- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-735-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51824-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- V. R. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Romas Aikevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. R. K. ir nuteistojo K. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metai 4 (keturiems) mėnesiams.
K. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš K. G. 931,85 eurų turtinės žalos atlyginimo.
V. R. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – atmestas, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkintas iš dalies ir priteista iš K. G. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su sugyventine V. R. K. metu, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veido sritį, taip mušdamas savo šeimos nariui - sugyventinei V. R. K. sukėlė fizinį skausmą.
2. Be to, K. G. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2017 m. spalio 11 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su sugyventine V. R. K. metu, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau 7 kartų nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarydamas jai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su muštine žaizdele kairės akies apatiniuose vokuose, su pakauškaulio lūžimu, su galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimu, kairiosios akiduobės lūžimu, kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio lūžimu, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimu, dešinės krūtinės ląstos pusės V-IX šonkaulių lūžimu, tokiais savo veiksmais šeimos nariui sugyventinei V. R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį ir iš nuteistojo K. G. priteisti jai 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
3.1. Skunde nurodo, kad po šio sužalojimo du mėnesius turėjo nedarbingumo lapelį: iš jų dvi savaites gulėjo ligoninėje ir tris savaites praleido reabilitacijoje. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ūkio reikalų tvarkytojo pavaduotoja operacinėje. Po ligos grįžusi į darbą, pajuto, jog nebegali dirbti, nes visiškai atsisakė kairė ranka nuo riešo, o darbe reikalingos abi rankos, todėl buvo priversta palikti darbą. Iki sužalojimo turėjo invalidumą dėl epilepsijos (buvo pripažinta 50 % nedarbinga). Netekus darbo, liko be pagrindinio pragyvenimo šaltinio ir gauna tik 110 eurų invalidumo pensijos.
3.2. Skunde taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos, manydama, jog pasveiks ir jokių sužalojimo pasekmių nebeliks. Vėliau supratusi, jog sužalojimo pasekmės išliko: paaštrėjo epilepsijos priepuoliai, dažnai kamuoja galvos skausmai, visiškai bejėgė tapo kairė ranka, dėl ko turėjo palikti darbą, bylą nagrinėjant teisme patikslino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinio sumą padidino nuo 1000 iki 30 000 eurų, t. y. taip įvertino dėl sužalojimo patirtus išgyvenimus, skausmus, darbo netekimą bei visus nepatogumus, kuriuos ir šiandien jaučia.
3.3. Skunde nuteistoji teigia, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais teiginiais kategoriškai nesutinka. Iki sužalojimo buvo 50 % nedarbinga dėl epilepsijos, gydytojui skundėsi dėl kairės rankos plaštakos, kurią paskaudėdavo po darbo, bet, laikas nuo laiko pritaikius fizioterapines priemones, viskas atsistatydavo ir galėjo be jokių problemų dirbti Kauno klinikose, atlikti visus buitinius darbus namuose, jautėsi pilnaverčiu žmogumi. Po šio sužalojimo gyvenimo kokybė žymiai pablogėjo: turėjo atsisakyti savo mėgstamo darbo (šiame darbe dirbo virš 30 metų) ir tuo pačiu neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio, negali namuose atlikti paprasčiausių buitinių darbų, jaučiasi nepilnaverte. Teismas nevertino kančių, kurias patyrė dėl lūžių: buvo baisus galvos skausmas, dėl žandikaulio ančio lūžo kurį laiką negalėjo kramtyti maisto, skaudėjo dešinę plaštaką, krūtinę.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, patikrinti baudžiamąją bylą visais įstatymuose numatytais švelninančiais pagrindais.
4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, per didelę jos trukmę, nepakankamai pilnai įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo asmenybę, kadangi ji nėra susiformavusi, turinti polinkį nusikalsti asmenybė. Praeityje po antro teistumo 10 metų nedarė jokių nusikaltimų ar teisės pažeidimų, vedė dorovinį visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Trečias teistumas nors ir neišnykęs, tačiau buvo skirta bausmė ne už nusikaltimą, o už baudžiamąjį nusižengimą - areštas. Iki suėmimo šį kartą ir anksčiau dirbo talkininkavimo darbus įmonėje ir prie statybos darbų. Už nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galėjo būti skirta arešto bausmė.
