Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui advokatui Edvardui Krūveliui, atsakovei R. M., jos atstovui advokatui K. G., trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui R. M., institucijoms duodančioms išvadą: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-05-24 teisme gautas ieškovo R. M. ieškinys atsakovei R. M., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Liudytoja D. L. teismo posėdyje parodė, kad R. yra sesers sūnus, ji jo teta, o R. irgi yra jai giminė, ji yra jos žento teta. R. labai gerdavo, mušdavosi, vaikai jo labai bijojo, kaip vyras jis niekuo nesirūpino, pas juos pastoviai buvo kviečiama policija. Jos mama kviesdavo policiją, nes negalėjo ištverti. R. išeidavo dirbti pas ūkininkus, tai pastoviai pareidavo girtas. Ji mano, kad vaikai turėtų gyventi su mama, o ne pas tėvą. Jų šeima iširo nuo to laiko, kada R. išvažiavo iš namų. Ją iš namų išvežė jos žentas. Kaip R. gyveno po to ji negali pasakyti, ji pas juos nėra buvusi. Ji žino, kad R. dirbo, vaikai buvo prižiūrėti, paskui ji išvažiavo į užsienį. Kai ji atvažiuodavo į Telšių rajoną, tai matydavo kaip jie gyvena. R. pastoviai buvo išgėręs, R. skriausdavo ir morališkai, ir fiziškai. Buvo atvejis, kai jie ją lydėjo į stotį, jie susipyko ir tada R. spjovė R. į veidą. R. toks nuo mažens buvo. Kai jie gyveno Telšių rajone, tai jiems padėdavo jos mama, ten vaikai pavalgydavo (b. l. 67-68).

Liudytojas R. N. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė jo teta, o R. jo tetos vyras. Jis asmeniškai atvažiavo ir pamatė kaip gyvena R., kol nematė, tai sakydavo, kad gyvena gerai. Kai pats pamatė, tai jie gyveno vargingai, pats R. buvo girtas, jų sūnų L. yra gynęs, kad nemuštų. Jis matė, kad R. visa mėlyna, sumušta. R. buvo sudavęs ir jo žmonai. Jis pats ją ir išvežė iš tų namų, kad jai būtų saugu. Jam paskambino R. ir pasakė, kad R. ir ją ir vaikus sumušė ir paprašė, kad ją išvežtų pas jos mamą. Jis ją nuvežė pas jos tėvus į Kėdainių rajoną. Po kurio laiko ji jam paskambino ir pasakė, kad susitaikė su R. ir jis ją vėl parvežė atgal, bet jie neilgai išbuvo ir vėl R. jo paprašė išvežti pas mamą. Jis ją vėl nuvežė. Po to R. susirado darbą, išsinuomojo butą. Būdavo, kad vaikai palikdavo vieni, kai ji išeidavo į darbą. R. išvažiavo į užsienį, nes jai sumažino atlyginimą. Jis žino, kad jos šeima buvo įrašyta į rizikos įskaitą. Tai dėl to, kad vaikai palikdavo vieni. Vaikai pavalgyti visada turėjo.

Liudytoja A. L. teismo posėdyje parodė, kad šalys pažįstami, buvę kaimynai. Gyveno viename name, gali pasakyti, kad R. buvo labai darbštus, jis ėjo stengėsi dėl vaikų, o R. nelabai stengėsi dirbti namuose. Ji per visą dieną net neperrengdavo vaiko, vaikas verkdavo. Jai rūpėjo cigaretės ir kur alaus išgerti. Ji jai duodavo mėsos, bet ji nieko su ja nedarydavo, sudėdavo į spintelę ir laikydavo kol suges. Gerai kad priešais gyveno močiutė, arba ji, nes jos vaikas buvo tokio amžiaus kaip jų, tai ji iš savo vaiko pripildavo R. vaikui pavalgyti. Paskui R. išsikraustė į kitą vietą, tai tada tik susitikdavo su jais, kai jie ateidavo pas močiutę. R. ir daržo nesėdavo, R. pasodindavo, ji jo neravėdavo, jai nieko nereikėjo, vaikai nueidavo pas močiutę pavalgyti, nes ta močiutė gyveno priešais. Paskui, kai gimė antras vaikas, tai jie jau gyveno kitoje vietoje Paežerėje. Paskui, kai R. buvo nuteistas, tai R. su vaikais ėjo ieškoti kavalierių, ji visas vestuvių dovanas išvežė, išdalijo kavalieriams. Po to ji vėl grįžo ir prašė, kad močiutė priimtų gyventi ir padėtų vaikams. Močiutė siūlė pirkti veršiuką, kad būtų maisto, bet R. nieko nereikėjo, ji sakydavo, kad jai užtenka to kiek ji gauna už vaikus. Močiutė laikė karvę, duodavo jiems pieno, valgyti. Pagamindavo valgį ir R. šeimai nešdavo. Ji irgi jiems pasiūlydavo maisto. Tada jie turėjo tik vieną vaiką, L. ir tame name gimė antras vaikas. Ji jiems nešdavo pieno, ji išvirdavo savo vaikui ir R. vaikui įpildavo, nes jų vaikai skyrėsi tik mėnesiu. Ji dar ir jos vaiku pasirūpindavo, jai sakydavo, kad sutvarkytų savo vaiką, bet ji į tai nekreipdavo dėmesio. Ji iškeldavo tą vaiką iš lovos, įdėdavo į vežimą ir išveždavo į lauką.

