Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. U. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 38 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. vasario 21 d. apie 9.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam M. Š. priklausančią piniginę – 160 Lt, kurioje buvo 4100 Lt, M. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortelė – 110 Lt, taip pat M. Š. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė – 30 Lt, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. Š. bendrą 4400 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, suteikė įrodymams kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad S. U. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1 d. Apelianto teigimu, byloje nėra surinktą įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. U. kaltę ir dalyvavimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padaryme.

Apelianto vertinimu, S. U. buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskeltini) nuo 9 val. iki 14. 05 val., t.y. jam kaip įtariamajam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas 48 val.

Nurodo, kad 2014 m. vasario 26 d. 14.05 val. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnai S. U. laikinai sulaikė 48 val.

2014 m. vasario 26 ir 27 d. S. U. apklaustas nedalyvaujant advokatui.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo per stebėtinai trumpą laiką, todėl nebuvo užtikrinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Nurodo, kad apylinkės teismas neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Apelianto nuomone, S. U. neturėjo galimybės pasinaudoti advokato paslaugomis.

Advokato teigimu, S. U. serga sunkios formos migrena dėl šios priežasties jis nesiorientavo baudžiamojo proceso metu, esant priepuoliui jis turi naudoti gydytojo paskirtus vaistus.

Apeliantas savo skunde pažymi, kad S. U. niekada neturėjęs jokių kriminalinių įvykių ir būdamas įbaugintas policijos pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, procesinių veiksmų atlikime, teisiamajame posėdyje patyrė migrenos priepuolius, t.y. stiprius galvos skausmus, kurių metu buvo verčiamas pasirašyti procesinius dokumentus.

Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad nukentėjęs M. Š. nurodė, kad kambaryje, kuriame buvo pavogta jam priklausanti piniginė su 4100 Lt, gyveno 2014 m. vasario 20 d. bei 21 d. kartu nakvojo M. B., tačiau jis ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nebuvo. Pažymi, kad pats nukentėjęs nebuvo tikras ar piniginę su pinigais jis pametė ar jam ją pavogė.

Advokato nuomone, nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, nesurinko jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. U. kreditų padengimą po piniginės su 4100 Lt dingimo ir tokių kreditų turėjimą.

Advokato manymu, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių S. U. kaltę, o vien jo prisipažinimas, išgautas policijos pareigūnams darant psichologinį spaudimą, esant migrenos priepuoliui, negali būti vertinamas patikimu ir nekeliančiu abejonių įrodymu. Pažymi, kad kaltinamojo kaltė ir nusikalstami veiksmai turi būti įrodyti ne tik jo duotais parodymais, bet juos turi patvirtinti kiti byloje surinkti rašytiniai, patikimi įrodymai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. U. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia S. U., pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analize. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. U. 2014 m. vasario 21 d. apie 9.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskeltini), pagrobė nukentėjusiajam M. Š. priklausančią piniginę – 160 Lt, kurioje buvo 4100 Lt, M. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortelė – 110 Lt, taip pat M. Š. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė – 30 Lt. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:

1. Byloje esantis M. Š. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta, kad iš bendrabučio kambario, esančio (duomenys neskeltini) 2014 m. vasario 21 d. 9.00 val. pavogta jo piniginė su 4100 Lt ir asmens tapatybės kortele (b.l.2);

2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio L. K. 2014 m. vasario 21 d. 10 val. 41 min. užregistruotas M. Š. pranešimas, kuriame nurodyta, jog iš namų spintelės buvo pavogta jo piniginė su visais dokumentais, pareiškėjas prašo atvykti policiją, kas galėjo pavogti piniginę nežino (b.l.5-7);

3. M. Š. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad bendrabutyje jis gyvena viename kambaryje su S. U. ir M. B. Nurodymas, kad neseniai buvo pardavęs motinai priklausantį automobilį ir su savimi turėjo 4100 Lt, apie tai žinojo su juo kartu bendrabutyje gyvenantys asmenys. M. Š. taip nurodė, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs alkoholio, nurodė asmenis kurie įvykio dieną buvo jo kambaryje. Parodė, kad ryte nerado savo piniginės, kuri prieš tai gulėjo ant spintelės. Taip pat nurodė, jog S. U. prisipažino, kad pavogė jo piniginę. Jam padaryta žala yra 4400 Lt. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie pasirašė susitarimą, kad kaltinamasis jam žalą atlygins iki 2014 m. kovo 15 d. (b.l.12-15, 61);

4. 2014 m. vasario 26 d. S. U. atviras prisipažinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. vasario 20 d. jis būdamas girtas paėmė M. Š. pinigus, dalį jų išleido skolų padengimui, dalį turėjo savo piniginėje, taip pat nurodė, jog dėl šio įvykio labai gailisi (b.l.20);

5. 2014 m. vasario 26 d. S. U. asmens kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad tarpe jo asmeninių daiktų rasti ir 508,52 Lt (b.l.24);

6. S. U. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai apie tai, kad būtent jis paėmė M. Š. piniginę su pinigais, nurodė, kaip atrodė piniginė, tačiau kadangi buvo girtas neprisiminė kur ją padėjo ir ar joje buvo dar kas nors apart pinigų. S. U. taip pat nurodė, jog tuo metu turėjo dvi greitas paskolas, grąžino skolas dėl padaryto nusikaltimo jam labai gėda ir jis labai gailisi (b.l.32, 36 -37, 60-61);

7. 2014 m. vasario 27 d. S. U. įsipareigojimas atlyginti M. Š. padarytą 4400 Lt dydžio žalą iki 2014 m. liepos 1 d. (b.l.38);

8. 2014 m. vasario 28 d. M. Š. ir S. U. pasirašytas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad M. Š. susitaikė su kaltinamuoju S. U. ir prašo jam baudžiamąją bylą nutraukti. Susitaikymo protokole nurodyta, kad S. U. padarytą M. Š. turtinę žalą, t.y. 4400 Lt pasižada atlyginti iki 2014 m. kovo 15 d. (b.l.57).

