- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-177-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 5 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
- jog veikdamas organizuota grupe su S. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą,
Žemesnės instancijos teismas
- jog 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), N. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje). Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, A. P. su S. V., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,
- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną,
- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,
- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,
- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. 2013 m. sausio 22 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi A. P. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 30 000 eurų užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir kaltinamajam A. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamasis A. P. buvo sulaikytas (t. 142, b. l. 14). Vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės - suėmimo terminas kaltinamajam A. P. buvo tęsiamas.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas įvertino, jog kaltinamajam inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos iš anksto gerai suplanavus ir vykdomos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu, bylos aplinkybės suteikė teismui pagrindą manyti, kad vykdant šiuos nusikaltimus, buvo siekiama naudos sau. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir tai, kad ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai buvo pareikšti 13 kaltinamųjų, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir už Europos Sąjungos ribų), byla didelės apimties (ją sudaro 145 tomai). Nurodė, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, tačiau procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. P. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį, kaltinamąjį A. P. iš suėmimo paleisti, paskirti jam kardomąsias priemones – 30 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą bei kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo argumentacija, sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės - teisės į laisvę - suvaržymu, pratęsimo klausimą, yra formalizuota, grindžiama netinkamais teisiniais motyvais, o atsižvelgiant į A. P. taikomo suėmimo terminą, į proceso eigą, į kaltinamojo elgesį tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, ir iš esmės nebepakankama tam, kad pagristi suėmimo kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės, tolesnio taikymo teisėtumą. Objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia nutartyje nurodyto suėmimo taikymo pagrindo. Skundžiamos nutarties motyvai iš esmės prieštarauja ne tik faktinėms šios baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT, Teismas) praktikai.
Ankstesniuose kaltinamojo A. P. gynėjo skunduose dėl apygardos teismo nutarčių pratęsti suėmimo terminą A. P. buvo dėstomi išsamūs motyvai, pagrįsti Europos Žmogaus Teisių Teismo naujausia praktika, buvo pateikiama atlikta bylos tyrimo ir nagrinėjimo aplinkybių, bylos faktinių aplinkybių, kaltinamojo asmenybės analizė pagal EŽTT suformuluotus kriterijus. Ankstesniuose skunduose buvo cituojami EŽTT sprendimai bylose Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09, Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, Michta prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 3425l02 McKay prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 543/03, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov v. Bulgarija, Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Bykov prieš Rusiją bei kt. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-03 nutartimi 2017-02-15 skundą atmetė iš esmės nenagrinėdamas skundo motyvų, nepasisakydamas dėl EŽTT suformuluotos praktikos ir konkrečių kriterijų taikymo sprendžiant A. P. suėmimo pagrįstumo klausimą. 2017-03-03 nutartyje iš esmės atkartoti tiek Klaipėdos apygardos teismo nutarties, tiek ankstesnių apeliacinio teismo nutarčių pavieniai teiginiai net nebandant atsakyti į esminius skundo argumentus ar nurodyti kodėl vieni ar kiti EŽTT suformuluoti kriterijai neturėtų būti taikomi kaltinamojo A. P. atžvilgiu.
