Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.1.1.(S)

2010 m. balandžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už J. P. priklausančio turto pagrobimą) – laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už A. S. priklausančio turto pagrobimą) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis, kuri vadovaujantis BK 65 str. 1 dalies 1 punkto b papunkčiu pakeista į laisvės atėmimą, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-08-13 iki 2009-08-14 ir suėmimo laikas nuo 2010-01-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. Ž. priklausančio turto pagrobimo) išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už J. P. priklausančio turto pagrobimą) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už A. S. priklausančio turto pagrobimą) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų penkių (5) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-08-13 iki 2009-08-14 ir suėmimo laikas nuo 2009-08-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J. Ž. priklausančio turto pagrobimo) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. M. priklausantis automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo priemonė, konfiskuotas (BK 72 str.).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

V. B. ir V. M. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją, kad 2009-08-13, apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini), iš J. P. priklausančio namo kiemo, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pagrobė J. P. priklausiusį 100 litų vertės dviratį „Alpina“ ir 500 litų vertės dviratį „Panther“. Taip iš viso pagrobė J. P. priklausiusio turto už 600 litų.

V. B. ir V. M. nuteisti ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją, kad 2009-08-13, apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), iš L. S. priklausančio namo kiemo, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pagrobė A. S. priklausiusį 1200 litų vertės dviratį „Panic Comp“.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka kategoriškai, nes pirminis įtarimas jam buvo pareikštas pagal BK 178 str. 1 d., vėliau, nieko nepaaiškinus, jo veika perkvalifikuota į BK 178 str. 2 d. Nuteistojo V. B. nuomone, duomenų, įrodančių, kad jis įsibrovė į saugomą teritoriją, nesurinkta. Nuteistasis tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietė yra aptverta, tačiau nesaugoma. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai bei nukentėjusieji tai patvirtino. Apeliantas nurodo, kad prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritoriją yra pakeliama svirtis, tačiau tarp važiavimo dalies krašto ir gyvenvietės tvoros yra pėsčiųjų ir dviračių takelis, kuriuo galima eiti nekliudomai, kadangi jokios kontrolės, apsaugos ar sargo nėra. Nuteistasis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje sargas saugo vandens įrengimų mechanizmus, ši teritorija yra aptverta ir stebima vaizdo kameromis, tačiau į šią teritoriją jis įsibrovęs nebuvo. Nuteistasis V. B. teigia, kad į automobilio aušinimo sistemą reikėjo įpilti vandens, todėl sustojo šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Kadangi apylinkių nežinojo, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Apeliantas pabrėžė, kad patekdamas į (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritoriją jis jokių techninių priemonių nenaudojo, tvoros neardė, per ją nelipo, į teritoriją neįsibrovė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. tvirtina, kad V. M. dalyvavo tik J. P. priklausiusių dviračių vagystėje ir tai patvirtinta jo, V. M. ir A. J. parodymais. Apeliantas nurodo, kad liudytojas A. J. matė, kaip jis ir V. M. grįžo prie automobilio su J. P. priklausiusiais dviračiais, vėl kartu su V. M. nuėjo į gyvenvietę, tačiau prie įėjimo su ja išsiskyrė. V. B. iki (duomenys neskelbtini) namo nuėjo vienas ir, pavogęs A. S. priklausiusį dviratį, grįžo prie automobilio. Nuteistasis V. B. nesupranta, kodėl dėl A. S. priklausiusio dviračio vagystės teismas nuteisė ir V. M..

Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su A. S. priklausiusio dviračio „Panic Comp“ verte. Jis nurodo, kad A. S. paaiškino, jog pavogtą dviratį „Panic Comp“ surinko jos vyras, neva iš brangių detalių, tačiau dokumentų, įrodančių jų vertę, ji nepateikė.

Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje, motyvuojant tuo, jog bloga vaizdo įrašo kokybė, jam nebuvo parodyta filmuota medžiaga ir taip buvo pažeistos jo teisės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog nusikaltimą padarė dėl blogos materialinės padėties, nurodo, jog gyveno kartu su V. M., augino nepilnametį vaiką, todėl susigundė padaryti nusikaltimą, į kurio padarymą įtraukė ir V. M.. Apeliantas teigia, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į jo pasakytą paskutinį žodį teismas neatsižvelgė. Nukentėjusieji jam atleido ir pretenzijų neturi.

Nuteistasis V. B. prašo jo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. ir sumažinti paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. M. nesutinka su jai paskirta bausme. Apeliantės teigimu, ji kartu su V. B. dalyvavo tik vienos nusikalstamos veikos padaryme – iš J. P. pagrobė du dviračius, tačiau žala nepadaryta, nes dviračiai grąžinti. Nusikalstama veika iš anksto suplanuota nebuvo, padaryta spontaniškai. Nuteistosios tvirtinimu, apie tai, kad ji kitos veikos padaryme nedalyvavo, paliudijo V. B. bei liudytojas A. J., tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Nuteistosios V. M. nuomone, teigti, kad automobiliu „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ruoštasi išgabenti pagrobtus dviračius, negalima, nes dviračiai į automobilio saloną įkelti nebuvo. Dviračiai paimti nuo žolės, šalia automobilio ir grąžinti savininkams.

Nuteistoji V. M. teigia, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, spontaniškai, nes ne vietoje padėti dviračiai sukėlė pagundą juos pagrobti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, liko nepilnametis sūnus, kurį tenka prižiūrėti močiutei. Nuteistoji prašo dėl jos padaryto nusikaltimo sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Nors nuteistieji V. B. ir V. M. apeliaciniuose skunduose teigė, kad V. M. dalyvavo tik J. P. priklausiusių dviračių vagystėje, o V. B. į saugomą teritoriją neįsibrovė, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas V. B. ir V. M. nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikavo teisingai.

Nuteistoji V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad vieno namo kieme rado du dviračius, iš kurių vieną V. B. padavė jai. Nuteistieji pavogtais dviračiais kartu nuvažiavo prie palikto automobilio „Ford Escort“, kuriuo buvo atvažiavę. Palikę dviračius prie automobilio, nuteistieji nuėjo pasivaikščioti į gyvenvietę dar. Tada V. M. pasidarė bloga ir ji nuėjo į pievą vemti. Vėliau V. M. paskambino V. B.. Ji jam pasakė, kad yra kažkur pievoje ir susitarė su juo susitikti. Kai nuteistieji susitiko, pamatė, kad prie jų palikto automobilio privažiavo kažkoks automobilis, buvo žmonių, policija. V. M. teigė, kad būdama pievoje dviračio neturėjo, tvirtino, kad, kai V. B. jai padavė dviratį, kad daro vagystę, nesuprato, o trečio dviračio vagystėje nedalyvavo išvis (t. 2, b. l. 86).

Nuteistoji V. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. S. dviračio vagystės neigė, kad dalyvavo J. P. priklausiusio dviračio vagystėje, nesuprato, o trečio dviračio vagystėje nedalyvavo išvis. Tokius savo parodymus V. M. motyvavo tuo, kad pareigūnai jai darė psichologinį spaudimą, parodymus nurašė iš V. B. parodymų ir davė jai pasirašyti, tačiau atsakydama į teisėjo klausimą, V. M. parodė, kad tyrėja R. P. spaudimo iš esmės nedarė, spaudimą jai darė kriminalistai, su kuriais bendravo du kartus, o nuo V. B. parodymų buvo nurašyti ne visi, bet pusę parodymų (t. 2, b. l. 86). Apeliaciniame skunde V. M. apie jai darytą kokį nors spaudimą neužsimena.

Nuteistasis V. B. teisiamajame posėdyje savo parodymus taip pat keitė, įvykio aplinkybes nurodė kitokias negu buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 168–170, 173–174). V. B. parodė, kad į mašinos radiatorių reikėjo užpilti vandens, todėl užsuko į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Su V. M. nuėjo į gyvenvietę ieškoti vandens. Eidami keliuku ir praėję keletą namų, vandens nerado, pamatė pastatytus į stovą dviračius. Vieną dviratį paėmė sau, kitą davė V. M. ir pasiūlė pasivažinėti. Su dviračiais grįžo prie automobilio, tačiau vandens vis tiek reikėjo, todėl grįžo į gyvenvietę vėl. Pavaikščioję rado vandens, bet neturėjo talpos, todėl paėmė dar vieną dviratį, kad galėtų grįžti prie automobilio. V. M. neberado, todėl jai paskambino telefonu ir susitarė susitikti (t. 2, b. l. 86–87).

Teisiamajame posėdyje V. B. savo parodymus pakeitė V. M. naudai. Jis parodė, kad, kai paėmė dar vieną dviratį, V. M. su juo nebuvo. V. B. teigė, kad nei vienoje jo apklausoje advokatas nedalyvavo, advokatą matė tik vieną kartą. V. B. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas didžiulis poveikis (t. 2, b. l. 86–87). Nuteistasis V. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad jam pareigūnai siūlė prisiimti 10 epizodų, vėliau 6 epizodus ir pažadėjo, kad galės būti laisvėje, bet jis nesutiko, o kad dėl to jam būtų buvęs daromas koks nors spaudimas, neparodė (t. 2, b. l. 86–87). Iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo apklausos protokolų matyti, kad V. B. apklausų metu gynėjas dalyvavo (t. 1, b. l. 168–170, 173–174, 177–178). V. B. apie tai, kad apklausų metu advokatas nedalyvavo, neužsimena ir apeliaciniame skunde. Nuteistasis turėjo teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus (BPK 21 str.), tačiau jokių skundų nepateikė. Nuteistojo V. B. teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde pateikta versija, kad ėjo į gyvenvietę todėl, kad jam reikėjo į automobilio radiatorių įpilti vandens, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tokią versija nuteistasis akivaizdžiai siekė sušvelninti ne tik V. M., bet ir savo padėtį. V. B. versija paneigta liudytojo A. S. teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Liudytojas parodė apie bendrą teritorijos pastatų išsidėstymą ir kanalą šalia gyvenvietės, kuris buvo pilnas vandens, todėl į gyvenvietę eiti nereikėjo (t. 2, b. l. 87). Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis planas – schema, iš kurio matyti, kad griovys yra prie kelio, nepriėjus gyvenvietės teritorijos (t. 1, b. l. 12).

Nuteistoji V. M. neigė dalyvavusi A. S. priklausiusio dviračio vagystėje, V. B. taip pat bandė įtikinti teismą, kad V. M. A. S. priklausiusio dviračio vagystėje nedalyvavo, tačiau tokie nuteistųjų teisiamajame posėdyje duoti parodymai prieštarauja liudytojo G. S., iš dalies liudytojo A. J. parodymams bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistųjų parodymų keitimas vertintinas kaip siekimas sušvelninti V. M. atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų. Apylinkės teismas V. M. bei V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, rėmėsi pagrįstai.

Tikėti nuteistųjų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kad V. M. A. S. dviračio vagystėje nedalyvavo, nėra jokio pagrindo.

Nuteistoji V. M. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai, nuosekliai parodė, kad įvykio dieną važiuojant automobiliu iš Palangos pusiaukelėje pasuko į dešinę pusę ir, pravažiavę gyvenvietę, sustojo prie nebaigto statyti pastato, kur paliko automobilį ir į gyvenvietę nuėjo pėsčiomis. Gyvenvietės namai buvo aptverti viena bendra tvora, į namų kiemus buvo galima įvažiuoti tik pro pakeliamą svirtį, su automobiliu į teritoriją įvažiuojama tik turint nuotolinio valdymo pultelį ar kažką panašaus, o einant pėsčiomis buvo galima praeiti neužkliūvant svirties. Iš kurių namų kiemų ji su V. B. pagrobė dviračius, V. M. pasakyti negalėjo, nes buvo tamsu, tačiau ji gerai prisiminė, jog, nuėjus į vieno namo kiemą, V. B. pamatė du dviračius, kurie buvo pastatyti metaliniame stove dviračiams laikyti. V. B. padavė vieną dviratį V. M. ir liepė važiuoti prie palikto automobilio. Tuo metu V. M. suprato, kad daro nusikaltimą. Ji sėdo ant V. B. paduoto dviračio ir nuvažiavo į V. B. nurodytą vietą. Pavogtais dviračiais iki palikto automobilio važiavo abu kartu, šalia vienas kito. Palikę dviračius prie automobilio, grįžo į gyvenamųjų namų kvartalą. V. B. nerado dviejų dviračių vienoje vietoje, todėl radęs vieną dviratį padavė jį V. M.. Ji sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o kur nuėjo V. B., nematė. V. M. į sutartą vietą nenuvažiavo, nes blogai orientavosi tamsoje ir pasiklydo, tačiau sulaukė V. B. skambučio, kuris liepė mesti dviratį. Kai susitiko su V. B., matė, kad prie jų automobilio privažiavo kitas automobilis, atvyko policijos pareigūnai, buvo susirinkę žmonės. V. M. parodė, kad apie vagystę sužinojo paskutinę minutę, tačiau joje dalyvauti neatsisakė, nes turėjo finansinių problemų (t. 1, b. l. 132–134).

Nuteistasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė tą patį, ką ir nuteistoji V. M. (t. 1, 168–170).

Nuteistieji V. M. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus. V. M., apklausta kaip įtariamoji 2009-08-20, 2009-08-27, anksčiau duotus parodymus patvirtino, dėl padarytų nusikalstamų veikų kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (t. 1, b. l. 138, 142–143).

V. B., apklaustas kaip įtariamasis 2009-08-20, anksčiau duotus parodymus patvirtino taip pat, patikslino, kad savo parodymuose nieko keisti nenori (t. 1, b. l. 173–174, 177–178).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ne tik V. B. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, bet ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Iš liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad važiuojant iš Palangos V. B. pasakė, kad reikia pasukti kelioms minutėms į šoną ir sustojo prie kažkokių statybų objektų. V. B. ir V. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo tolyn, o prie automobilio grįžo su dviem dviračiais. V. B. ir V. M. sumurmėjo, kad A. J. dar palauktų (t. 1, b. l. 115–117). Iš tokio nuteistųjų pasakymo akivaizdu, kad antrą kartą V. B. ir V. M. į gyvenvietės teritoriją grįžo kartu, turėdami tą patį tikslą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad ikiteisminiame tyrime davė teisingus parodymus (t. 2, b. l. 101).

Liudytojas G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad įvykio dieną buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 4 val. nakties pro vonios kambario langą pamatė keliu einančius moterį ir vyriškį. Pažiūrėjęs į juos, liudytojas nuėjo miegoti. Kadangi prie kelio švietė šviestuvas, todėl šiuos asmenis matė gerai. Šis keliukas yra filmuojamas, nes prie sargo namelio yra kamera, kuri nukreipta būtent į kelią, kuriuo ėjo moteris su vyriškiu. Atsigulęs G. S. išgirdo šuns lojimą, o nuėjęs į vonios kambarį, per langą pamatė, kad nebėra dviračio. Tada sušuko savo žmonai, kad pagrobė dviratį, ir greitai išbėgo į kiemą. Savo automobiliu išvažiavo iš kiemo ieškoti dviračio bei vyriškio su moterimi. Važiuodamas keliu pamatė „Ford Escort“ markės automobilį ir ant žemės padėtus tris dviračius, kuprinę bei striukę. Išlipęs iš automobilio, G. S. pamatė, kad vienas iš dviračių yra jo kaimyno, kuris buvo pavogtas iš liudytojo kiemo. „Ford Escort“ markės automobilyje sėdėjo vyras, kurio G. S. paklausė, kur yra moteris ir vyriškis, nes automobilyje sėdėjęs vyras buvo ne tas, kurį jis matė einant keliu. Vyras liudytojui pasakė, kad vyriškis ir moteris draugauja, gyvena kartu, kad vyriškio pavardė yra V. B., o merginos vardas V.. Liudytojas G. S. pabrėžė, kad moterį įsidėmėjo gerai, nes ji ėjo raišdama, buvo juodais plaukais ir, pamatęs ją einančią, tikrai galėtų atpažinti. Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje dar kartą patvirtino, jog neklysta, kad įvykio naktį matė nuteistuosius (t. 1, b. l. 29–31, t. 2, b. l. 87).

Tokie liudytojo G. S. parodymai neprieštarauja ir nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tokius parodymus patvirtina ir filmuota vaizdo medžiaga.

Iš 2009-08-21 apžiūros protokolo turinio matyti, kad nors vaizdo įrašo kokybė nebuvo gera, tačiau filmuoto vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip 2009-08-13 02:49:07 val. pro įvažiavimo vartus į teritoriją, kurie stebimi pirma vaizdo kamera, praeina vyriškis dešine ranka prisidengęs veidą. 03:45:43 val. trečios kameros įraše matomi tolumoje dviejų žmonių siluetai, kurie vaikštinėja po (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritoriją. Taip pat 03:49:57 val. trečios kameros įraše matyti, kaip kažkas važiuoja dviračiu gyvenvietės teritorijoje. 03:51:28 val. antros kameros įraše matyti kaip iš gyvenvietės teritorijos pro pakeliamą užtvarą išvažiuoja vyriškis su dviračiu. 03:51:38 val. tos pačios kameros įraše matyti, kaip iš teritorijos su dviračiu išvažiuoja mergina, kuri ant pečių užsidėjusi kuprinę, dėvi sportinius batelius, striukę arba megztinį su kapišonu. 04:06:56 val. pirmos kameros įraše matyti, kaip pro pakeliamą gyvenvietės užtvarą praeina vyriškis ir mergina vienas šalia kito. 04:22:09 val. pirmos kameros vaizdo įraše matyti, kaip mergina išvažiuoja iš gyvenvietės teritorijos pro pakeliamą užtvarą su dviračiu (t. 1, b. l. 74–77).

Iš liudytojo G. S. parodymų matyti, kad tiek V. B., tiek ir V. M. jis matė būtent tuo metu, kai buvo pagrobtas A. S. priklausantis dviratis.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš teritorijos su dviračiu išvažiuoja mergina, kuri ant pečių užsidėjusi kuprinę, dėvi sportinius batelius, striukę arba megztinį su kapišonu. Liudytojas G. S. atvažiavęs prie nuteistųjų automobilio „Ford Escort“ pamatė ant žemės padėtus ne tik dviračius, bet ir kuprinę bei striukę.

Iš filmuotos vaizdo medžiagos, kurios trukmė nuo 02:49:07 iki 04:24:07, matyti, kad tuo metu, kai iš G. S. kiemo buvo pavogtas A. S. dviratis, jokių kitų pašalinių žmonių, išskyrus nuteistuosius, vaizdo kameromis neužfiksuota.

Teismas vertina visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis V. B. matė vaizdo įrašą ar ne. Vaizdo įrašas byloje yra (t. 1, 73). Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, nuteistasis V. B. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidavo, jokių prašymų nepareiškė (t. 1, b. l. 41), tokio pageidavimo nepareiškė ir apeliaciniame teismo posėdyje.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad nuteistoji V. M. dalyvavo abiejų nusikalstamų veikų, už kurias nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padaryme. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodė, kad dviračiai į automobilį įkelti nebuvo, kad dviračių vežti automobiliu nesiruošė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji, pamatę prie savo automobilio žmones, prie jo negrįžo, todėl akivaizdu, kad dviračių įkelti į automobilį nespėjo. Nuteistųjų teiginiai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl blogos finansinės padėties, patvirtina tai, kad nusikalto ne atsitiktinai, o apgalvotai, pagrobtus dviračius būtų išsivežę.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad į saugomą teritoriją neįsibrovė.

BK 178 straipsnio 2 dalyje vagystę kvalifikuojančiu požymiu laikomas įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas, objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugoma fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikoma ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių.

