Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2047-311/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
1-2047-311/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47688-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
K. K.
Kaltinamasis
R. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2047-311/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47688-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Mindaugui Šukiui,gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajai K. K.,kaltinamajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas du kartus:

1. 2005-09-16 pagal BK 129 str. 1 d. – 8 m. laisvės atėmimo, 2013-09-13 paleistas iš PN, bausmę atlikęs.

2. 2016-06-30 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.,- laisvės apribojimas 1 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2016-10-09 apie 00.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1.13 % promilių girtumas), kilusio konflikto metu sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį savo sugyventinei K. K., taip jai sukeldamas fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

K. R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-09 vakare sutiko kaimynais, pasikvietė į namus, išgėrė alkoholio. Po to pradėjo ginčytis su sugyventine K. K., susistumdė su ja ir jai sudavė vieną smūgį į veidą. Anksčiau būdavo tik apsižodžiavimai, smurto nebūdavo. Nurodo, kad labai netinkamai pasielgė, dėl tokio savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Mano, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ankstesnių nusikaltimų padarymo metu taip pat buvo neblaivus. Kai išgeria, tai taip gaunasi.

Kadangi kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-09 apie 00.30 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis R. M., gim. 1985 m., su kuriuo kartu gyvena apie 1,5 metų, veda bendrą ūkį būdamas neblaivus prieš ją panaudojo fizinį smurtą, tai yra aktyviais veiksmais jai ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, ko pasekoje ji patyrė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja jau ne pirmą kartą. Dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė (b.l. 4).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja K. K. nurodė įvykio aplinkybes, asmenį, padariusį nusikaltimą (b.l. 4-6).

Iš tarnybinio parnešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-10-09 00.19 val. atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko neblaivi pranešėja K. K., kuriai buvo sužalotas kairės pusės antakis, matėsi patinimas, pilietė paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp sugyventinio R. M., gim. 1985 m., ko pasekoje konflikto metu neblaivus sugyventinis trenkė jai į kairįjį antakį (b.l. 7-8).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2864 matyti, kad 2016-10-09 00:47 val. R. M. nustatytas 1,13 promilių girtumas (b.l. 37).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog R. M. 2016-10-09 apie 00.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, sudavęs jai ranka vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šį nusikaltimą R. M. pripažino.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2016-10-09 apie 00.30 val. jos sugyventinis R. M. namuose, būdamas girtas, sudavė jai į veidą vieną kartą. Šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis R. M..

K. R. M. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

K. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę–laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje 2016-10-10 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-10774 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė R.Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą R. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės užmokesčiui sudaro 34,74 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažįstamo R. M., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeistina, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-09 00.25 val. iki 2016-10-10 13.15 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 44, 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

R.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo2016-10-09 00.25 val. iki 2016-10-10 13.15 val., t.y. 2 (dvi) paras.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas