- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 1-529-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53093-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Kaltinamasis
- G. J., V. K., A. V.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.8.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Gretai Gurkšnytei, Aidai Gaučienei, Redai Šilagalytei, Jūratei Stankevičienei, Sigitai Vaičiulytei, Sandrai Poškienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 1-ame kurse, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.
A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis IJ „(duomenys neskelbtini) ", pagalbiniu darbininku, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 2014-05-09 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 8 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, mokosi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje 1-ame kurse, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J., A. V. ir V. K. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo asmens sveikatą, o būtent: 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 04.00 val. viešoje vietoje, prie naktinės gėrimų parduotuvės - baro, UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrai veikdami su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pašalinių žmonių akivaizdoje dėl neaiškios priežasties, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip aštuonių smūgių rankomis ir kojomis J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda ties dešinio antakio viršutiniu kraštu, kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinio smilkinio sritį, kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžiu, kraujosruva, nubrozdinimu kaktos kairėje, nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimu kaklo priekyje dešinėje, dešinės rankos I delnakaulio panirimu, dešinės rankos didžiojo daugiakampio lūžiu, dešinės rankos I delnakaulio lūžiu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam J. L. sveikatą.
Kaltinamasis G. J. teisme kaltu neprisipažino. Parodė, jog galėjo suduoti nukentėjusiajam į dešinės pusės žandą. Jis yra kairiarankis. Dar bandė nukentėjusįjį pagąsdinti. Nukentėjusysis gulėjo, matė, kad jam bėga kraujas, nieko nebenorėjo jam daryti. Kai pamatė, kad atvažiuoja apsauga, pradėjo bėgti. Gynė savo draugus. Konfliktas prasidėjo dėl cigarečių. Asmeniškai J. L. nepažįsta. Tą dieną jis, A. V., V. K. atėjo į barą pažiūrėti krepšinio finalo, išgėrė alkoholio. Į barą įėjo du nepažįstami vyrai, jiems trūko pinigų už butelį, nusprendė kartu prisijungti, kartu gėrė, vienas iš jų sugalvojo išeiti, aukštas stambus vaikinas liko. Bevartojant alkoholį, įėjo nepažįstami asmenys, nukentėjusysis ir jo draugai, nepamena kiek, nuėjo į tualetą, kai jau išėjo, pamatė, kad kažkas V. K. trenkė į veidą. Pradėjo gaudyti J. L. draugą, bet jis pabėgo. Pamatė, kad J. L. gulėjo ant žemės. Mažo ūgio J. L. draugui trenkė vieną smūgį, draugai jį atskyrė, laukė kol atvažiuos policija. Trenkė J. draugui vieną smūgį į veidą, nelaukė kol jam trenks, buvo neblaivus, viską prisimena miglotai, bet J. L. netrenkė. Nukentėjusysis J. sudavė V. K., išėjo iš tualeto ir pamatė, kad veiksmas vyksta lauke. Pamatė, kad jam trenkė į veidą, bet už ką, nežino. Ėjo iš Žalgirio arenos, daugiau nepamena. Jį nuvežė į ligoninę, užklijavo pleistrą, suleido kažkokios vaistus, jis vėl važiavo susitikti su draugais. Nepamena įvykio aplinkybių, nepamena kaip ėjo iš Žalgirio arenos, tai gal buvo 22 val., o bare 4 val. buvo.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino G. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2015-09-21 apie 04.00 val., prie naktinės gėrimų parduotuvės - baro, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, buvo kartu su draugais A. V. ir V. K.. Su draugais buvo Žalgirio arenoje, krepšinio rungtynėse. Žaidė Lietuvos rinktinė ir Ispanijos komanda. Bare pirko butelį kažkokio alkoholinio gėrimo, tikrai neprisimena kokio, nes prieš tai dar buvo gėrę prekybos centre „Akropolis“ Charli picerijoje. Atsisėdo prie stalelio, kuris stovi prie išėjimo durų, po dešine puse. Prie jų prisėdo nepažįstamasis vaikinas, kurį matė pirmą kartą, jo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso nežino. Jis atrodė apie 186 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie 21 metų amžiaus, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs buvo tamsiu sportiniu kostiumu. Visi bare gėrė. Atėjo į barą nepažįstamas nukentėjusysis su dar dviem vaikinais. Jis liko sėdėti bare, o jo du draugai ir buvęs kartu ketvirtas nepažįstamasis išėjo į lauką parūkyti. Atsistojo prie baro lauko durų. Tuo metu iš baro išeidinėjo nepažįstamas nukentėjusysis su dviem vaikinais. Jis atsistojo ir ėjo į lauką, pas savo draugus, kai pamatė kaip nukentėjusysis dešinės rankos kumščiu trenkė V. K. į veidą, į kairę pusę. Dėl ko, nežino. V. suklupo, atsistojo, o jis tuo metu pradėjo gaudyti bėgantį nukentėjusiojo aukštą draugą. Nepagavo. Jis nubėgo į kitą baro pusę. Jam užstojo nukentėjusiojo žemesnis draugas ir neleido aukštojo gaudyti. Jis žemam vaikinui kairės rankos kumščiu trenkė į veidą, kairę pusę. Jis atgal netrenkė. Pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės. Tiksliai nematė, bet mano, kad jį sumušė vaikinas, apsiavęs „kroksais“. Tada A. pradėjo skirti nuo nukentėjusiojo vaikiną su „kroksais“, kad daugiau nemuštų nukentėjusiojo. Atvažiavo apsauginiai, policijos pareigūnai, medikai. Policijos pareigūnai jį ir minėtus du draugus sulaikė ir pristatė į Kauno m. Dainavos policijos komisariatą. Ketvirtas nepažįstamasis pabėgo. Nuoširdžiai gailisi, kad sudavė smūgius žmogui (l t., b.l. 103).
Kaltinamasis A. V. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad su V. K., G. J. susitiko 00 val. nakties, atėjo dar pora nepažįstamųjų, jiems pasiūlė prisidėti pinigais ir nusipirko butelį. Po poros valandų atėjo dar trys asmenys, vienas tarp jų buvo L.. Mėgino trenkti jam, nepavyko, J. L. gulėjo ant žemės, jį mušė aukštas nepažįstamas žmogus. Nesudavė J. smūgio, trenkė aukštam, nestambiam, 19-20 metų J. L. draugui. Policijoje, duodamas parodymus, aplinkybes prisiminė geriau.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino G. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad nesudavė smūgių J. L., Žalgirio arenoje prieš tai buvo, dar prieš tai Čarlyje, grįžo namo su V. K., išgėrė butelį. Bare Birštono gatvėje susitiko su G. J.. Lauke prie baro buvo jis, V., G. ir nepažįstamas asmuo. Tarp jų nebuvo jokio pokalbio, nepažįstamasis iš jų kompanijos užtvėrė kelią Justui ir jo draugams, tada prasidėjo konfliktas, jie pradėjo pulti, nukentėjusysis pirmas sudavė.