Gynėjas nurodo, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-03 nutarties, 2017-05-02 buvo priimtas EŽTT sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 36249/14. Šiame sprendime yra apibendrinta ir susisteminta naujausia EŽTT praktika vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtent bylose dėl organizuoto nusikalstamumo. Šioje byloje suformuluoti EŽTT kriterijai ir išvados yra itin aktualūs ir vertinant A. P. taikomo suėmimo pagrįstumą. Skunde nurodoma, kad A. P. 2016-09-29 yra padavęs pareiškimą EŽTT dėl Konvencijos 5(3) straipsnio pažeidimo, jo pareiškimas yra priimtas ir šiuo metu vyksta Teismo komunikavimas su proceso šalimis. Dėl paminėtino yra aktualu analizuoti kokią praktiką EŽTT suformulavo byloje Lisovskij prieš Lietuvą. Kadangi iki šiol apeliacinis teismas ignoruodavo gynėjo atliktą EŽTT sprendimų analizę, gynėjas pateikia pažodinį EŽTT sprendimo byloje Lisovskij prieš Lietuvą aktualių dalių vertimą. „66. Teismas ypač pažymi, kad klausimas, ar suėmimo laikotarpis yra pagrįstas ar ne, negali būti vertinamas abstrakčiai, bet kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios savybės. Taigi kiekvienoje byloje nėra taikomi kokie nors nustatyti terminai (žr. McKau prieš Jungtinę Karalystę [GC] bylą Nr. 543/03, 45 pastraipa, EŽTT 2006-X). Pirmiausiai atsakomybė atitenka nacionalinėms teisminėms institucijoms, kurios turi užtikrinti, kad kaltinamo asmens kardomojo kalinimo trukmė būtų pagrįsta. Tinkamai vadovaudamosi nekaltumo prezumpcijos principu, jos privalo ištirti visus faktus, patvirtinančius arba paneigiančius viešojo intereso, kuris pateisina 5 str. taisyklės nesilaikymą, buvimą ir privalo tuos faktus kaip argumentus išdėstyti savo sprendimuose dėl prašymų asmenį paleisti. Būtina, kad Teismas, spręsdamas, ar buvo pažeistos 5(3) str. nuostatos, atsižvelgtų į tuose sprendimuose išdėstytus argumentus ir pareiškėjo skunduose nustatytus faktus (žr. Idalov prieš Rusiją [GC] bylą Nr. 5826/03, 141 pastraipa, 2012-05-22). 67. Teismas taip pat pažymi, kad su organizuotu nusikalstamumu susijusių bylų atveju tyrimą atliekančioms institucijoms ir teismams yra neišvengiamai sudėtingiau nustatyti faktus ir kiekvieno nusikalstamos organizacijos nario atsakomybės mastą (žr. Pastukhov ir Yelagin prieš Rusiją bylą Nr. 55299/07, 44 pastraipa, 2013-12-19 ir joje cituojamas bylas). Tokio tipo bylose gali būti labai svarbu nuolat kontroliuoti ir riboti galimybes kaltinamiesiems bendrauti tarpusavyje ir su kitais asmenimis, siekiant, kad jie nepasislėptų, negadintų įrodymų ir nedarytų įtakos ar negrasintų liudytojams. Todėl tokiais atvejais ilgesnė suėmimo trukmė gali būti taikoma pagrįstai (žr. Bąk prieš Lenkiją bylą Nr. 7870/04, 56-57 pastraipos, 2007-01-16; Tomecki prieš Lenkiją bylą Nr. 47944/06, 29 pastraipa, 2008-05-20; ir pirmiau cituotą Lukovič bylą, 46 pastraipą). 68. Galiausiai Teismas pažymi, kad pagal Konvencijos 5(3) str. kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu" (žr. Labita prieš Italiją [GC] bylą Nr. 2677/95, 153 pastraipa, EŽTT 2000-IV). Vertindamas ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, Teismas be kita ko atsižvelgia apskritai į proceso sudėtingumą ir į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti, kad būtų galima suėmimo trukmę apskritai vertinti kaip pagrįsta (žr. Suslov prieš Rusiją bylą Nr. 2366/07, 93 pastraipa, 2012-05-29 ir joje cituojamas kitas bylas). Nors labai ilga suėmimo trukmė nereiškia, kad automatiškai pažeidžiamos 5(3) str. nuostatos, Teismas pažymi, kad tokiai trukmei pateisinti paprastai turi būti išskirtinės aplinkybės (žr. Bulatovič prieš Juodkalniją bylą Nr. 67320/10, 143 pastraipa, 2014-07-22 ir joje cituojamas kitas bylas). <...