4.2. Jo teigimu, nukentėjusioji V. R. K. nebuvo jo artimas šeimos narys, t. y. sugyventinė, o tik – draugė ir neseniai iki įvykio pažįstama. Šios aplinkybės reikšmingos straipsnio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji V. R. K. ir jos atstovas advokatas Romas Aikevičius palaikė nukentėjusiosios apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis K. G. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras V. Kazlauskas prašė nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o nukentėjusiosios V. R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, o tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nukentėjusioji V. R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su jai skundžiamu nuosprendžiu priteistu 500 eurų neturtinės žalos atlyginimu, ir prašo iš nuteistojo priteisti 30 000 eurų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl paskirtos bausmės
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. G., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. G. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, neišnykus teistumui, kad anksčiau teistas net 3 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio bei recidyvistu).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. G. ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad ši veika padaryta esant neišnykusiam teistumui, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad K. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir šiuo metu nėra vertas teismo pasitikėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abi nusikalstamas veikas skiria nedidelis laiko tarpas, jos padarytos prieš tą patį asmenį – sugyventinę V. R. K.. Tai rodo, kad nuteistasis nesuvokia savo netinkamo elgesio, yra linkęs jį kartoti, nusikalto neatsitiktinai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad K. G. anksčiau ne kartą teistas, teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad K. G. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.
11. Pažymėtina ir tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, o BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimą iki 5 metų, tačiau, apylinkės teismas parinko ženkliai mažesnes bausmes, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Be to, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, dėl ko, nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
13. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam K. G. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
14. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji V. R. K. nebuvo jo artimas šeimos narys, t. y. sugyventinė, o tik – draugė bei neseniai iki įvykio pažįstama ir šios aplinkybės reikšmingos straipsnio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. Su šiuo nuteistojo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi nuteistasis su nukentėjusiąja kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, o tai, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pagal BK 248 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas yra priskiriama šeimos nariui.
15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį.
Dėl neturtinės žalos
16. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos ir 1 000 eurų turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš K. G. priteisti jai 1 000 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – ieškinį atmetė. Priteistą neturtinės žalos dydį teismas ženkliai sumažino ir motyvavo tuo, kad įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, tačiau teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, konkrečių ryškių ir ilgalaikių liekamųjų potrauminių reiškinių, kuriuos galima būtų neginčijamai sieti vien su fizinio smurto prieš V. R. K. panaudojimu nenustatyta. Su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas.
18. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą patyrusi nukentėjusioji V. R. K. patyrė fizinį skausmą, daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala.
19. Sprendžiant apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).
20. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
21. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.
22. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; trukmę; netekto darbingumo laipsnį; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).
23. Nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas paprastai yra aiškinamas kaip vienas iš lemiamų kriterijų. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-89-139/2016). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).
24. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, nukentėjusiajai buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su muštine žaizdele kairės akies apatiniuose vokuose, su pakauškaulio lūžimu, su galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimu, kairiosios akiduobės lūžimu, kairės pusės viršutinio žandikaulio ančio lūžimu, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimu, dešinės krūtinės ląstos pusės V-IX šonkaulių lūžimu. Dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (kenčia nuolatinius skausmus, sunku viena ranka atlikti buitinius darbus, atsisakius kairei rankai, teko palikti darbą), be jau patirto fizinio skausmo, ji išgyvena emociškai dar ir dėl iš esmės pasikeitusios jos gyvenimo kokybės (prarado darbą, o tai buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl didesnio procento nedarbingumo). Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala išties dideli ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai.
25. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas jos patirtiems išgyvenimams, kilusioms pasekmėms sveikatai, padarytiems daugybiniams lūžiams, ilgalaikiams negrįžtamiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, kad kažkiek kompensuoti patirtus išgyvenimus, suteikiant nukentėjusiajai galimybę įsigyti alternatyvų komfortą suteikiančių galimybių ir taip sumažinti patirtą skausmą, liūdesį, kitas kančias bei sudaryti sąlygas sugrįžti į daugiau mažiau visavertį socialinį gyvenimą, nenukrypstant nuo teisminės praktikos, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo, į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo kaltės formą (tiesioginė tyčia), teisėjų kolegija iš dalies tenkina nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajai V. R. K. iš nuteistojo K. G. priteistos neturtinės žalos dydį didina iki 5 000 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.
pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį ir iš nuteistojo K. G. nukentėjusiajai V. R. K. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.