Kaltinamasis V. K. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Dalinai prisipažįsta, nes dalyvavo tame įvykyje. Parodė, kad apie 12 val. nakties ėjo į Žalgirio areną, ten išgėrė alkoholio butelį, paskambino G. J. ir pasakė, kad jis ligoninėje. Kur ir kaip susitiko, nepamena. Buvo nemažai išgėręs. Davė pinigų nusipirkti alkoholio, tuomet pajautė smūgį į kaktą. Kas smūgį sudavė, nepamena. Nežino, kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali. Gėrė tiek kavinėje „Čarlyje“, tiek pas jį, tiek Žalgirio arenoje. Kada G. J. papuolė į ligoninę, nežino, po rungtynių jie atsiskyrė. Nepažįstamojo ,,Crocs“ batus tikrai pamena, nes iš jo šaipėsi. Nežino kiek smūgių buvo, bandė suduoti daugiau nei vieną, bet ar pavyko, nežino. Keturiese išėjo parūkyti, tada nukentėjusysis ir 2 draugai išeidinėjo iš baro, jie prie pat durų rūkė, užstojo duris, tada kilo konfliktas, nes jie negalėjo paeiti. Gal ir buvo žodžiu užkabintas, kuris nors iš jų. Jam niekas nieko blogo nesakė, o jis ar sakė, nepamena. Prieš įeinant jiems į barą, jie irgi rūkė, atrodo sakė „apsauga nieko nepraleidžia“. Kiek kartų per tą vakarą ėjo parūkyti, nepamena, bet daug kartų. Nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, asmuo su avalyne ,,crocs“ buvo ant žemės, sėdėjo ar buvo apsižergęs nukentėjusiojo kojas.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino V. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2015-09-21 apie 04.00 val., prie naktinės gėrimų parduotuvės - baro, esančio Birštono gatvėje, Kaune, buvo kartu su draugais A. V. ir G. J.. Su draugais buvo Žalgirio arenoje, krepšinio rungtynėse. Bare pirko butelį, atrodo kad „Raudonos devynerios" 0,7 talpos, tiksliai neprisimena, nes prieš tai dar buvo gėrę prekybos centre „Akropolis“ Charli picerijoje. Buvo apgirtęs, ne visas įvykio detales atsimena. Atsisėdo prie stalelio, kuris stovi prie išėjimo durų, po dešine puse. Ar prie jų prisėdo, ar buvo, tiksliai neprisimena. Nepažįstamasis vaikinas, kurį matė pirmą kartą, jo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso nežino. Jis atrodė apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie 20 metų amžiaus, trumpų plaukų, apsirengęs buvo tamsiu sportiniu kostiumu ir avėjo „crocs“ batais. Visi bare gėrė. Atėjo į barą nepažįstamas nukentėjusysis su dar dviem vaikinais. Jis su draugais išėjo iš baro į lauką parūkyti. Kas jie tokie, neatsimena dėl savo buvusio girtumo. Tuo metu iš baro išeidinėjo nepažįstamas nukentėjusysis su dviem vaikinais. Kiek pamena, nukentėjusįjį J. (J. pagal įtarimą) mušė stambus nepažįstamasis, kuriuos vėliau, kaip pasakojo A., skyrė, kad daugiau stambusis nemuštų nukentėjusiojo. O jis gavo smūgį nuo nukentėjusiojo aukšto draugo, kuriam atgal trenkė rankų kumščiais iki 10 smūgių, vėliau jis nuo jo atsitraukė ir nuėjo į barą toliau gerti, vėliau jį sulaikė policija ir išvežė. Jis jo nepraleido išeiti iš baro. Jie jų neįleidinėjo į barą, stumdė, taip juokavo, tai išeinant ir susimušė. Kam G. sudavė, nežino, nes neatsimena, buvo labai girtas. Jį policijos pareigūnai pristatė į Kauno m. Dainavos policijos komisariatą. Ketvirtas nepažįstamasis pabėgo. Tikslių įvykio detalių neatsimena dėl savo buvusio girtumo. Nuoširdžiai gailisi, kad sudavė smūgius žmogui (l t., b.l. 177).
Nukentėjusysis J. L. parodė, kad jis sudavė V., o jis trenkė ne jo draugui, o jam. Parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo to įvykio prie baro. Skolų, pykčių neturi. Buvo klube-bare „Barbar‘a“ su D. J., P. A., paskui išėjo ir ėjo link baro, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įėjus į barą, matė kompaniją, kuri sėdėjo, jie pakilo ir išėjo. Prie baro nusipirko butelį, buvo išgėręs kelis kokteilius, tačiau aplinkybes prisiminė aiškiai. Kai užsisakė alkoholio, barmenė pasakė, jog elgtųsi atsargiai, nes šie vyrukai čia jau geria kelias valandas ir yra agresyviai nusiteikę. Kavinėje užtruko apie tris minutes, ėjo tik nusipirkti butelio. Jiems išeinant, jie visi stovėjo: trys kaltinamieji ir dar tas kitas asmuo, kažkuris iš jų sakė „ko nori?“, tada susitrenkė pečiais su nepažįstamuoju, nepažįstamasis stumtelėjo, o jis, t.y. J. L. trenkė jam į kairį skruostą. Kai trenkė, pradėjo trauktis, V. mėgino jam trenkti, tačiau išvengė smūgio ir trenkė V. Jam pataikė į kaktą, tada iš karto gavo smūgių į šoną, į galvą. Jį ne vienas žmogus mušė, tarp smūgių buvo mažas laiko tarpas, smūgiai buvo iš abiejų pusių, nuo kažkurio smūgio lūžo ranka. P. pasakojo, kad jis buvo spardomas, bet tuo metu jau buvo praradęs sąmonę. Mano, jog motyvas buvo tas, kad jie buvo išgėrę ir agresyviai nusiteikę. Išeinant iš baro stovėjo keturi asmenys. Tik išėjęs iš baro gavo smūgį į kaktą, vieną davė grąžos, o paskui gavo sekantį, suklupo ant kelio ir vėl gavo smūgį į kaktą, tuomet pradėjo dengtis. Smūgiai buvo tikrai ne vieno asmens, nes vienas žmogus negalėjo taip greitai smūgiuoti. Smūgių neskaičiavo. Po smūgio į nosį, netekom sąmonės. Po įvykio savijauta buvo labai bloga, skaudėjo valgant, galva sukosi, negalėjo miegoti, nukentėjo studijų kokybė. Reikalinga plastinė operacija tam, kad sutvarkyti nosies pertvarą. Kaltinamieji neatsiprašė, nesitarė dėl susitaikymo.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusiojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2015-09-21 apie 03.30 val. su D. J. ir P. A., atėjo į naktinę gėrimų parduotuvę Birštono gatvėje, Kaune. Įėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Parduotuvėje prie įėjimo durų, prie stalelio matė, kad sėdi nepažįstami šeši asmenys, kurie gėrė alkoholį, matė, kad ant stalo stovėjo skaidrus skystis, gal ,,Finlandia“, tiksliai pavadinimo negali pasakyti, nefiksavo. Prieš tai su savo draugais buvo klube „Barbar'a“ ir buvo vartojęs porą stiklinių kokteilių. Naktinėje parduotuvėje nusipirko „Jack Daniel“ 0,5 1 talpos viskio butelį ir visi trys išeidinėjo iš parduotuvės. Prie pat išėjimo durų, jam išeinant pirmam, gražiai paprašė nepažįstamųjų, kad jį praleistų išeiti. Iš jų kažkuris atsakė „ką tu nori“. Atsakė: „noriu praeiti“. Tada vaikinas pasakė „niekur tu neisi“ ir pajuto smūgį į galvą, į dešinės pusės smilkinį, kaktą. Sudavė rankų kumščiais. Kas sudavė, nespėjo sureaguoti, net nežino ir neatpažintų. Užsidengė veidą rankomis ir ėjo atbulas į gatvės pusę, juto tolimesnius smūgius kumščiais į galvos sritį, iki dešimt smūgių. Iš ko, nežino, nes buvo užsidengęs veidą rankomis, vėliau nukrito ant grindinio, prarado sąmonę ir tuomet jį spardė į įvairias kūno vietas. Kas spardė, nežino, nes buvo praradęs sąmonę ir nepasakys, kiek iš kurio buvo smūgių suduota. Prieš prarandant sąmonę, kai buvo suduodami smūgiai į galvos sritį, dar bandė dešinės rankos kumščiu suduoti kažkam atgal ir kažkam pataikė, bet kam pataikė, nežino ir į kurią kūno vietą, taip pat nematė. Dėl kitų dviejų draugų, ar juos mušė, nežino, nes nematė. Kaip suprato, gavo dėl to, kad jie buvo išgėrę, agresyvūs ir tikriausiai, nepatiko. Tiesiog, nežino. Keliese iš šešių nepažįstamųjų vaikinų jį mušė, nežino, nes nematė. Vėliau sužinojo iš draugų, kad iškart po įvykio jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jį nuvežė į Kauno klinikas. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nežino. Papildomos apklausos metu parodė, kad P. A. yra aukštesnis, o D. J. yra maždaug jo ūgio ir už Paulių yra žemesni. Kur šiuo metu gyvena ar būna D. J., nežino. Jį paskutinį kartą matė iškart po įvykio, sekančią dieną, daugiau nematė ir neprisiskambino jam, nekelia ragelio. Kodėl jis neatvyksta apklausai, nežino. Jis turi merginą, kuri gyvena Vilniuje ir dažnai būna pas ją. Kokiu adresu, nežino (1 t.,b.l. 12, 13).
Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamųjų G. J., A. V., V. K. nepažįsta, giminystės ryšių nėra jokių, pykčio, noro apkalbėti juos, nėra. Parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės pirmo būrio pirmos kuopos vyriausiu patruliu. Dėl Birštono gatvėje esančio baro „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-21 nelabai ką pamena. Kokioje pozicijoje buvo nukentėjusysis, neatsimena.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-09-21 patruliavo automobiliu radijo šaukimu „417" kartu su 1-ojo būrio patruliu R. L., kai apie 04.08 val. radijo ryšiu gavo iš Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą, kad Vilniaus gatvėje, prie požeminės pėsčiųjų perėjos mušasi apie 6 asmenys. Vykstant į įvykio vietą, buvo radijo ryšiu patikslinta, kad muštynės vyksta (duomenys neskelbtini), prie naktinės gėrimų parduotuvės. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo ant žemės gulintį kruviną vyriškį, radijo ryšiu informavo Kauno apskrities VPK budėtoją, kad reikalingi medikai. Šalia buvę įvykio liudininkai paaiškino, kad 2 muštynėse dalyvavę asmenys dar yra parduotuvėje. Kartu su atvykusiu patruliu, radijo šaukiniu „414" užėjo į naktinę gėrimų parduotuvę, kur sulaikė 2 liudininkų nurodytus asmenis, kaip vėliau paaiškėjo, V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Parduotuvės lankytojai nurodė, kad dar du jaunuoliai, vienas su violetinės - bordo spalvos treningu, o kitas - su pleistru ant kaktos, pasišalino. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pastebėjo kitoje gatvės pusėje einantį jaunuolį su pleistru ant kaktos, kurio kelnės buvo kruvinos, kaip vėliau paaiškėjo, G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Minėtą jaunuolį taip pat sulaikė. Ketvirto jaunuolio rasti nepavyko. Kadangi jaunuoliai elgėsi agresyviai, buvo panaudotos specialiosios priemonės — antrankiai. Jaunuoliai pristatyti į Kauno Dainavos PK tolimesniam išsiaiškinimui. Nukentėjusįjį asmenį „1509“ medikų brigada išvežė į klinikas, asmuo prisistatyti nesugebėjo. Įvykį matę asmenys prisistatyti atsisakė, motyvuodami, kad bijo galimų pasekmių, nes jaunuoliai buvo labai agresyvus (l t., b.l. 80)
Liudytoja N. U. parodė, kad dirba naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Kaltinamasis buvo tą naktį pirmą kartą pas ją atėjęs į barą. Aukštas, stambus. Iš pradžių buvo normaliai nusiteikęs, susirinko daugiau žmonių, tada pradėjo darytis agresyvesnis. Ar jie susidėjo bendrai, ar ne, nežino, nusipirko butelį „Trejų devynerių“ ir „Coca-colos“ butelį, sėdo gerti prie vieno staliuko. Visi šie trys kaltinamieji elgėsi normaliai, o tas stambus kilnojo kojas, buvo agresyviai nusiteikęs. Po to atėjo keli žmonės, nusipirko, paskui dar viena kompanija atėjo, irgi nusipirko. Paskui tas stambus paprašė cigarečių, jis pavaišino ir cigaretes įsidėjo pas save į kišenę. Atbėgo mergina, liepė kviesti apsaugą. Pačių muštynių nematė. Ji nuspaudė apsaugos pultelį, kai išgirdo rėkavimus, sklindančius iš gatvės pusės, tada. Vasarą durys būna atidarytos vis laiką. Išėjo į lauką, bet jau tada, kai buvo atvykus apsauga, matė, kad atvyko apsauga ir greitoji. Su tuo aukštu, stambiu vaikinu bendravo tik tiek, kiek buvo bare. Lauke nebendravo. Nukentėjusysis, visa kompanija, prašydami rūkyti, stovėjo lauke, o nukentėjusieji, įeidami į barą, paprašė cigarečių. Suprato, kad įvyko konfliktas. Merginos buvo atėjusios su nukentėjusiuoju. Apsipirkti atėjo keturiese: dvi merginos ir du vaikinai. Jie buvo vienoje kompanijoje, kartu atėjo ir kartu išėjo. Servetėlių atėjo prašyti dvi merginos iš nukentėjusiojo kompanijos. Vaikinas gulėjo vidury gatvės, lygtai ant trečios eismo juostos, prie vidurio kelio. Tikrai nematė, kuriuos vaikinus išsivežė policija. Su tuo stambus vaikinas daugiau nesikalbėjo, tik tiek, kiek buvo bare. Stambuolis nusirengęs rodė ant nugaros randelius. Tatuiruočių nematė. Kalbėjimo, vaikščiojimo defektų jis neturėjo. Tik suprato, kad stambus vaikinas kompleksuojam jis sakė: „ką galvoji, kad aš storas, negaliu kojos iškelti“.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos N. U. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2015-09-20 19.00 val. pradėjo darbą, kurį baigė 2015-09-21 7.00 val. Dirba naktinėje gėrimų parduotuvėje - bare, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, barmene. 2015-09-21 prieš 4.00 val. į parduotuvę - barą užėjo du nepažįstami, pirmą kartą matyti vaikinai, kurie turėjo 3,5 Eur ir prašė parduoti kokio nors alkoholinio gėrimo. Ji pasakė, kad už tokią sumą išeitų nebent pusbonkis - mažas buteliukas. Vienas iš dviejų buvo vartojęs alkoholio, nes jautėsi nuo jo alkoholio kvapas, stambaus kūno sudėjimo, aukštas, apie 180-185 cm ūgio, pilkšvais - į šviesumą, šonais išskustais, priekyje su dideliais ant šono kirpčiais plaukais. Už kokių 5 minučių į parduotuvę-barą užėjo dar trys nepažįstami, pirmą kartą matyti vaikinai. O su stambiu vaikinu buvęs vaikinas, išėjo iš baro ir negrįžo. Pastebėjo, kad stambus, aukštas vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs, nes nusirenginėjo maikę, rodė ant nugaros kažkokius randus, keikėsi įvairiais rusiškais keiksmažodžiais, kilnojo kojas, sakydamas, kad „ką aš čia storas, tai galvojate, kad kojos neiškeliu". Prisidėjus trims vaikinams prie stambesnio vaikino 3,5 Eur, pardavė jiems 0,7 1 talpos „Trejos devynerios" butelį ir „Coca cola" lyg mažą buteliuką. Jie gėrė viduje, prie staliuko, kuris stovi prie išėjimo į lauką durų. Parduotuvės - baro patalpos nefilmuojamos. Ar jie tarpusavyje buvo pažįstami, nežino, bet jie bendravo. Dar iš trijų vaikinų, nedidelio ūgio, liesas, vis ramino stambųjį vaikiną, kad ramintųsi ir elgtųsi gražiai. Tuo metu į parduotuvę vis užeidavo kartas nuo karto žmonių, pirko alkoholinius gėrimus. Toliau, begeriant vaikinams „Trejos devynerios“ ir nugėrus apie pusė butelio, po kokių 20-30 minučių, nuo paskutinių trijų prisėdusią su stambiu vaikinu prie stalelio, į parduotuvę įėjo trys vaikinai. Stambus vaikinas paprašė atėjusių vaikinų parūkyti. Vaikinas, kuris vėliau gulėjo ant važiuojamosios dalies, atkišo stambiam vaikinui „Malboro“ pakelį ir norėjo pavaišinti, o stambus vaikinas paėmė visą pakelį, išsiėmė vieną cigaretę ir kitas cigaretes su pakeliu įsikišo į kišenę. Tada tie vaikinai priėjo prie jos ir paprašė „Jack Daniels“ 0,7 talpos ir „Coca cola“ 2 1 butelį. Tuo metu, stambus vaikinas su trimis kitais vaikinais išėjo į lauką ir atsistojo prie įėjimo durų. Ji atėjusius vaikinus perspėjo, kad būtų atsargūs, nes gali prie jų kabintis ką tik išėjusieji. Vaikinai išeidinėjo iš parduotuvės, o ji tuo metu ėjo plautis bokalus į viduje parduotuvės esančią kitą patalpą. Išgirdo žmonių cypimus, rėkimus, greit sugrįžo į parduotuvės patalpą ir paspaudė apsaugos pultelį, kuris buvo padėtas po baru, ant kavos bankės. Kas įvyko, dėl ko buvo šauksmai, nežino, nes nei parduotuvės patalpose nieko nevyko, nei prie pat lauko durų, tik išsigando, kad neapvogtų parduotuvės, neišplėštų kasos. Kadangi nuspaudė apsaugos pultelį, laukė apsaugos ir nuėjo baigti plauti bokalus. Išgirdo merginų balsus, kad duotų servetėlių. Sugrįžo į baro patalpą ir padavė, paėmusi nuo baro iš lėkštės krūvą servetėlių, padavė dviem atėjusioms merginoms. Kas jos tokios, nežino, matė jas pirmą kartą. Vėliau, kai nukentėjusįjį išvežė, merginos išėjo atskirai, todėl ar jos buvo jų draugės, nežino, gal tik praeivės. Jos paėmę servetėlių,
išėjo iš parduotuvės, po kiek laiko atnešė servetėles kruvinas ir išmetė į šiukšliadėžę. Paklausė, kas
atsitiko, pasakė, sumušė vaikiną ir jam bėga ar iš burnos, ar iš nosies, kraujas, tiksliai neatsimena.
