- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- 1-164-1022/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67618-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- R. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2017 m. gruodžio 27 d. apie 16 val. 10 min. (duomenys neskelbtini)namo kieme, be priežasties vieną kartą trenkė kumščiu A. E. J. į krūtinę, po to sugriebęs už plaukų tempė, taip sukeldamas A. E. J. fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. R. padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), o gretimame name Nr. (duomenys neskelbtini) viena gyvena senyvo amžiaus kaimynė A. E. J.. Su kaimyne bendraudavo, tačiau jos charakteris savotiškas. Jo teigimu, vieną dieną kartu gerdavo kavą, o kitą dieną susipykdavo dėl menkniekių, nes kaimynė vis rasdavo dėl ko jam pamokslauti. 2017 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, tuoj po Kalėdų jis buvo išėjęs į Papilės miestelį. Namo grįžo apie 16 val. 00 min. Buvo gėręs alaus ir jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Grįžęs namo pamatė kieme stovinčią kaimynę A. E. J., besikalbančią su jo žmona V. R.. Kadangi prieš savaitę jis su kaimyne buvo apsipykęs dėl ne vietoje išpiltų pelenų, todėl susinervinęs jai pasakė, kad ši dingtų iš jo kiemo. Ką tiksliai jis kaimynei sakė, dabar nepamena. A. E. J. jam kažką taip pat grubiai atsakė. Tada jis čiupo ranka kaimynei už alkūnės ir pradėjo ją tempti iš savo kiemo link jos kiemo. Kiek pamena, kaimynė jam dar priešinosi, todėl jis dar tvirčiau sugriebęs ją tempė, todėl galėjo kaimynei kliūti į krutinę, kai griebė šiai už alkūnės, bet tai tikrai buvo netyčia, nes jis norėjo tik ją išvesti iš savo kiemo. Kaimynei pradėjus priešintis jis galėjo jai tempti ir už plaukų, nes čiupdamas jai už liemenės apykaklės galėjo ranka paimti ir už plaukų, ir juos tempti. Nutempus kaimynę iki jos šulinio, pribėgo jo žmona ir jį nustūmė nuo kaimynės. Viskas įvyko labai greitai, po to jis iš karto nuėjo į namus. Labai gailisi taip pasielgęs. Tokio pykčio protrūkio priežastimi, mano, buvus alkoholį. Teigia blaivus taip nebūtų pasielgęs (b.l. 53-54).
R. R. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, grindžiama jo paties prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios A. E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu, kitais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji A. E. J. parodė kaimyną R. R. gyvenant kartu su buvusia žmona V. R.. R. R., jos teigimu, yra mėgėjas išgerti. 2017 m. gruodžio 26 d. vakare jai paskambino V. R. ir pasakė, kad mirė kaimynė B. M.. 2017 m. gruodžio 27 d. ji norėjo su V. R. pakalbėti dėl laidotuvių. Apie 16 val. 00 min. nuėjo į kaimynystėje esantį V. R. namo kiemą. V. R. stovėjo ant laiptų prie savo namo. Artėdama prie V. R., pamatė iš namo išeinantį kaimyną R. R., kuris, eidamas jos link, koneveikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji jam atsakė ne pas jį einanti. Tada R. R. kumščiu trenkė jai į krūtinę, čiupo už plaukų ir, parvertęs ant žemės, pradėjo ją vilkti į jos namo teritoriją. Ji dar bandė priešintis, bet R. R. ją tempė ir ji nieko negalėjo padaryti. Pribėgusi kaimynė V. R. trenkė kumščiu R. R. ir atitraukė jį nuo jos. Atsistojusi ji išsikvietė policiją. R. R. trenkus jai į krūtinę ir tampius už plaukų, jai skaudėjo. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie norėjo ją vežti apžiūrai, bet ji atsisakė. Po šio įvykio ji su R. R. nebendrauju ir vengia su juo susitikti. Civilinio ieškinio nereiškia, bet su R. R. susitaikyti neketina (b.l. 33-36).
Smurto faktas patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiu 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kiemas (b.l. 14-18).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. R. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedu (fotolentele) užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios parodymai. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad R. R. vieną kartą kumščiu trenkęs A. E. J. į krūtinę, po to sugriebęs už plaukų ir tempęs sukėlė jai fizinį skausmą.
Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad R. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 55-57).
Nukentėjusiajai A. E. J. 2018 m. sausio 19 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimą padarė būdamas neteistas (b.l. 61-64); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 44-46); nedirba, darbo biržoje registruojasi (b.l. 43); duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus byloje nėra, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį, nustatant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 3 dalis, 7 dalis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė R. R. nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti R. R., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.