> 73. Taigi, šioje byloje nagrinėjama pareiškėjo kardomojo kalinimo trukmė yra ketveri metai, penki mėnesiai ir septynios dienos (nuo 2009-12-15 iki 2014-05-22). 74. Iš pat pradžių Teismas pažymėjo, kad pernelyg ilga pareiškėjo kardomojo kalinimo trukmė (daugiau nei 4 m.) kelia didelį susirūpinimą ir šalies institucijos turi pateikti labai svarias priežastis, pateisinančias tokį ilgumą (žr. Tsarenko prieš Rusiją bylą Nr. 5235/09, 68 pastraipa, 2011-03-03; Trifkovič prieš Kroatiją bylą Nr. 36653/09, 121 pastraipa, 2012-11-06; ir pirmiau cituotą Dragin bylą, 112 pastraipa). <...> 79. Tačiau kai byla buvo perduoda nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas toliau buvo kalinamas dar trejus metus, penkis mėnesius ir devyniolika dienų (nuo 2010-12-03 iki 2014-05-22, žr. 17 ir 38 pastraipas aukščiau). Tuo laikotarpiu kas mėnesį arba beveik kas mėnesį buvo numatyti 57 teismo posėdžiai (žr. 41 pastraipą aukščiau). Turint omenyje, kad prasidėjus teismo procesui pareiškėjas nelaisvėje buvo praleidęs jau metus, Teismo neįtikina tai, kad suplanuoti vidutiniškai vienas teismo posėdis per mėnesį rodo deramą stropumą iš institucijų pusės (žr. mutatis mutandis Čevizovič prieš Vokietiją bylą Nr. 49746/99, 51 pastraipa, 2004-07-29 ir EI Khouty prieš Vokietiją bylą Nr. 8824/09 ir Nr. 42836/12, 69 pastraipa, 2015-07- 09; palyginkite su Chraidi prieš Vokietiją byla Nr. 65655/01, 44 pastraipa, EŽTT 2006-XII ir Razniak prieš Lenkiją byla Nr. 6767/03, 10 ir 33 pastraipos, 2008-10-07). Teismas toliau pažymi, kad dvidešimt šeši iš tų numatytų teismo posėdžių buvo atidėti daugiausiai dėl to, kad institucijos nesugebėjo užtikrinti kitų kaltinamųjų ar liudytojų dalyvavimo (žr. 41-42 pastraipas aukščiau, taip pat žr. Malkov prieš Estiją bylą Nr. 31407/07, 51 pastraipa, 2010-02-04 ir Kobernik prieš Ukrainą bylą Nr. 45947/06, 62 pastraipa, 2013-07-25; palyginkite su Shikuta prieš Rusiją byla Nr. 45373/05, 49 pastraipa, 2013-04-11). Nei vienas iš atidėjimo ar vėlavimo atvejų nebuvo susiję su pareiškėju (žr. Kuibishev prieš Bulgariją bylą Nr. 39271/98, 69 pastraipa, 2004-09-30 ir Grujovičprieš Serbiją bylą Nr. 25381/12, 53 pastraipa, 2015-07-21). Dėl pasikartojančių teismo posėdžių atidėjimų buvo keli ilgi laikotarpiai kai teismo posėdžiai nevyko - nuo 2010-12-03 iki 2011-03-31, nuo 2011-06-23 iki 2011-12-07, nuo 2012-06-15 iki 2012-10-03, nuo 2012-11-30 iki 2013-03-03, nuo 2013-03-26 iki 2013-10-06 ir nuo 2013-11-26 iki 2014-02-16. Iš viso sudėjus gaunasi daugiau kaip dveji metai, kai neįvyko nei vienas teismo posėdis (žr. 41 pastraipą aukščiau; žr. mutatis mutandis Dervishi prieš Kroatiją bylą Nr. 67341/10, 144 pastraipa, 2012-09-25 ir pirmiau cituotą Stiveges bylą, 101 pastraipa; palyginkite su Sigarev prieš Rusiją byla Nr. 53812/10, 56 pastraipa, 2014-10-30 ir Toptkhlnprieš Rusiją byla Nr. 78774/13, 109 pastraipa, 2016-05-10). 