Tada išėjo į lauką pažiūrėti ir pamatė atvykus apsaugos automobiliui ir ant važiuojamosios dalies,
nuo baro, išeinant iš patalpos, kairėje pusėje, iki 7 metrų atstumu, gulint vaikinui. Tai tas pats
vaikinas, kuris stambųjį vaikiną pavaišino cigaretėmis. Kas jį sumušė nematė, tik įtaria, kad galėjo
būti tas stambusis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, kai buvo bare. Ar daugiau buvo sumuštų
asmenų, nematė, kaip ir nematė pačių muštynių. Po kokių 5-10 minučių atvyko policijos pareigūnai.
Kokius vaikinus išsivežė, nepastebėjo. Vėliau, dar po kokių 10 minučių atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė nukentėjusįjį, kuris gulėjo ant važiuojamosios dalies. Stambųjį vaikiną įsidėmėjo, nes jis tikrai daug reiškėsi ir jį galėtų apibūdinti. Jis buvo apsirengęs bordo spalvos „Adidas“ sportiniu džemperiu ir pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo juodos spalvos „Crocs“ skylėtomis šlepetėmis. Kur jis dingo po įvykio, nežino, matyt, pabėgo. Beje, 2015 m. rugsėjo 25 - 30 dienomis, kurią tiksliai dieną, nepamena, jai dirbant, šis stambus vaikinas buvo atėjęs pas į parduotuvę ir klausinėjo ar ji nepažįsta vaikino, kuris pranešė apie jį policijai, ji pasakė, kad nieko neįdavė ir nežino jo vardo. Jis pasakė, kad „man viskas pochui, aš nieko nebijau“, siūlė jai sumokėti, kad ji tylėtų, ji atsisakė ir jis išėjo. Iš tiesų, kas jis toks, ką jis veikia, kur gyvena, nežino. Jis buvo be išskirtinių veido bruožų, tik lyg ant kairio skruosto apgamėlis. Už ką buvo sumuštas vaikinas, nežino ir nematė paties įvykio. Kitų trijų vaikinų, kurie gėrė su stambiuoju, neįsidėmėjo, kas jie tokie, taip pat nežino. Barui žala nepadaryta (1 t., b.l. 60-61). '
Liudytojas P. A. parodė, kad kaltinamųjų G. J., A. V., V. K. nepažįsta, pykčių, noro apkalbėti, nėra, giminystės ryšiais nesaistomas. 2015-09-21 naktį, kiek pamena, jie su draugais J. L. ir D. J. ėjo į naktinę alkoholio parduotuvę nusipirkti alkoholio, išėję į lauką, buvo sumušti. Einant į parduotuvę, sėdėjo penki ar šeši vaikinai, kurie gėrė, jie stovėjo prie kasos, paskui išėjo į lauką. Tas vaikinas, kuris trenkė J. į veidą, lyginant su jo ūgiu, buvo žemesnis už jį. Kiek pamena, vienas buvo labai aukštas ir stambus. Kaip jis buvo apsirengęs, nepamena. Kai vyko muštynės, jis mušė Justą. Jo trumpi, skusti plaukai, jis buvo sportiško sudėjimo. Jų buvo penki ar šeši tuo metu, kai jis konfliktavo su viduriniuoju, visi kiti mušė J.. Neužtikrintas, bet, kiek matė, J. ne su vienu mušėsi, o su daug žmonių. Jo nuomone J. mušė ne vienas, o keli, bet jis jų įvardinti tiksliai negali. Gali būti, kad atėjo kartu su dviem merginomis, tai tikriausiai buvo D. draugės. Jis tikriausiai tą vakarą buvo su jomis susipažinęs. Susitiko bare „Barbara“, J. susipažino su dviem merginom. Atėjo trys vaikinai ir jeigu D. vedėsi tas merginas, tai buvo ir su merginom. D. dabar Norvegijoje. Turi D. kontaktus, mano, jog susisiektų.
Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje ekspertu. Išvadą Nr. G2689/15(02) pilnai tvirtina. Negali nustatyti, kiek žmonių galėjo padaryti sužalojimus nukentėjusiajam. Galėjo būti vienas, galėjo būti ir daugiau nei vienas. Gali būti matomos žalojančio daikto savybės. Šie sužalojimai padaryti ne žalojančio daikto savybėmis. Nėra nustatyti daiktai ir kas juos turėjo. Kaktos dešinėje, ties antakio kraštu, susiūta žaizda - tai galėjo būti padaryta praėjus neilgam laikotarpiui. Jei 2015-09-21 kreipėsi, žaizda susiūta, vadinasi žaizda - šviežia, atsiradusi neseniai iki 2015-09-21. Spalva nerodo, kada žaizda padaryta. Nubrozdinimas buvo padarytas daugiau nei prieš dvi paras. Žaizda galėjo būti padaryta 2016-09-21. Galinio smilkinio srityje nubrozdinimas galėjo būti 2016-09-21 padarytas. Žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje rodo, kad jau praėjo laiko. Apžiūra atlikta rugsėjo 24 dieną, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti rugsėjo 21 dieną. Kaklo priekyje nubrozdinimas galėjo būti padarytas 2015-09-21. Dešinė ranka buvo mobilizuota, nustatyti lūžiai, jeigu nustatyti lūžiai ir mobilizuota, tai neseniai lūžo, lūžis atitinka nurodytą laiką. Nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse. Ant jo sėdint galėjo suduoti smūgius, nes įmanoma pasiekti jo galvos, kaklo, rankų. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu, vieną vietą kol dengiasi, tai kitą vietą sužaloja. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti ginantis, rankų lūžiai irgi galėjo būti gynybos metu, bet jėga turėjo būti didesnė. Įprastai palietus ta vieta nelūžta. Nuo smegenų sukrėtimo žmogus gali prarasti sąmonę, bet kuris sužalojimas į galvą - gali būti priežastis prarasti sąmonę. Nubrozdinimai atsiranda, kai būna smūgio kampas. Sužalojimai nebūna stiprūs, nes praslysta. Dažniausiai kai būna nubrozdinimas, tai ne tas smūgis, kuris smarkiai sujudina smegenis, nes jėga būna absorbuota kitur, o kur nėra nubrozdinimų, ten buvo didesnė jėga į galvą. Galėjo nuo jų prarasti sąmonę, bet atskirti po kurio būtent smūgio prarasta sąmonė, neįmanoma.
