- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-95-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02320-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- Ž. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
I. Ž. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. S., gim. ir E. S., gim. išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki jie sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo 32 400 Lt įsiskolinimą, priteisiant ½ buto, esančio D. g., Elektrėnai, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. S. ir E. S. po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečius vaikus faktiškai išlaiko viena, atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo D. S. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. S. ir E. S. po 500 kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-09-20 iki teismo sprendimo priėmimo; pavesti Ž. R. nepilnamečiams vaikams N. S. ir E. S. skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Teismas nurodė, kad pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.192 str.). Tėvai turi teikti vaikams išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną vaiko poreikių tenkinimo lygį, todėl atsakovas privalo skirti lėšų vaikų poreikiams tenkinti. Teismas įvertinęs tai, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaiko poreikius, sprendė, kad laikinas materialinis išlaikymas priteistinas šalių nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2013-09-20, iki galutinio sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
A. D. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš D. S. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. S. ir E. S. po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-09-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėjo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė klaidina teismą nepagrįstai teigdama, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Lt. Atsakovo pajamos yra mažos ir šiuo metu sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį. Jokio vertingo turto atsakovas neturi. Atsakovui priklauso tik pusė buto, esančio D. g. , Elektrėnai. Be to, šiuo metu atsakovas leido jam priklausančioje buto dalyje gyventi ieškovei ir vaikams. Pažymėjo ir tai, jog įstatymas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Be to teismas nustatant išlaikymą dviem ir daugiau vaikų turi nustatyti tokį dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. 2013-09-23 nutartimi nustatyto laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis faktiškai sudaro atsakovo mėnesinių pajamų dydį, todėl atsakovui visiškai nelieka piniginių lėšų pragyvenimui, ir toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pati ieškovė taip pat neturi jokio galimybių skirti po 500 Lt vaikams kas mėnesį.
Atsiliepimas
I. Ž. R. atsiliepimu prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo naikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį. Pažymėjo, jog nustatant atsakovo turtinę padėtį yra vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tokios priemonės ieškovei nežinomos, o atsakovas taip pat teismui nenurodė jokios objektyvios priežasties, neleidžiančios atsakovui teikti pakankamo dydžio išlaikymo sūnui ir dukrai. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas ilgą laiką iš viso nevykdė pareigos teikti išlaikymą, nepagrįstai šią pareigą permesdamas vienai vaikų mamai. Atsakovas yra pilnai darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo siūlomo mokėti po 300 Lt išlaikymo nepakaktų net minimaliems būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti ir būtų neužtikrinti jų materialiniai poreikiai, suteikiantys teisė į poilsį ir laisvalaikį, sudarant jiems galimybę visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, papildomuose užsiėmimuose, žaisti, atsižvelgiant į jų amžių ir raidą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje keliamas klausimas dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanoma. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.).
Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir prašo ją pakeisti – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Lt. Teigia, jog apelianto mėnesinės pajamos sudaro tik apie 1 000 Lt, vertingo turto apeliantas neturi, tik pusė buto, esančio Draugystės g. 12-48, Elektrėnai, teismo nustatyta laikino išlaikymo suma faktiškai sudaro apelianto mėnesinių pajamų dydį.
Nagrinėjamoje byloje apelianto pateikta 2013-08-30 darbo sutartis Nr.568, iš kurios matyti, jog apeliantas dirba UAB “Dinapolis” suvirintoju, jam mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedas pagal kiekvieną mėnesį patvirtintą koeficientą. Duomenų apie tai, kokio dydžio mokamas priedas byloje nėra. Apelianto teigimu jo mėnesinės pajamos sudaro tik apie 1 000 Lt. Apelianto gyvenamoji vieta yra Elektrėnai. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai, kuriems šiuo metu būtinas laikinas išlaikymas, yra vienuolikos metų amžiaus, gyvena su motina. Nors apeliantas yra pakankamai jauno amžiaus (36 m.), darbingas žmogus, turintis paklausią specialybę, kas sąlygoja kas traktuotina kaip galimybė susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad apeliantas gyvena Elektrėnuose, nedideliame miestelyje, kur minėtos galimybės susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą vis tik yra ribotos vietinės darbo rinkos mastu. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“, duomenų, civilinė byla, kurioje taikytos atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje dalyku tapusios laikinosios priemonės (išlaikymas nepilnamečiams vaikams) išnagrinėta Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-21 sprendimu, iš kurio matyti, jog ieškovė savo reikalavimus dėl priteistino išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokos sumažino iki 300 Lt, o teismas 2014-02-21 sprendimu ieškovės sumažintą reikalavimą šioje dalyje tenkino, nustatė nepilnamečių vaikų N. S. ir E. S. gyvenamąją vietą su ieškove Ž. R. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš D. S. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., po 450 Lt kiekvienam vaikui, viso 32400 Lt, šį įsiskolinimą priteisiant D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi buto, priteisė materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013-09-20 (nuo pareiškimo teismui padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir pritardamas neįsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-21 sprendime išdėstytiems motyvams, kuriais teismas rėmėsi nagrinėdamas bylą iš esmės, Apeliacinės instancijos teismas mažina priteistą išlaikymą iki 300 Lt sumos periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti, sumažinti iš atsakovo D. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – N. S., gim. ir E. S., gim. iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-20 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
P. Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams N. S., gim. ir E. S., gim., skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.