Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą priėmusios institucijos atstovui T. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-08-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-161 AM0550002 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. prašė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – Vilniaus rajono agentūros) 2010-08-27 nutarimu Nr. VR-8.1-161 AM0550002 paskirtą 500 Lt baudą sumažinti arba visai baudos neskirti ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Minėtu nutarimu J. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 64 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 500 Lt bauda dėl to, kad 2010-06-07 11.00 val. tikrinant 2006-ųjų metų plynų kirtimų biržių atkūrimą, Vilnius rajono Medininkų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo privačiame miške (Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kv 759 skl. 14, 18; bendras plynos biržės plotas – 1,9 ha), kuris priklauso J. A., nustatyta, kad dalis plyno kirtimo biržės neatkurta (kv 759 skl. 18, plotas – 0,5 ha, savaiminukų skaičius joje yra nepakankamas (privačios miškų valdos atkūrimo patikrinimo aktas Nr. VR-8.8-12). 2006-08-10 minėtam plynam kirtimui buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašęs J. A. privalėjo atkurti plyno kirtimo biržę ne vėliau kaip per trejus metus po jos atsiradimo.

Skunde J. A. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo gailėjosi. Paaiškino, kad skirdamas baudą pareigūnas neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodė, kad pažeidimo padarymui įtakos turėjo jo senyvas amžius ir sveikatos būklė, šeimyninės aplinkybės. J. A. yra pensininkas, tremtinys, neįgalus asmuo (nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis), 2006-2008 metais sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona J. A., po kurios mirties J. A. pablogėjo sveikatos būklė, jis gulėjo ligoninėje, buvo operuotas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir institucijos, priėmusios nutarimą atstovas nesutiko su J. A. skundu ir prašė nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad dalis biržės buvo neatkurta, kita dalis ataugo savaime. Mišką galėjo atsodinti ir giminaičiai. Nutarimo priėmimo metu buvo akcentuojama J. A. sunki finansinė padėtis, bet kai 2006 m. buvo kertamas miškas, buvo gaunamos lėšos. Už medieną gautų lėšų dalį buvo galima paskirti miško atsodinimui, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. A. to neatliko. Leidime nuodyta, kad iškirstos medienos tūris buvo apie 350 ktm, 2006 m. duomenimis už 1 ktm buvo mokama apie 80 Lt. J. A. už parduotą medieną galėjo gauti apie 30 000 Lt gryno pelno. Pusei ha miško atsodinti būtų užtekę apie 2 000 Lt (b. l. 32-33).

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad Vilniaus rajono agentūros vyriausiasis specialistas T. A. 2010-06-07 patikrinęs miško valdą, priklausančią J. A., S. A., T. B., esančią (duomenys neskelbtini)k., Medininkų sen., Vilniaus r., surašė patikrinimo aktą Nr. VR-8.8.-12, kuriame nustatė, kad miškas priklauso Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. 759, skl. 14, 18, dalis kirtavietės (kv. 759, skl. 18, plotas - 0,5 ha) neatkurta, savaiminukų skaičius nepakankamas (b. l. 19).

Vilniaus rajono agentūros vyr.inspektorius T. A. 2010-08-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-8.1-161 dėl to, kad 2010-06-07, tikrinant 2006 metų plynų biržių atkūrimą, Vilniaus rajono Medininkų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo privačiame miške (Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. 759 skl. 14, 18; bendras plynos biržės plotas – 1,9 ha), kuris priklauso J. A., nustatė, kad dalis 2006 metų plyno kirtimo biržės neatkurta (2006-08-10 leidimo kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) ) kv 759, skl. 18, neatkurtas visiškai, jame savaiminukų skaičius yra nepakankamas (privačios miškų valdos atkūrimo patikrinimo aktas Nr. VR-8.8-12). Tuo Juzefas Andžejevski pažeidė Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 bei 5 dalis (b. l. 17).

Vilniaus rajono agentūros 2010-08-27 nutarimu Nr. VR-8.1.-161 AM 055002 J. A. už administracinio tesės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta 500 Lt bauda (b. l. 16).

ATPK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus - užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po vieną tūkstantį litų ir pareigūnams - po vieną tūkstantį penkis šimtus litų.

Ši ATPK norma yra blanketinė, šiuo atveju vertintinos Miškų įstatymo nuostatos. Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne miško žemėje miškas įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Kai miškas įveisiamas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.

Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai - ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose - iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių - iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, kuriuose nustatytos privačių miškų savininkų pareigos: želdintinas kirtavietes ir degavietes dirbtiniu būdu atkurti ne vėliau kaip per 3 metus<...> (31.4 punktas).