Liudytojas D. J. parodė, kad 2015-09-21 buvo įvykis Birštono gatvėje, Kaune. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, nes kurį laiką nebuvo Lietuvoje. Prisimena, kad viskas buvo taip, kad būdami draugai trise: jis, nukentėjusysis J. L. ir liudytojas P. A. ėjo į alkoholio naktinę parduotuvę. Jiems įeinant bei išeinant prasilenkė su keturiais jaunuoliais. Pardavėja liepė iškarto kviesti policiją, nes bus konfliktas, tie asmenys yra agresyvūs. Buvo taikūs trys draugai ir atsakė, kad nebus jokio konflikto. Kai išėjo, vienas iš asmenų paprašė cigaretės, kuris prašė, neatsimena, įvyko konfliktas, po to J. L. trenkė. Jis pats buvo lauke prie parduotuvės ir stovėjo prie durų su panelėmis, kai prasidėjo konfliktas. Matė, kai jaunuoliai mušėsi su J. L. ir P. A.. Matė, kad vienas asmuo išsiskiria iš grupės. Kaltinamieji, esantys posėdžių salėje, matyti. 100 procentų garantuoti, jog šie kaltinamieji dalyvavo įvykyje, negali, bet mano, kad šie kaltinamieji yra tie patys asmenys. Prasilenkė su šiais trimis kaltinamaisiais ir ketvirtu kitu asmeniu. To kito ketvirto negali palyginti, jis buvo aukštesnis už tuos kaltinamuosius, buvo puse galvos aukštesnis už kaltinamuosius, bet jis nebuvo pagrindinis iniciatorius to įvykio, iniciatoriai buvo šie trys jaunuoliai - kaltinamieji. Įvykio metu buvo blaivus. Kaltinamieji paprašė cigaretės, jiems davė, bet kaltinamieji paėmė visą pakelį sugniaužė ir numetė pakelį ant žemės. Tada pradėjo konfliktuoti, įvyko muštinės. Nežino, kuris trenkė pirmas. Bet konfliktą pradėjo tie agresyvūs jaunuoliai - kaltinamieji. Kiek smūgių sudavė J. L., negali pasakyti, ne mažiau 3-5 smūgiai i veido sritį tikrai buvo. Kuris iš kaltinamųjų sudavė, negali pasakyti. Aukštesnis ketvirtasis asmuo, kurio nėra kaltinamųjų suole, su kaltinamaisiais konfliktavo, bet tas ketvirtasis asmuo nemušė, mušė kaltinamieji. Kai J. L. mušė, J. L. buvo stovimoje pozicijoje, bet įvykio sūkuryje jis buvo parblokštas, jam buvo spirta į veido sritį. Nukritus J. L., ar kas nors sėdėjo, ar sėdosi ant jo, negali pasakyti. Iš kur atsirado merginos, nepamena. Kas išvietė greitąją ir policiją, nepamena, bet mano, kad parduotuvės darbuotoja tai padarė. Ar tą moterį dar po konflikto matė, negali pasakyti. Konflikte nedalyvavo, ar padėjo, negali pasakyti, nespėjo sureaguoti, nes viskas greitai įvyko. Patį konfliktą matė. Buvo blaivus įvykio metu, dėl stresinės situacijos galėjo detalių nepastebėti. Į konfliktines situacijas neįsivelia. Ar mušė P. A., nežino, bet J. L., tikrai mušė. Viskas vyko 10 metrų spinduliu. Nestovėjo visi vienoje vietoje. J. L. gynėsi. Išlydėjo draugą, kai atvažiavo greitoji. J. L. vežė greitoji, su P. A. važiavo taksi. Pirmiau atvažiavo apsauga, po to policija. Su apsaugos darbuotojais kalbėjo, kad greičiau atvažiuotų greitoji pagalba, nes J. L. veidas buvo labai baisus, buvo be sąmonės. Ar tas su „adidas“ bliuzonu asmuo vaizdo įraše yra tas ketvirtasis, ar jis atliko kažkokius veiksmus, nežino, nes į rūbus nekreipė dėmesio, viskas vyko labai greitai. Mano, jog jis - tas ketvirtasis asmuo. Ar merginos rūpinosi Justu, sunku pasakyti, nes nekreipė į tai dėmesio. Žinojo, kad jis P. A. rūpinasi, nes galvojo, jog J. L. miršta.
Liudytojas L. U. parodė, kad giminystės ryšių su kaltinamaisiais nėra, pykčių, noro apklabėti nėra, tai buvo tarnybinis iškvietimas. Parodė, jog šiuo metu niekur nedirba, dirbo apsaugos darbuotoju, vairuotoju, kai buvo įvykis, apie kurį kalbama. Su kolega A. T. buvo dislokacijos vietoje ir vykdavo į iškvietimus. Gavo skambutį, kad vyksta muštynės, bare buvo paspaustas pavojaus mygtukas. Nuo žalgirio arenos atvyko per dvi minutes, atvykę pamatė, kad vyksta sujudimas, trys kaltinamieji bandė pabėgti. Nukentėjusysis gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies, vienas iš įtariamųjų spėjo pasišalinti, vyko į komisariatą, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, pačių muštinių nematė. Neatpažįsta kaltinamųjų, negali įvardinti, kuris įtariamasis pasišalino, buvo tamsus metas, vidurnaktis, pardavėja pasakė, kad čia tie asmenys, bet negali garantuoti, kad čia šitie. Mano, kad viskas persikėlė į gatvę iš baro, buvo daug žmonių, buvo trys merginos, buvo nukentėjusiojo draugai.
Liudytojas A. T. parodė, kad kaltinamuosius kartą yra matęs, nėra giminystės ryšių, noro apklabėti nėra, buvo tarnybinis iškvietimas. Įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš centrinio pulto gavo pranešimą, kad paspaustas mygtukas Birštono gatvėje bare. Į įvykio vietą atvyko su L. U.. Atvyko prie objekto, nukentėjusysis gulėjo ant žemės, buvo daug žmonių, merginos gal bandė jį gaivinti, bet jie liepė jo nejudinti. Iš baro išėjo trys vaikinai, jie bandė pasišalinti, bandė eiti link (duomenys neskelbtini) g., jie juos pasivijo, manė, kad jie - įtariamieji, jie nesipriešino, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Vaikinai sugrįžo į barą, tuo metu atvyko policija ir juos sulaikė. Prie nukritusio vaikino vaikštinėjo stambaus kūno sudėjimo vaikinas ir jiems pasirodė, kad visai nekaltas, nes niekas apie jį nieko nesakė. Bet kai jie ėjo pas tuos tris vaikinus, tas stambus jau buvo pasišalinęs. Jie ne kartą tame bare dar lankėsi. Pardavėja sakė, kad tas stambus vaikinas, kuris pasišalino, ne kartą po įvykio ten lankėsi. Pasakė pardavėjai, kad kai ateis tas stambus vaikinas, juos išsikviestų, nes policija jo niekaip nesulaiko. Jų darbas yra apsaugoti minėtą objektą, jie nieko neapklausinėjo. Kai įtariamieji pamatė, kad atvažiavo apsauga, tie trys vaikinukai išėjo iš baro ir ėjo greitu žingsniu. Nuo įtariamųjų sklido alkoholio kvapas. Ir koordinacija visų trijų buvo sutrikusi. Kai jie atvažiavo, muštynės buvo pasibaigusios. Nukentėjusysis gulėjo viduryje kelio, jis buvo be batų, ir be vienos kojinės. Žmogus buvo žiauriai sumuštas. Buvo stambus vaikinas, kuris vaikščiojo aplinkui, buvo ir merginos, kurios jį krutino, nešė vandens. Jie sakė nukentėjusiojo nejudinti, kad nebūtų blogų pasekmių. Merginos nieko nesakė, nes buvo užsiėmusi nukentėjusiuoju. Atvažiavus, pirmiausia žiūrėjo, kas vyksta lauke.
Liudytoja L. K. parodė, kad nepažįsta šių kaltinamųjų, juos mato pirmą kartą, giminystės ryšių nėra, noro apkalbėti nėra. Įvykis vyko netoli požeminės perėjos, prie klubo. Ji buvo su drauge L. G.. Eidamos pro šalį pamatė, kad mušasi, kas su kuo, nepamena. Buvo tamsu, negalėjo įžiūrėti. Smūgių neskaičiavo. Aprangos, išvaizdos to vaikino, kuris mušė, nupasakoti negali. Priėjo prie nukentėjusiojo, jo neatpažįsta, veidas buvo kruvinas. Nematė, kaip pasitraukė tas asmuo, kuris jį mušė. Nepamena, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, iškvietė medicinos pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai yra teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2015-09-21 apie 4.00 val., nuo klubo ,,Bassman“ ėjo su drauge L. G. link (duomenys neskelbtini), į visuomeninio transporto sustojimą, kad pasižiūrėti, kada važiuos visuomeninis transportas. Prie naktinės gėrimų parduotuvės pastebėjo, kad stovi daug žmonų, iki 4-6 asmenų, visi buvo vaikinai, o vienas gulėjo ant žemės ir jį apsižergęs, prisėdęs kitas asmuo, mušė, sudavė jam smūgius rankų kumščiais į galvos sritį. Vėliau, kai buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policija, pastebėjo dvi merginas ir kaip suprato, jos buvo praeivės, stovėjo ant šaligatvio, netoli taksi automobilio. Kas tie visi žmonės, nežino. Juos matė pirmą kartą. Matė, kad gulinčiam vaikinui sudavė kokius dešimt smūgių. Kai tik pamatė, kad muša, iškart pasiėmė telefono aparatą ir skambino numeriu 112, kad iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Informavo apie įvykį. Jai pasidarė gaila vaikino, nes jį mušė ir jam niekas nepadėjo. Norėjo padėti nors tokiu būdu. Po to, greitoji jai perskambino ir paprašė, kad pažiūrėtų į gulintį vaikiną ir nupasakotų, kaip jis jaučiasi. Stebėjo, kad jam bėga kraujas iš nosies ir ausų. Draugė nuėjo į naktinę gėrimų parduotuvę ir atsinešė servetėlių. Abi apvalė vaikinui kraujus, kur išmetė servetėles, neatsimena. Vaikino draugai, kaip suprato, buvo girti, nes kai klausė, koks gulinčio vaikino vardas, jie nerišliai jį pasakė lyg J.. Kadangi pasakė vardą, tai tuo pačiu suprato, kad jie yra to gulinčio vaikino draugai. Už kokių 5-10 minučių atvyko apsauga, dar po kokių 5-10 minučių atvyko policija ir greitosios medicinos pagalba. Šių tarnybų darbuotojai nuėjo prie gulinčio vaikino ir ji su drauge L. nuėjo link visuomeninio transporto sustojimo, kur kvietė taksi. Atvyko taksi automobilis ir abi išvažiavo. Apibūdinti negali nei buvusių asmenų, nei gulinčio vaikino, nei to, kuris jį mušė, nes juos matė pirmą kartą. Jų nepažįsta. Nuo ko prasidėjo muštynės nežino ir muštynių pradžios nematė (l t., b.l. 73-74).