Liudytoja E. M. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jos brolis. Kas buvo Kėdainiuose apie tą laikotarpį ji nieko negali pasakyti. Ji gali pasakyti nuo to laiko, kai jie persikėlė pas juos į Pabalvės kaimą. Kai R. buvo nuteistas, tai R. su vaikais persikraustė pas juos. Ji viską matė, kaip gyveno. Ji visai nesirūpino vaiku, tuo metu jie turėjo L.. Ji iš ryto atsikėlusi tik rūkydavo ir kavą gerdavo. Ji jai sakydavo, kad eitų vaikui valgyti daryti, tai ji padarydavo vaikui valgyti arba močiutė. Būdavo, kad ir išvažiuodavo su svetimu vyru. Paskui ji susipyko su močiute ir išėjo gyventi į kitą namą. Tuo metu jau buvo du vaikai. Tai ji ateidavo pas R. močiutę ir ten sėdėdavo iki pietų, rūkydavo cigaretę ir gerdavo kavą. Klausdavo kur vaikai, tai ji sakydavo, kad didysis žiūri mažąją. Tai jie eidavo parsivesti tuos vaikus, kad juos pamaitinti. Pas ją namuose buvo didžiulė betvarkė. Paskui jie išsikėlė kitur, prie ežero, tai ten su kaimyne kartu gerdavo. Jie vaikams darydavo valgyti, juos maitino, tvarkė. Buvo toks atvejis, kai ji savo mergaitei trenkė per veidą, ta mergaitė buvo visai mažytė, trejų metų. Ji tuos vaikus mušdavo. Kol gyveno pas juos, ji taip ir gyveno. Paskui ji su vaikais išvažiavo ir kartu su R. jau negyveno. Tai buvo gal prieš penkis, šešis metus. Ji ir pinigų nemokėjo tvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo R. M. ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovės R. M. priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. M. su atsakove R. M. susituokė 1999-04-17 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59.

(duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus L. M. (b. l. 5), (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M. (b. l. 6), (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M. (b. l. 7).

Kėdainių J. P. pagrindinės mokyklos 2010-03-16 charakteristikoje nurodyta, kad L. M. mokėsi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. 4A klasėje mokėsi nuo 2009-09-01 iki 2009-11-10. Priežiūros iš suaugusiųjų pusės šis berniukas nesulaukė. Pamokose jam dažnai trūko reikiamų priemonių. L. niekada niekuo nesiskundė, stengėsi kuo daugiau bendrauti su klasės mokytoja, klasės draugais (b. 8).

Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ 2010-03-15 charakteristikoje nurodyta, kad L. M. atvyko mokytis 2009 m. lapkričio 16 d. į 4 klasę. Pradžioje berniukas kalbėjo greitakalbe, mikčiojo. Šią problemą pamažu panaikino L. tėvelis ir jo gyvenimo draugė. Jie konsultavosi su neuropatologu, berniukui buvo paskirtas gydymas. L. yra mylimas vaikas, į mokyklą ateina tvarkingai apsirengęs, turi visas reikalingas kanceliarines priemones, džiaugiasi, kad lanko jų mokyklą ir gyvena pas tėvą. Jam tėvo šeimoje saugu ir gera gyventi (b. l. 9).