Įvertinus anksčiau aptartas Miškų įstatymo 15 straipsnio 1, 4, 5 dalis ir Nuostatų 31.4 punktą, darytina išvada, kad Vilniaus rajono agentūra, priimdama nutarimą nurodė pažeistas Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 5 dalis, o turėjo nutarime nurodyti ir 15 straipsnio 4 dalį, kurioje konkrečiai apibrėžta, kad būtent želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Kadangi šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes iš paties nutarimo turinio matyti Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies pažeidimo esmė, todėl nutarimas tikslintinas ir laikytina, kad J. A. pažeidė Miškų įstatymo 15 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Veikos kvalifikavimui ir nuobaudos parinkimui, šis nutarimo patikslinimas neturi esminės reikšmės.

J. A. išduotame 2006-08-10 leidime kirsti mišką (Serija A Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad kirtavietėse miškas turi būti atkurtas dirbtiniu būdu ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo Be to, leidime nurodyta, kad galėjo būti iškirsta 353,35 ktm medienos. Miško kirtimo terminas leidime buvo nustatytas iki 2006-12-31 (b. l. 20). Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytais Miškų įstatymo ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, J. A. turėjo atkurti mišką kirtavietėse dirbtiniu būdu būtent iki 2009-12-31. Tačiau pastarasis iki šios datos miško neatkūrė, šios aplinkybės neneigia.

J. A. pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu, 2006-08-10 leidimu kirsti mišką (b. l. 20), pažymėjimu apie nekilnojamojo turto – miško – įregistravimą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., J. A., S. A., T. B. vardu (b. l. 22), paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, veika pagal ATPK 64 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Svarstytinas klausimas dėl nuobaudos sušvelninimo.

Pagal Administracinio teisės pažeidimų kodekso 30-2 straipsnį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjui paskirta nuobauda, numatyta ATPK 64 straipsnio 3 dalies sankcijoje, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pažeidimą padaręs asmuo yra sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kaip matyti 64 straipsnio 3 dalies sankcijoje nėra nustatyta baudos minimumo ir maksimumo, taip pat nėra numatyta jokios alternatyvios nuobaudos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. A. turėjo atkurti 0,5 ha miško. Neatkūrus miško, jam pagrįstai buvo skirta 500 Lt bauda.

J. A. teismo prašo paskirti mažesnę baudą arba visai jos neskirti. Svarstytinas ATPK 30-1 straipsnio taikymas. ATPK 30-1 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai nustatomos ATPK 31 straipsnyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o taip pat kitos įstatymų nenurodytos aplinkybės, mažesnės nei minimali bauda skyrimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

J. A. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes, dėl jo prastos sveikatos ir žmonos ligos bei jos mirties (b. l. 12, 8. 9, 10, 13), neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 7). Be to, J. A. pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas 2010 m. rugsėjo mėn. – 178,84 Lt, 2010 m. spalio mėn. – 959,45 Lt (b.l. 27, 28, 29).

Nutarimu J. A. buvo paskirta 500 Lt dydžio bauda. Tačiau įvertinus tai, kad jis pardavęs medieną turėjo didelių pajamų, kaip protingas ir atsakingas miško savininkas, turėjo įvertinti ir galimas išlaidas dėl miško atsodinimo arba jo neatsodinus, atsirasiančias neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Negalėdamas dėl savo senyvo amžiaus ar sveikatos problemų atsodinti miško, galėjo samdyti kitus asmenis atsodinti mišką. J. A. pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ir jo neneigia, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į J. A. gaunamas pajamas, turėtas gauti pajamas pardavus mišką, padaryto pažeidimo pobūdį, pripažįstama paskirtoji 500 Lt bauda proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinkančia teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismas nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 30-1 straipsnio normas ir skirti mažesnę baudą nei numatyta ATPK 64 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Skunde nurodytos aplinkybės dėl J. A. prastos sveikatos ir jo amžiaus, savaime nesudaro pagrindo mažinti paskirtą baudą

Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti J. A. palikus paskirtą baudą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 34 straipsnį pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. J. A. skunde nurodė, kad skundžiamą nutarimą gavo 2010-09-02. Terminas skundui paduoti praleistas nežymiai. Įvertinus tai, kad J. A. yra senyvo amžiaus (gim. 1925 m.), prastos sveikatos, laikytina, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, todėl atnaujintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 85-87 straipsniais, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Palikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-08-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-161 AM0550002, kuriuo J. A. pagal ATPK 64 straipsnio 3 dalį paskirta 500 Lt bauda, nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.