Taigi šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. U. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. Todėl Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai S. U. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 38 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido, baudžiamąją bylą S. U. atžvilgiu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs BK 38 str. 1 d. 1–4 p. nurodytų sąlygų visumą, t.y. tai, jog šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis visiškai prisipažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, raštiškai susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, pagrįstai priėmė sprendimą atleisti jį baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Pažymėtina, ir tai, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu S. U. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus, todėl jo parodymai jokių abejonių teismui nesukėlė. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad byloje nepakanka įrodymų patvirtinančių S. U. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką laikytina jo gynybine pozicija siekiant išteisinamojo nuosprendžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skunde nurodytas argumentas, kad S. U. neteisėtai ir nepagrįstai buvo sulaikytas ir laikomas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato patalpose 48 val. Patikrinus byloje esančius duomenis ir konstatavus, kad S. U. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1 d. nėra pagrindo laikyti, jog laikinai sulaikytas jis buvo be jokio teisinio pagrindo.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad S. U. buvo apribota teisė tinkamai pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis ikiteisminio bylos tyrimo metu advokato paslaugų atsisakė (b.l.30, 33). Apeliacinio skundo argumentas, kad teisė turėti gynėją kaltinamajam nebuvo išaiškinta, paneigta byloje esančiu 2014 m. vasario 27 d., teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolu, kuriame aiškiai išdėstyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka, šį protokolą S. U. pasirašė, nurodydamas, jog advokato paslaugų jam nereikia (b.l.33). Nepaisant kaltinamojo atsisakymo pasinaudoti advokato paslaugomis iš 2014 m. vasario 28 d. tiesiamojo posėdžio protokolo matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamąjį atstovavo gynėjas advokatas K. M. (b.l.61-62), taigi kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl skundo argumentas, kad S. U. buvo apribota teisė tinkamai pasirengti gynybai atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame sekunde išdėstyti argumentai, kad S. U. buvo prigąsdintas policijos pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, buvo verčiamas rašyti ir pasirašinėti atitinkamus procesinius dokumentus, kad teisiamajame posėdyje jis patyrė stiprius galvos skausmus (migreninius priepuolius), kurie sutrikdė jo regėjimą nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis, taip pat atmestini. Pažymėtina, kad šias aplinkybes nuteistasis nurodė tik apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokių aplinkybių S. U. nebuvo nurodęs, bylą nagrinėjant teisme teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo savijautos ir galimybių dalyvauti procese nagrinėjant bylą, todėl laikytina, kad tai nuteistojo gynybinė versija siekiant išteisinamojo nuosprendžio.

Apeliaciniame skunde keliant klausimą, kad buvo nepilnai ištirtos bylos aplinkybės nes neapklaustas liudytojas M.B., bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo apklaustas šis apelianto nurodytas liudytojas, tačiau jis nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad S. U. negalėjo pavogti piniginės.

Pažymėtina taip pat ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu S. U. tvirtino, kad po vagystės jis jokių skolų neatlygino, tačiau teismui gavus iš kredito įstaigų duomenis matyti, kad būtent po vagystės S. U. įnešė pinigus už paimtus kreditus: vagystė buvo padaryta 2014 m. vasario 21 d., o prieš vagystę paimti kreditai buvo grąžinti : 250 Lt buvo grąžinti 2014 m. vasario 25 d. (SMS Scredit.lt), 270 Lt buvo grąžinti 2014 m. vasario 25 d. (Vivus.lt), (b.l.95). Tai patvirtina, kad apeliantas davė melagingus parodymus neigdamas svarbias aplinkybes patvirtinančias jo kaltę dėl pinigų vagystės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis, kuriuo S. U. pripažintas kaltu pagal Liet. BK 178 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pateikdamas apeliacinį skundą S. U. ginčija savo kaltę bei kitas BK 38 str. 1 d. numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kuriomis remiantis apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taip faktiškai šias sąlygas (pagrindus) pašalindamas. Dėl to šiuo metu apylinkės teismo sprendimas taikyti BK 38 str. 1 d. negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Panaikinus BK 38 str. 1d. taikymą ir sprendimą nutraukti bylą, nuteistajam turėtų būti skiriama BK 178 str. 1 d. numatyta bausmė ir taip sunkinama jo padėtis. Byloje apeliaciniai skundai su prašymais dėl apelianto padėties sunkinimo nėra pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimų kurie sunkintų apelianto padėtį dėl jo pateikto skundo (apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kuria taikyta BK 38 str. 1 d., panaikinimas ir bausmės, kuri nebuvo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrimas), todėl ir ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. U. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą atmesti.