- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-63-5223-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), A. B. (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. vasario 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. dėl to, kad jis 2008 m. vasario 16 d. 14 val. 42 min. Šiauliuose, aikštelėje (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė gale stovintį automobilį, jį apgadino, bei vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 ir 145 punktų reikalavimus. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 29 d. nutarimu bylą R. J. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nutraukė nesant pažeidimo sudėties, o bylos medžiagą grąžino Institucijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino Institucijos apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą ir grąžino bylą teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimu R. J. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 1200 Lt baudą, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – 140 Lt baudą, kurias subendrinęs, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, skyrė galutinę 1200 Lt baudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi tenkino Institucijos apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir grąžino bylą teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. nutarimu bylą R. J. atžvilgiu nutraukė suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui. Konstatavo, kad R. J., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadino kitą transporto priemonę, tačiau padarė išvadą, jog neįrodyta, kad R. J. buvo neblaivus. Nors alkotesteris rodė 0,47 promilės, tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto bei eksperto parodymų, minimali alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti 0,36 promilės. Tai, kad R. J. buvo blaivus, patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei specialisto išvada. R. J. paaiškinimą dėl galimų alkotesterio parodymų patvirtina ir atliktas eksperimentas. Teismui kilo abejonių dėl neblaivumo patikrinimo rezultatų fiksavimo įvykio vietoje, nes neatitinka patikrinimo eiliškumas, nurodytas blaivumo testuose ir nurodomas pačių testuojamųjų. Teismas konstatavo, kad R. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat nurodė, kad terminas nuobaudai skirti ATPK 35 straipsnyje tvarka nepasibaigęs, tačiau pažeidimas padarytas daugiau nei prieš du metus. Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti taikoma analogija Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normoms. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti blogesnė nei asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą teismui iš naujo nagrinėti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutarimai šioje byloje apeliacine tvarka panaikinti du kartus, senaties terminas ATPK 35 straipsnio tvarka nepasibaigęs. Mano, kad administracinėje teisenoje analogija su baudžiamąja taikytina tais atvejais, kada administracinėje teisenoje nėra specialiosios normos. Šioje administracinėje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra aptarti ATPK 35 straipsnyje, pagal kurį senaties terminas nėra suėjęs (tai nutarime konstatuoja pats teismas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-2985/2009). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei BK numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju apeliantui inkriminuotas pažeidimas padarytas 2008 m. vasario 16 d., pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą buvo praėję daugiau nei dveji metai nuo pažeidimo padarymo, todėl spręsti klausimą dėl R. J. administracinės atsakomybės nebebuvo teisinio pagrindo, nes buvo suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ATPK 35 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai turėjo būti pradėti skaičiuoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo. Tačiau 2010 m. kovo 8 d. pirmosios instancijos teismui priimant nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas buvo pasibaigęs, todėl buvo pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir remiantis ATPK 35 straipsniu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.