Iš nukentėjusiosios J. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad įvažiavimas į gyvenvietės teritoriją yra kodinis, yra užkarda, gyvenvietė aptverta, ją saugo sargas, teritorija stebima vaizdo kameromis. Už šias paslaugas gyventojai moka mokesčius administruojančiai įmonei (t. 2, b. l. 100). Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad gyvenvietės teritorija yra saugoma (t. 2, b. l. 87). Iš įtariamojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorija yra aptverta tvora, įvažiavimas į šią teritoriją yra užtvertas pakeliama svirtimi (t. 1, b. l. 179–180, 183). Nuteistoji V. M., apklausta kaip įtariamoji, taip pat parodė, kad visi gyvenvietės namai buvo aptverti viena bendra tvora, o į teritoriją buvo galima įvažiuoti tik pro pakeliamą svirtį arba turint nuotolinio valdymo pultelį (t. 1, b. l. 132–133). Kad teritorija saugoma patvirtina ir kameromis fiksuoti vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 74–77).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji vagystes padarė įsibraudami į saugomą teritoriją, todėl jų nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš kvalifikuojančių veiką požymių, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Todėl nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde ginčijama pavogto dviračio „Panic Comp“ vertė, jo veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Apylinkės teismas nuteistajam V. B. jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nepripažino pagrįstai.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. iš įvykio vietos pabėgo, dėl padarytų nusikaltimų pats į pareigūnus nesikreipė, šioje byloje kaip įtariamasis buvo nustatytas iškart po nusikalstamų veikų padarymo. Apie V. B. padarytas vagystes dar įvykio vietoje papasakojo su nuteistaisiais kartu važiavęs A. J. (t. 1, b. l. 115–117, t. 2, b. l. 101). Įvykio vietoje buvo surastas automobilis, kuriuo atvažiavo nuteistieji, prie automobilio surasti pavogti dviračiai (t. 1, b. l. 10–11). Nuteistasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakeitė, dėl padarytų vagysčių savo kaltę bandė švelninti, taip pat bandė suklaidinti teismą dėl V. M. dalyvavimo padarant vagystę iš G. S. namo kiemo.

Iš nuteistojo elgesio matyti, kad jis prisipažįsta kaltu tik todėl, kad taip bando save pateisinti, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, nusikaltimus daro nuolat. Nuteistasis, sakydamas paskutinį žodį, taip pat nuoširdus nebuvo, bandė teigti, kad nusikaltimą padarė atsitiktinai. Nukentėjusiesiems žala padaryta nebuvo ne dėl nuteistojo geranoriškumo. Dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis V. B. prisipažino verčiamas aplinkybių, nuoširdžiai nesigailėjo. Iš aptartų duomenų matyti, kad V. B. nuoširdus nebuvo.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmes, apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistieji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). V. B. anksčiau teistas 8 kartus ir beveik visus kartus už tokio pat pobūdžio nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 1–5), niekur nedirba. V. M. anksčiau teista vieną kartą už tokio pat pobūdžio nusikaltimo padarymą (t. 1, b. l. 149), nusikaltimus, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, niekur nedirba, Klaipėdos apskrities VPK ONTB 4-ame skyriuje dėl jos atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas.

Teismo išvada, jog nuteistieji V. B. ir V. M. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra pagrįsta. V. B. nusikalstamas veikas daro nuolat, savo gyvenimo būdo ir elgesio nepakeitė. Nuteistieji niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, o lėšas pragyvenimui įgyja nusikalstamu būdu. Iš Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos rašto matyti, kad V. M. piktybiškai nevykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Nuteistosios argumentas, jog nusikaltimus padarė dėl sunkios materialinės padėties ir dėl to, kad ne vietoje padėti dviračiai sukėlė pagundą juos pagrobti, nusikaltimų padarymo nepateisina. V. M. turėjo vaiką dar prieš pirmą teistumą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vaiko turėjimas tėra tik priedanga prašyti sušvelninti jai paskirtą bausmę. V. M. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės tinkamai nevykdė, kad galėtų išlaikyti savo vaiką, neįsidarbino, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad švelnesnėmis bausmėmis sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neįmanoma.

Apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais vadovavosi, V. B. ir V. M. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį, jos dydžius parinko teisingai. V. M. už J. P. priklausiusio dviračio vagystę paskirta bausmė yra nežymiai didesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas, už A. S. priklausiusio dviračio vagystę paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. V. B. paskirtos bausmės savo dydžiais žymiai mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė, nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl nešvelnintinos. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. B. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.