Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimo, kuriuo M. K. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, o administracinė byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d. M. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimu M. K. nubaustas už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą 100 Lt bauda, o administracinė byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d. M. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad M. K. 2011-03-29 apie 17.00 val. Panevėžyje, prie Katedros g. 9, vairavo automobilį Lancia Lybra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį pastatė ir paliko stovėti šalikelėje neįsitikinęs, kad jis savaime nepradės judėti, tačiau automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį nukentėjusiojo J. M. automobilį Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Be to, M. K. buvo pateiktas administracinis kaltinamas ir dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 231 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas nesutinka tik su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimo dalimi dėl administracinės bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo M. K. atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo teismo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik prašomojoje dalyje.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde teigia, kad bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo M. K. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, pažymi, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis bei surinktus įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylą M. K. atžvilgiu, nesant jo veikoje pastarojo administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Priimdamas sprendimą dėl minėto pažeidimo teisenos nutraukimo apylinkės teismas ATPK 248 str. nuostatų nepažeidė.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio M. K. kaltės formos tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste, įskaitant ir nukentėjusiojo J. M. parodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios ir atitinkamai – ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo M. K. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

Iš byloje esančio M. K. paaiškinimo bei teisme duotų parodymų matyti, kad jis nuo pat pradžių detaliai nurodė jo išvykimo iš eismo įvykio vietos, taip pat – atvykimo į policijos įstaigą aplinkybes, motyvus. Jis parodė, kad įvykus eismo įvykiui policijos pareigūnų nepakvietė, nes išsigando, pasimetė, neturėjo mobilaus ryšio telefono, be to, pradėjo verkti anūkė, tačiau parvežęs ją į namus iškart nuvyko į policijos komisariatą pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Pažeidėjo M. K. atvykimą į policijos komisariatą patvirtino ir nukentėjusysis J. M., kuris parodė, jog jam būnant policijos komisariate laikotarpyje nuo 17.30 iki 18.00 val., ten susitiko ir eismo įvykio kaltininką M. K.. Atsižvelgiant į įvykio laiką – apie 17.00 val. – matyti, kad M. K. į policijos komisariatą atvyko praėjus mažiau nei vienai valandai, kas iš esmės atitinka M. K. paaiškinime nurodytas aplinkybes apie atvykimą į policijos komisariatą. Toks pažeidėjo elgesys nerodo M. K. sąmoningo siekimo išvengti administracinės atsakomybės už padarytą eismo įvykį. Jokių duomenų, kad M. K. į policijos komisariatą atvyko ne savo iniciatyva ar vedinas kitų, o ne siekimo pranešti apie įvykusį eismo įvykį, motyvų, byloje nėra ir to niekas nepatvirtina. Apeliantas skunde teigia buvus būtinybę teisme apklausti pirminius įrodymus byloje rinkusius policijos pareigūnus. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu toks prašymas nebuvo pateiktas, o teismas, apklausdamas tiesioginius įvykio dalyvius, jų parodymus laikė pakankamais priimti sprendimą. Faktas yra tas, kad pažeidėjas M. K. praėjus trumpam laikui po eismo įvykio atvyko į policijos komisariatą, paties M. K. teigimu – pranešti apie eismo įvykį, ir to nepaneigia net tam tikros pažeidėjo nurodytos aplinkybės dėl pirminio jo atvykimo į policijos įstaigą ir jo nepriėmimo. Kadangi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apylinkės teismas teisingai, vadovaudamasis nurodytu teisės principu, visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. naudai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.