užimta. Tuo tarpu V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki automobilių susidūrimo nematė R. V. vairuojamo automobilio, kuris kaip minėta, važiavo jam iš paskos, gretima iš dešinės eismo juosta. Teismo posėdžio metu liudytojos patvirtino, jog iškart po eismo įvykio V. B. aiškino, kad nepastebėjo gretima eismo juosta važiuojančio automobilio. Todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad tuo metu kai V. B. bandė persirikiuoti į vidurinę eismo juosta, R. V. vairuojamas automobilis buvo kaip tik šoninio veidrodėlio „nematymo zonoje“. Taigi, V. B. nesekė situacijos kelyje, nes persirikiuodamas į dešinę eismo juosta nebuvo įsitikinęs ar ji užimta, t. y. savo manevro saugumu.

Liudytojo V. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi, taip pat nepatvirtina, kokioje eismo juostoje įvyko kontaktas tarp abiejų automobilių. Be to, V. R. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad buvo išgėręs, pavargęs. V. R. taip pat nurodė, kad po įvykio V. B. buvo nuėjęs į degalinę, atsinešė kavos; priekyje dešine kraštine eismo juosta važiavo autobusas. Tuo tarpu, pats V. B., nukentėjusioji bei liudytojos, patvirtino, kad degalinė nedirbo; autobusas nevažiavo, o stovėjo. Taigi, V. R. parodymai prieštarauja tiek V. B., tiek nukentėjusiosios ir liudytojų teiktiems parodymams, todėl nelaikytini objektyviais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvada, kad skundžiamu Nutarimu pagrįstai pripažinta, jog dėl eismo įvykio yra kaltas V. B., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 104 p. reikalavimus, įpareigojančius persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, taip pat padarė (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą administracinį pažeidimą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių teisės nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), o ATPK neteko galios, todėl teismas privalo įvertinti, kokio teisės akto – ANK ar ATPK – nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje. Tai numatyta ir ATPK 8 str., kuriame, be kita ko, nurodoma, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią.

ANK administracinė atsakomybė už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Todėl asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, kai pažeidimą padaro blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemones, administracinėn atsakomybėn trauktinas tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Taigi, skundžiamas Nutarimas keistinas, A. B. padarytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuojant į (duomenys neskelbtini) str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 10 iki 12 Eur. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad Policijos komisariato pareigūnai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neteisingai, nes nagrinėjimo metu pagrįstai buvo taikomos galiojusio ATPK nuostatos.

V. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

S. B. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo ir anksčiau ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, ir tai jį charakterizuoja neigiamai, linkusį nepaisyti Kelių eismo taisyklių (b. l. 22–23).

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas, teismas daro išvadą, kad V. B. už (duomenys neskelbtini) str. 8 d. nusižengimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 11 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p., teismas

nutarė:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-02-20 nutarimą – V. B. padarytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. administracinio teisės pažeidimą perkvalifikuoti į (duomenys neskelbtini) str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16064214386.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.