Liudytoja L. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, juos mato pirmą kartą, nesaistoma giminystės ryšiais. Nepamena, kaip atrodė vaikinas, kuris mušė nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė šešis-septynis smūgius. Norėjo padėti, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Visas veidas nukentėjusiojo buvo kruvinas, prie ausų buvo kraujo, nukentėjusysis nebuvo sąmoningas, nerišliai kalbėjo. Servetėlių paprašė pas pardavėją, pokalbio su pardavėja nebuvo. Neatkreipė dėmesio ar bare dar buvo žmonių. Atvažiavo apsauga, policija. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
jį mušė, nes tikrai nepamena kaip jie atrodė, juos matė pirmą kartą. Jų nepažįsta. Nuo ko Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2015-09-21 apie 4.00 val. nuo klubo „Basement" ėjau su drauge L. K. link (duomenys neskelbtini), į visuomeninio transporto sustojimą pasižiūrėti, kada važiuos visuomeninis transportas. Prie naktinės gėrimų parduotuvės pastebėjo, kad stovi daug žmonų, iki 4-6 asmenų, visi buvo vaikinai, o vienas gulėjo ant žemės ir jį apsižergęs prisėdęs kitas asmuo mušė - sudavė jam smūgius rankų kumščiais į galvos sritį. Vėliau, kai buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policija, pastebėjo dvi merginas ir kaip suprato, jos buvo praeivės, stovėjo ant šaligatvio, netoli takso. Kas tie visi žmonės, nežino, nepažįsta. Juos matė pirmą kartą. Matė, kad gulinčiam vaikinui sudavė kokius 5-7 smūgius. L. skambino numeriu 112, kad iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Informavo apie įvykį. Joms pasidarė gaila vaikino, nes jį mušė ir jam niekas nepadėjo. Matė, kad jam bėga kraujas iš nosies ir ausų. Nuėjo į naktinę gėrimų parduotuvę ir atnešė servetėlių. Abi apvalė vaikiną, kur servetėles išmetė, neatsimena. Ar vaikino draugai buvo girti, negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Girdėjo kaip kiti vaikinai nukentėjusįjį vadino J.. Tai ir suprato, kad ten buvo ir nukentėjusiojo draugų. Už kokių 10 minučių atvyko apsauga, dar po kokių 5-10 minučių atvyko policija ir greitosios medicinos pagalba. Šių tarnybų darbuotojai nuėjo prie gulinčio vaikino ir ji su drauge L. nuėjo link visuomeninio transporto sustojimo, kur kvietė taksi. Atvyko taksi automobilis ir abi išvažiavo. Apibūdinti negali nei buvusių asmenų, nei gulinčio vaikino, nei to, kuris prasidėjo muštynės nežino ir muštynių pradžios nematė, (l t., b.l. 76-77)
2015-09-21 04:48 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7455 nurodyta, kad G. J. nustatytas 0,97 promilių girtumas (b.l. 97).
2015-09-21 04:56 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7457 nurodyta, kad A. V. nustatytas 1,03 promilių girtumas (l t., b.l. 127).
2015-09-21 04:52 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 7456 nurodyta, kad V. K. nustatytas 3,04 promilių girtumas, (l t., b.l. 171).
2015-09-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta prie užkandinės adresu (duomenys neskelbtini) (l t., b.l. 7-10).
2015-11-16 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1039 nurodyta, kad A. V. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (l t., b.l. 168).
Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. (1t., b.l. 92) matyti, kad 4val. 00 min. 32 s. apsauga bendravo su dviem vyrukais, stambus vyrukas bendravo 4 val. 00 min. 59 s. P. A. bandė kelti nukentėjusįjį. Trise ėjo iš įvykio, vidurinis vaikinas buvo stambus. Šviesiai apsivilkęs asmuo buvo pašalinis. Atsukus vaizdo įrašą, matosi stambus vaikinukas. Stambus asmuo, su „Adido“ bliuzonu, šalia V. K. ir A. V., ir apsauginis T.. Kai policija atvažiavo, G. J. pats prisistatė. 4 val.2 min. 29 s. dingo stambus neatpažįstamas asmuo. 4 val.4 min. 05 s. atvažiavo policija. 4 val. 8 min. 15 s. grįžo G. J.. val. 9 min. 25 s. atvažiavo medicininė pagalba.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Kaip matyti iš kaltinamojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jis kaltu prisipažino iš dalies, įvykio metu su savo draugais A. V., V. K. ir nepažįstamu vaikinu vartojo alkoholį naktiniame bare, po ko išėjęs į lauką pamatė, kad nukentėjęs trenkė rankos kumščiu V. K. į veidą nežinia dėl ko. Po to prasidėjo muštynės, matė, kaip nepažįstamasis, kuris avėjo „Crocs‘ais“ mušė nukentėjusįjį ant jo atsiėdęs. Pats įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl ne viską prisimena, taip pat buvo sumuštas. Neneigia, kad nukentėjusiajam su draugais pasakė „apsauga nieko nepraleidžia“. Mano, kad smūgius sudavė nukentėjusiojo J. L. draugui.
Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, o teisme kaltę neigė. Parodė, kad įvykio metu su savo draugais G. J., V. K. ir nepažįstamu vaikinu vartojo alkoholį naktiniame bare. Kai iš to baro išeidinėjo nukentėjusys su dviem draugais, tai nepažįstamasis vaikinas pastojo nukentėjusiajam kelią, todėl šis įpyko ir pirmas pradėjo muštynes. Nukentėjęs J. L. pirmas trenkė nepažįstamam vaikinui, kuris avėjo „Crocs‘ais“, o pastarasis nukentėjusiajam trenkė atgal. Po to kas vyko nematė, nes pačiam A. V. teko gintis ir nuo nukentėjusiojo atitraukti paminėtą nepažįstamą vaikiną. Smūgių J. L. nesudavė.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, o teisme kaltę neigė. Parodė, kad įvykio metu su savo draugais G. J., V. K. ir nepažįstamu vaikinu vartojo alkoholį naktiniame bare. Buvo gerai apgirtęs, todėl ne visas įvykio detales prisimena. Pripažįsta, kad nukentėjusiojo J. L. ir jo draugų neišleido išeinant iš baro, o taip pat ir neįleido įeiti į barą, stumdė ir visaip juokavo, tai todėl vėliau ir susimušė. Mano, kad nukentėjusįjį J. L. mušė tas nepažįstamasis, kuris avėjo „Crocs‘ais“, o jis pats ar sudavė nukentėjusiajam smūgių, tiksliai pasakyti negali, nes ir pats gavo smūgį į kaktą.
Kaip matyti iš visų trijų kaltinamųjų parodymų, jie sutampa iš esmės tik dalyje dėl buvimo tame pačiame bare, alkoholio vartojimo ir ketvirto asmens - nepažįstamo vaikino, avėjusio „Crocs‘ais“ ir vilkėjusio sportiniais treningais, bei pastarojo veiksmų. Detalizuojant jų parodymus bei sujungiant į visumą, akivaizdu, kad kiekvienas iš šių asmenų nurodo skirtingai susiklosčius paties konflikto situaciją, bei kas, kam ir kiek smūgių sudavė. Panašu, kad tai sąlygojo buvęs didelis visų trijų kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio (V. K. nustatytas 3,04 prom., A. V. 1,03 prom., G. J. 0,97 prom. girtumas), bei faktas, jog kiekvienas iš trijų kaltinamųjų situaciją matė vis kitaip. Neatmestina ir versija, kad, ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams nepavykus nustatyti ketvirtojo nepažįstamojo vaikino asmens tapatybės, dalis kaltės yra perkeliama būtent nenustatytam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Toks kaltinamųjų G. J., A. V., V. K. kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Parodymus, jog įvykio metu jie nesudavė smūgių nukentėjusiajam J. L., paneigia ne tik visų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada.