Kėdainių J. P. pagrindinės mokyklos 2010-03-16 charakteristikoje nurodyta, kad A. M. jų mokykloje mokėsi nuo 2008-09-01. Mergaitė gyveno su mama ir vyresniu broliu. Buitinės sąlygos skurdžios. Dažnai mergaitei tekdavo būti prirūkytame kambaryje. Dukters auklėjimu mama nelabai rūpinosi. D. A. neturėdavo reikiamų priemonių. Paslapčiomis A. mėgdavo pasisavinti svetimą daiktą, netgi pinigus. 2009 m. lapkričio 10 d. išvyko į Miegėnų pagrindinę mokyklą (b. l. 10).

Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ 2010-03-15 charakteristikoje nurodyta, kad A. M. atvyko 2009 m. lapkričio 16 d. į 2 klasę. Mergaitė – paslaugi, kultūringa, žingeidi, aktyvi. Šiuo metu A. gyvena su tėveliu. Tėtis dirba, šeimoje materialinė padėtis normali. Tėvelis rūpinasi vaikais, dažnai lankosi mokykloje, domisi vaikų ugdymu, palaiko glaudžius ryšius su klasės mokytoja, socialine pedagoge. Mergaitė puikiai sutaria su tėveliu ir jo gyvenimo drauge, kuri labai ja rūpinasi (b. l. 11).

Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ 2010-03-09 pažymoje nurodyta, kad E. M. lanko antrą ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę. Už išlaikymą darželyje mokestis mokamas laiku, įsiskolinimų nėra (b. l. 12).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūnijos 2010-10-05 charakteristikoje nurodyta, kad R. M. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu negyvena. Seniūnija daugiau informacijos neturi (b. l. 53).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2010-11-02 charakteristikoje nurodyta, kad R. M. dirba Kėdainių miesto seniūnijoje viešuosius darbus pagal terminuotą sutartį nuo 2010-09-13 iki 2010-11-11 (b. l. 54).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-10-13 pranešime nurodyta, kad R. M. šeima įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo. Jų nuomones R. M. vaikų L., A. ir E. M. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, tam yra patenkinamos materialinės, tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (b. l. 75).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apklausęs nepilnamečius vaikus nurodė, kad L. M. geriau pas tėtį. Čia jam gyvenimas įdomesnis. Todėl ir toliau norėtų gyventi pas tėtį. Jei abi seserys norėtų gyvento pas mamą, jis vis tiek liktų pas tėtį. Net jei teismas priimtų sprendimą, kad reikia gyventi pas mamą – jis nevažiuotų pas ją. Mamas pasiilgsta, su ja norėtų susitikti.

A. M. paaiškino, kad gyvena su tėčiu. Prieš tai gyveno su mama Kėdainiuose, o kai mama išvažiavo į užsienį, apsigyveno pas tetą D.. Pas tetą buvo labai blogai. Ji nėra apsisprendusi su kuo iš tėvų norėtų gyventi, gal ir norėtų važiuoti gyventi pas mamą, tačiau tik tuo atveju, jei kartu važiuotų sesuo E. ir brolis L., viena pas mamą nevažiuotų.

E. M. dabar gyvena su tėčiu, seserimi E., broliu L. ir teta G.. E. norėtų važiuoti gyventi pas mamą, jei kartu važiuotų sesuo ir brolis, nes nori būti kartu su jais (b. l. 73-74).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-10-05 išvadoje nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio 11 d. kartu su R. M. gyvena vaikai: L. M., A. M. ir E. M.. Tėvas vaikus parsivežė iš Kėdainių r., kur jie buvo globojami, nes vaikų mama buvo išvykusi į užsienį.

L. M. nuomonė dėl gyvenamosios vietos išklausyta 2010-07-23, jis nori gyventi su tėčiu, nes jis labiau jais (vaikais) rūpinasi.

A. M. savo 2010-07-23 prašyme Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, kuris jais (vaikais) labiau rūpinasi bei pažymėjo, kad su teta G. sutaria gerai.

E. M. nuomonė dėl gyvenamosios vietos neišklausyta.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-31 įsakymu į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta R. M..