Kaip seka iš nukentėjusiojo parodymų, kurie yra vienodi ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis su draugais D. J. ir P. A. įėjo į naktinį barą nusipirkti alkoholio, jo viduje pamatė alkoholį vartojančią kompaniją, kuri tuo metu pakilo ir ėjo pro duris. Nukentėjusįjį barmenė įspėjo, kad ta kompanija yra agresyviai nusiteikusi ir jie būtų atsargūs. Išeinant iš baro, lauke stovėjo visi trys kaltinamieji ir ketvirtas nepažįstamasis vaikinas, kažkuris iš jų paklausė: “Ko nori?“ Nukentėjusiajam buvo užtvertas praėjimas, jis susitrenkė pečiais su nepažįstamuoju vaikinu, kuris nukentėjusįjį stumtelėjo, ko pasekoje J. L. tam nepažįstamajam trenkė į kairį skruostą ir ėmė trauktis. Tuomet V. K. mėgino trenkti J. L., bet šis išsisuko nuo smūgio ir trenkė V. K. į kaktą. J. L. iš karto pajuto smūgius į šoną, galvą. Kadangi tarp smūgių buvo mažas laiko tarpas, tai suprato, kad jį muša ne vienas žmogus, buvo suduota daug smūgių, nuo jų prisidengė rankomis, dėl ko lūžo ranka. Nuo kažkurio smūgio į veidą nukentėjęs nukrito ant asfalto ir prarado sąmonę. Jam draugas P. pasakojo, kad jį gulintį be sąmonės toliau spardė vaikinai. Teisme nukentėjusys visus tris kaltinamuosius atpažino kaip asmenis, sudavusius jam smūgius įvykio metu. Kadangi tiek nukentėjęs, tiek kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami bei neturėjo jokių kitų ryšių, tad teismas neturi pagrindo manyti, kad J. L. apkalba kaltinamuosius ar turi kokių nors kitų neleistinų siekių.
Iš dalies tokius nukentėjusiojo J. L. parodymus patvirtina liudytoja apklausta naktinio baro barmenė N. U., kuri paties įvykio nematė, bet nurodė, kad bare trijų kaltinamųjų ir stambaus nepažįstamo vaikino, vilkėjusio sportiniais treningais, kompanija vartojo alkoholį, buvo agresyviai nusiteikę. Ši liudytoja matė, kaip stambus nepažįstamas jaunuolis iš J. L. paprašė parūkyti. Pastarasis atkišo „Malboro“ cigarečių pakelį, kurį paminėtas stambus nepažįstamas jaunuolis, buvęs su kaltinamaisiais, paėmė visą – vieną cigaretę išsitraukė, o visą likusį pakelį įsikišo į kišenę. Paties įvykio liudytoja nematė, nes tuo metu plovė bokalus.
Nukentėjusiojo J. L. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojai P. A. bei D. J.. Vertindamas šių dviejų liudytojų parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad šie asmenys yra nukentėjusiojo draugai, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek jie sutampa ir su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. O kaip seka iš P. A. parodymų, kad jam, J. L. ir D. J. užėjus į naktinį barą nusipirkti alkoholio, pamatė ten sėdinčią ir alkoholį vartojančią kompaniją iki 6 žmonių, tiksliai skaičiaus nežino. Ši kompanija išėjo laukan. Jie taip pat išeidinėjo laukan pro duris, tačiau nepažįstamieji lyg užtvėrė išėjimą ir iš karto kažkuris iš lauke buvusių vaikinų J. trenkė į veidą, tuomet pribėgo kiti vaikinai mušti J.. Jis dar bandė J. ginti, bet jam pačiam teko smūgiai į veidą ir reikėjo gintis. Vienu momentu pamatė, kad kažkas guli ant kelio važiuojamosios dalies. Tai buvo J., visas kruvinas, be sąmonės. Kas būtent sumušė taip J., ant kelio, nematė, nes gynėsi.
Analogiški iš esmės yra ir liudytojo D. J. parodymai, kurie iš dalies sutampa ne tik su nukentėjusiojo, P. A., bet ir su liudytojos N. U. parodymais. D. J. patvirtino, kad jis, J. L. ir P. A. užėjo į naktinį barą nusipirkti alkoholio, ten viduje rado sėdinčius ir alkoholį vartojančius keturis jaunuolis, iš kurių tris teisme atpažino kaip kaltinamuosius V. K., A. V., G. J.. Baro pardavėja (barmenė) jiems iš karto pasakė, kad paminėti jaunuoliai yra agresyviai nusiteikę. D. J. nurodė, kad tas ketvirtas nepažįstamas jaunuolis buvo gerokai aukštesnis už kitus ir stambaus kūno sudėjimo. D. J. paaiškino, kad kažkuris iš tos agresyvios kompanijos paprašė jų užsirūkyti, J. L. juos pavaišino cigarete, tačiau šie paėmė visą pakelį. Vėliau praeinant tarp durų iš baro, jau lauke, kilo muštynės. Nežino, kas konkrečiai trenkė pirmas, bet konfliktą pradėjo tų agresyvių vaikinų kompanija. Negali pasakyti kas iš kaltinamųjų, bet būtent kaltinamieji sudavė J. vien į veidą 3-5 smūgius jam stovint, smūgiavo J. visur, o po to J. nukrito. Negali pasakyti, ar matė, kad ant nukritusio J. kas nors būtų atsisėdęs ir jį muštų, nes buvo labai susijaudinęs, viskas vyko labai greitai. Kol J. stovėjo, jam buvo koja spirta į veido sritį. Įvykio metu buvo blaivus, tačiau dėl patirtos stresinės situacijos galėjo detalių tiesiog neįsidėmėti.
Liudytojos L. K. ir L. G. parodė, kad nuo pradžios įvykio nematė. Matė, kad prie naktinės parduotuvės būriuojasi gal 4-6 vyrukai, o vieną ant žemės gulintį ant jo atsisėdęs muša kitas jaunuolis. Gulinčiajam buvo daug suduota smūgių, gal 7-6, gal 10, tiesiog tų smūgių neskaičiavo, negali tikslai pasakyti. Mušusio vaikino neatpažįsta. Nukentėjusiajam stengėsi suteikti pagalbą.
Liudytojai L. U., A. T., G. K. iš esmės paties įvykio (muštynių) nematė, atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, rado vidurį kelio gulintį be sąmonės nukentėjusįjį J. L., jaunuolius aplinkui.
Ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino specialisto išvadą, kad nukentėjusiajam J. L. sužalojimai padaryti 8 ar daugiau trauminių poveikių. Labai skirtingas sužalojimų nukentėjusiojo kūne lokalizavimas rodo, kad mušti galėjo ne vienas asmuo trumpu laiko tarpu. Sužalojimai (lūžusi ranka) patvirtina buvusią nukentėjusiojo gynybinę situaciją. Sužalojimo metu nukentėjęs galėjo būti tiek stovimoje, tiek gulimoje pozicijoje. Sąmonės praradimas rodo, kad buvo didelė smūgio jėga į galvą. Taigi, iš esmės ekspertas patvirtino tiek nukentėjusiojo J. L. parodymus dalyje dėl jo daugybės gautų smūgių per mažą laiko tarpą iš kelių asmenų, tiek stipraus smūgio į veidą buvimą, ką parodė ir liudytojas D. J., po ko nukentėjęs prarado sąmonę ir nukrito, tiek liudytojų L. K., L. G. bei kaltinamųjų parodymus dalyje, kad po to ant J. L. atsisėdęs nepažįstamas vaikinas sudavė jam smūgius į galvos sritį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiojo J. L., liudytojų L. K., L. G., N. U., eksperto Gregoire Abi Chaker parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamuosius ar turėtų asmeninių pykčių su jais, būtų buvę pažįstami iki įvykio. Teismas taip pat jau įvertino faktą dėl parodymų sutapimo tarp trijų draugų J. L., D. J. ir P. A. bei tai, jog šie trys paminėti asmenys gerai sutaria tarpusavyje, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Kitais byloje apklaustais liudytojais L. U., A. T., G. K. teismas taip pat netikėti neturi priežasties, kadangi jų parodymai ne tik papildo įvykio detales, bet ir sutampa su pačiu įvykiu bei jo vieta ir laiku, be to, šie asmenys neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, visiškai iki įvykio nepažinojo kaltinamųjų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad liko nepašalintų prieštaravimų tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo išsakytas įvykio versijas patvirtinančių tiek jų pačių, tiek liudytojų teiktų parodymų. Teismas, nepasirėmęs kita bešališka bylos medžiaga, – pirmiausiai specialisto išvada, eksperto ir policijos pareigūnų, apsaugos darbuotojų, liudininkių N. U., L. K., L. G. parodymais,- negalėtų išskirti ir vertinti nei vienų iš jų parodymų kaip absoliučiai patikimų. Todėl tik visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog G. J., A. V. ir V. K. bendrai veikdami su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje dėl menkavertės dingsties, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip aštuonių smūgių rankomis ir kojomis J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda ties dešinio antakio viršutiniu kraštu, kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinio smilkinio sritį, kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžiu, kraujosruva, nubrozdinimu kaktos kairėje, nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimu kaklo priekyje dešinėje, dešinės rankos I delnakaulio panirimu, dešinės rankos didžiojo daugiakampio lūžiu, dešinės rankos I delnakaulio lūžiu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam J. L. sveikatą. Teismas dėl įvykio metu kilusios didžiulės sumaišties, nakties meto, patirto liudytojų ir nukentėjusiojo streso bei padrikų kaltinamųjų parodymų, kurie iš dalies dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena dalies įvykio aplinkybių, net ir pilnai ištyręs visu galimus įrodymus, negali detalizuoti, kas konkrečiai ir kurion kūno vieton nukentėjusiajam sudavė smūgius, todėl išlieka kaltinime nurodyta G. J., A. V., V. K. veiksmų formuluotė - bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nensustatytu asmeniu, nustatant ne mažiau kaip 8 suduotų smūgių skaičių.
Įvykis vyko viešoje vietoje - prie naktinės gėrimų parduotuvės – baro, UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį įvykį matė ir pašaliniai žmonės (liudytojai), kurie buvo šokiruoti kaltinamųjų agresyvaus elgesio bei fizinio smurto, tad buvo sutrikdyta kasdienė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, Be to, jog G. J., A. V. ir V. K. bendrai veikdami su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jau aukščiau bendrais aptartais veiksmais ne tik demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bet ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam J. L. sveikatą. G. J., A. V. ir V. K. abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia.
Taigi, virš aptartų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina G. J., A. V., V. K. kaltę, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Bei virš aptartų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina G. J., A. V., V. K. kaltę, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir kvalifikuotos teisingai.
Dėl civilinių ieškinių.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 253,65 eurų civilinį ieškinį bei pateikė duomenis patvirtinančius žalos faktą bei dydį (1 t., b.l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtų G. J., A. V., V. K. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam J. L., o LSMU ligoninė suteikė sveikatos priežiūros paslaugas J. L. už 253,65 eur, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš G. J., A. V., V. K. solidariai priteistina žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam J. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nukentėjęs J. L. šioje byloje yra pareiškęs 4000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 44, 2 t., b.l. 66-68), kurią prašo priteisti solidariai iš G. J., A. V., V. K.. Ieškinyje nukentėjęs nurodo, dėl jam nusikalstamais veiksmais G. J., A. V., V. K. padarytų sužalojimų jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Buvo priverstas gulėti ligoninėje, iškęsti operaciją. Iki šiol dar jaučia pasekmes. Buvo apribotas bendravimas dėl labai sužaloto veido, nes veidas buvo ištinęs, didelės kraujosruvos, buvo gėda išeiti į gatvę. Patyrė daug nepatogumų, nes 2 mėnesius dešinė ranka buvo gipse. Dėl to buvo apsunkintas ir mokslas Lietuvos Žemės ūkio universitete.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent G. J., A. V., V. K. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2015-09-24 specialisto išvadoje Nr. G2689/15(02) nurodyta, kad J. L. nustatyta: žaizda ties dešinio antakio viršutiniu kraštu, kraujosruva kaktos dešinėje, pereinanti į dešinio smilkinio sritį, kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, kraujosruva, nubrozdinimas kaktos kairėje, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimas kaklo priekyje dešinėje, dešinės rankos I delnakaulio panirimas, dešinės rankos didžiojo daugiakampio lūžis, dešinės rankos I delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti aštuonių ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1t., b.l. 16-17). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų J. L. buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 580 eurų iki 5800 eurų (nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).
Bylos duomenimis, kaltinamasis viri trys kaltinamieji iš esmės kaltės nepripažino, teisme nukentėjusiojo neatsiprašė. G. J., A. V., V. K. yra darbingi, turi gyvenamąją vietą, jauno amžiaus, asmeninio nekilnojamojo turto neturi (teismas neturi duomenų). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo (ne)turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, J. L. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir solidariai iš G. J., A. V., V. K. nukentėjusiojo J. L. naudai priteistina 2700 (du tūkstančiai septyni šimtai) eurų.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjęs J. L. bei jo atstovė advokatė A.Fominienė teismui pateikė duomenis, jog J. L. buvo teikiamos Kauno antrinės teisinės pagalbos paskirtos advokatės A.Fominienės paslaugos. Pagal BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į kaltinamųjų materialinę padėtį bei priteistinų civilinių ieškinių dydį, antrinės teisinės pagalbos patirtos išlaidos nepriteistinos.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę G. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. G. J. administracine tvarka baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2014-03-31 pagal LR ATPK 174 str. (1t., b.l. 110-112); psichiatrinis gydymas, įskaita: neregistruotas (1t., b.l. 114); narkologinis gydymas, įskaita: registruotas (1t., b.l. 118); 2015-11-16 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1040 nurodyta, kad G. J. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (1t., b.l. 124). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Abi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teismo duomenimis, šis kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra sukūręs šeimos, mokinasi, teisiamas pirmą kartą. Kadangi šis kaltinamasis nedirba bei nėra jo sutikimo dirbti viešuosius darbus, G. J. neskirtina bauda ir viešieji darbai. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant abiejų kaltinamajam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei taikant įpareigojimus.
Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. A. V. administracine tvarka baustas11 kartų, paskutinį kartą 2015-08-31 pagal LR ATPK 44 str. 2 d. (1t., b.l. 151-157); psichiatrinis gydymas, įskaita: neregistruotas (1t., b.l. 159); narkologinis gydymas, įskaita: registruotas (1t., b.l. 163); 2015-11-16 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1039 nurodyta, kad A. V. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (1t., b.l. 168). A. V. lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Abi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. A. V. dirba, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, teistas, tačiau bauda sumokėta. A. V. neskirtina bauda ir viešieji darbai. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant abiejų kaltinamajam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei taikant įpareigojimus.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. V. K. administracine tvarka baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2015-05-14 pagal LR ATPK 44 str. 2 d. (1t., b.l. 184-186); psichiatrinis gydymas, įskaita: neregistruotas (1t., b.l. 188); narkologinis gydymas, įskaita: neregistruotas (1t., b.l. 190). Teisiamas pirmą kartą. V. K. nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, mokinasi. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Abi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kadangi V. K. nedirba bei nėra jo sutikimo dirbti viešuosius darbus, jam neskirtina bauda ir viešieji darbai. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant abiejų kaltinamajam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei taikant įpareigojimus.
G. J. 2015-10-12 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. (1t., b.l. 104)
A. V. 2015-10-12 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. (1t., b.l. 134)
V. K. 2015-10-12 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. (1t., b.l. 178)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. (1t., b.l. 92, 2 t., b.l. 75)
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 106 str., 109 str., 112 str., 115 str., 272 str.,276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti ir tęsti registraciją darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir galutinę subendrintą bausmę G. J. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti ir tęsti registraciją darbo biržoje.
G. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti ir tęsti registraciją darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti ir tęsti registraciją darbo biržoje.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti ir tęsti registraciją darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu; mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti ir tęsti registraciją darbo biržoje.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
J. L. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir solidariai iš G. J., A. V., V. K. nukentėjusiojo J. L. naudai priteisti 2700 (du tūkstančiai septyni šimtai) eurų.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai iš G. J., A. V., V. K. priteisti 253,65 ( du šimtus penkiasdešimt tris eurus 65 cnt.) eurų.
J. L. teiktos Kauno antrinės teisinės pagalbos patirtos išlaidos iš G. J., A. V., V. K. nepriteisti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.