Atsižvelgiant į surinktą informaciją, vaikų nuomones bei laikotarpį, kurį vaikai gyvena su tėvu R. M., mano, kad R. M. tinkamai rūpinasi savo vaikais, sudaro visas reikiamas gyvenimo, ugdymosi bei mokymosi sąlygas, yra pajėgus materialiai juos išlaikyti, todėl vaikų: L. M., A. M. ir E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitiks vaikų interesus (b. l. 38).

Dėl sutuoktinės pripažinimo kalta dėl santuokos iširimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. M. palikusi savo sutuoktinį, su vaikais išvyko gyventi į kitą miestą, o vėliau palikusi vaikus išvyko į užsienį. Nesirūpino vaikais, jų neprižiūrėjo, neužtikrino jiems saugios aplinkos jų normaliam augimui ir vystymuisi, rūkė kambariuose, neaprūpino vaikų būtinomis mokyklinėmis priemonėmis ir net avalyne. Tai, kad atsakovė R. M. nesirūpino vaikais, jų tinkamai neprižiūrėjo patvirtino liudytojai A. L. ir E. M.. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kaip antai Kėdainių J. P. pagrindinės mokyklos charakteristika, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas. Atsakovės R. M. požiūris ir rūpinimasis vaikais atsispindi ir jos veiksmuose – rūkymas esant nėščiai. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovė R. M. pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms atsakovė R. M. pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Todėl ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatytina jų gyvenamoji vieta.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Nutraukus santuoką dėl atsakovės R. M. kaltės, nepilnamečių vaikų L. M., A. M. ir E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. M., kadangi byloje esantys įrodymai (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ charakteristikos) patvirtina, kad tai šiuo metu labiausiai atitiks vaikų interesus. Vaikams gyvenant su tėvu bus sudarytos geresnės sąlygos jiems mokytis, vystytis, tobulėti ir tapti pilnaverčiais asmenimis. Dabartinė atsakovės padėtis – kelių mėnesių dvynukų auginimas, gyvenimas su sugyventiniu jo mamos 2-jų kambarių bute, neužtikrintų nepilnamečiams vaikams L., A. ir E. M. būtinų sąlygų augti ir tobulėti. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametis L. M. nori gyventi tik su tėčiu, o abi mergaitės nori gyventi kartu su broliu.

Dėl išlaikymo dydžio

LR CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nu­sta­ty­da­mas kon­kre­taus vai­ko po­rei­kių tu­ri­nį, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mas bū­tų pa­kan­ka­mas ten­kin­ti bū­ti­nas vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­gas (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 3, 27 straips­niai, LR CK 3.155, 3.165 straips­niai, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 7–8, 11–14, 18 ir ki­ti straips­niai). Bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti tu­ri bū­ti pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kiai mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dy­mui.

Vertinant tai, kad atsakovės R. M. pajamos yra mažos, gyvena iš vaikų pašalpų, šiuo metu su sugyventiniu augina kelių mėnesių amžiaus dvynukus, ieškovo R. M. gyvenimo sąlygos ir turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės, išskirtinių vaikų poreikių nenustatyta, todėl prašomas priteisti išlaikymas mažintinas. Ir iš atsakovės R. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. M., A. M. ir E. M. po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis bus pakankamas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti ir nepažeis jų interesų.

Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams (LR CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Nepilnamečiams vaikams L. M., A. M. ir E. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovas R. M., nes su juo lieka gyventi vaikai (LR CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2010 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP2-78P R. M. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 42).

Ieškovo neturtinius reikalavimus patenkinus visiškai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, nors ji ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovės R. M. priteistina ieškovui R. M. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 66,00 Lt žyminio mokesčio, viso 156,00 Lt.

Ieškovo prašymas priteisti 72,47 Lt už sūnui L. pirktus vaistus negali būti patenkinamas, kadangi tai išlaidos susijusios su vaikų išlaikymų, kurias patiria tėvai augindami vaikus ir juos išlaikydami.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės – M., M..

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 270, 282, 385 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo R. M. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą 1999 m. balandžio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59, dėl sutuoktinės R. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: M., M..

Priteisti iš atsakovės R. M. nepilnamečių vaikų L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. M., A. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su jų tėvu – ieškovu R. M..

Nepilnamečiams vaikams L. M., A. M. ir E. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. M..

Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovui R. M. 1566,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų.

Kitoje dalyje ieškovo R. M. ieškinį atmesti.

Atsakovės R. M. priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.