80. Nors Teismas sutinka su Vyriausybės pareiškimu, kad baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu buvo sudėtingas ir didelės apimties, tačiau vis dėl to jis mano, kad nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji susijusi su organizuotais nusikaltimais, negali pateisinti tokio ilgumo suėmimo kaip šiuo atveju (žr. mutatis mutandis Veliyev prieš Rusiją bylą Nr. 24202/05, 157 pastraipa, 2010-06-24 ir Chyla prieš Lenkiją bylą Nr. 8384/08, 122-23 pastraipos, 2015-11-03). Institucijos nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad buvo kitaip, pvz., buvo būtina rinkti įrodymus užsienio šalyse arba kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybes (palyginkite su Laszkiewicz prieš Lenkiją byla Nr. 28481/03, 61 pastraipa, 2008-01-15; Ereren prieš Vokietiją byla Nr. 67522/09, 62 pastraipa, 2014-11-06; ir pirmiau cituota Merčep byla, 110 pastraipa). Be to, nors vietiniai teismai kelis kartus pripažino, kad pareiškėjo suėmimas tęsiasi labai ilgai (žr. 26, 33 ir 37 pastraipas aukščiau), nepanašu, kad buvo imtasi kokių nors priemonių procesą paspartinti. Teismas pažymi, kad teismo posėdžiai buvo atidėti dažniausiai dėl to, kad nebuvo kitų kaltinamųjų arba liudytojų (žr. 79 pastraipą aukščiau) ir pripažįsta, kad tam tikrose situacijose tai gali būti pateisinama, tačiau šiuo atveju Teismas nemato jokių vietinių institucijų pastangų nustatyti labiau įtemptą ir veiksmingesnį posėdžių grafiką, siekiant išvengti pasikartojančių atidėjimų (žr. mutatis mutandis Dzelili prieš Vokietiją bylą Nr. 65745/01, 80 pastraipa, 2005-11-10 ir B. V. bylą Nr. 59196/08, 38 pastraipa, 2013-04-23). Esant tokioms aplinkybėms, Teismas mano, kad vietinės institucijos nepademonstravo tinkamo stropumo vykdydamos baudžiamąjį procesą pareiškėjo atžvilgiu visą ilgą jo kalinimo laikotarpį. 81. Taigi, Konvencijos 5(3) str. nuostatos buvo pažeistos.“
Skunde gynėjas nurodo ir apie EŽTT praktiką, suformuotą byloje Wrona prieš Lenkiją. Šioje byloje Teismas konstatavo, jog bylose, susijusiose su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, yra didelis pavojus, kad sulaikytasis, jei bus paleistas, gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems bendrininkams ar kitaip trukdyti procesui, taip pat tokiose bylose būna sudėtinga surinkti ir išnagrinėti įrodymus. Todėl šios aplinkybės gali būti priimtos kaip pagrindas taikyti suėmimą pirminėse proceso stadijose ir tam tikromis aplinkybėmis gali pateisinti suėmimo termino pratęsimą. EŽTT cituojamoje byloje aiškiai apibrėžė laikotarpį, kuriuo suėmimas gali būti pateisinamas aukščiau įvardintais pagrindais, t. y. siekiu užtikrinti tinkamą proceso eigą,- laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų bei svarbiausių liudytojų („key witnesses") parodymus (sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 38, 39 punktai). Šioje byloje EŽTT pripažino, kad Lenkijos institucijos šiais pagrindais galėjo pateisinti pareiškėjo suėmimą 2 metų ir 11 mėnesių ir 15 dienų laikotarpiui, o po to, šiems pagrindams išnykus, suėmimą pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, dėl ko ir nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas. Šioje byloje teismas taip pat akcentavo, jog vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byla teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti (sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 42 punktas, sprendimo byloje Bak prieš Lenkiją 64 punktas).
Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis neatitinka nurodytų naujausioje EŽTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, teismo nutarties motyvai, šabloniškai perkelti iš ankstesnių nutarčių, patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, realiai net nesigilinant ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir ar šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas tokį ilgą laiką dar gali būti pateisinamas. Nei didelė šios bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas nebegali pateisinti tokį itin ilgą laiką A. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Šie pagrindai buvo reikšmingi skiriant kardomąją priemonę, tačiau po 53 mėnesius trunkančio suėmimo jie nebegali pateisinti kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo. Šiuo aspektu analizuotina, ar A. P. suėmimo trukmė gali būti pateisinama vertinant ją pagal aukščiau cituotuose EŽTT sprendimuose suformuluotus kriterijus. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla nėra pradinėje tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje. A. P. buvo sulaikytas ir suimtas dar 2013-01-22, o pats ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas dar nuo 2011 m. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2014-07-21, taigi byla teisme nagrinėjama jau nepilnus tris metus. Bendras procesas šioje byloje vyksta virš 6 metų. Pasak gynėjo, neegzistuoja ir kita EŽTT įvardinta sąlyga - siekis užtikrinti netrukdomą pagrindinių bylos įrodymų ištyrimą teisme. Pažymėtina, jog visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti teismo posėdžiuose vykusiuose nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., 2015 m. spalio- lapkričio mėn. buvo apklausti ir beveik visi kaltinamieji, taip pat ir kaltinamasis A. P.. 2016 m. procesas nevyko. 2017 m. vykusių posėdžių metu buvo apklausti likę du kaltinamieji, taip pat kaltinimo ir gynybos prašymu papildomai iškviesti liudytojai. Šiuo metu įrodymų tyrimas iš esmės yra pabaigtas, ateinančiuose posėdžiuose yra planuojama sakyti baigiamąsias kalbas. Taigi, šiuo metu nebeegzistuoja joks pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje, nes įrodymų tyrimas yra pabaigtas. Gynėjas pažymi ir tai, jog bylą nagrinėjant teisme nebuvo daromas joks poveikis bylos liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.
Vertinant EŽTT suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme buvo metų laiko absoliučiai pasyvi pertrauka, per kurią nebuvo atliekami jokie įrodymų tyrimo veiksmai (procesas nevyko nuo 2015-12-02, kuomet įvyko paskutinis teismo posėdis, kuriame buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai, iki 2016-11-29, kuomet vėl buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai). Tiek laiko trunkantis pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai, juolab įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas kaltinamiesiems tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, EŽTT praktikoje laikomas pačia grubiausia proceso vilkinimo forma. Siekiant išsamiai vertinti proceso intensyvumą toliau yra vardijamos šioje byloje paskirtų posėdžių datos: teismo posėdžiai buvo paskirti 2014-11-11, 2014-11-12, (dviejų savaičių pertrauka), 2014- 11-25, (dviejų savaičių pertrauka), 2014-12-09, (vieno mėnesio ir 10 dienų pertrauka), 2015-01-19, 2015-01-20, (vieno mėnesio pertrauka), 2015-02-24, (trijų savaičių pertrauka), 2015-03-16, 2015-03-18, (dviejų savaičių pertrauka), 2015-03-30, 2015-03-31, 2015-04-01, (dviejų savaičių pertrauka), 2015-04-13, (trijų savaičių pertrauka), 2015-05-03, 2015-05-04, 2015-05-05, (dviejų savaičių pertrauka), 2015-05-19, (10 dienų pertrauka), 2015-06-01, 2015-06-02, (mėnesio ir dviejų savaičių pertrauka), 2015-07-13, 2015-07-14, (trijų mėnesiu pertrauka). 2015-10-16, 2015-10-19, (mėnesio pertrauka), 2015-11-10, 2015-11-11, (trijų savaičių pertrauka), 2015-12-01, 2015-12-02, (trijų mėnesiu pertrauka). 2016-02-29 (neįvyko), (keturių mėnesiu pertrauka). 2016-06-16 (neįvyko), (keturių mėnesiu pertrauka), 2016-10-25 (neįvyko), (vieno mėnesio pertrauka), 2016-11- 29, (trijų mėnesiu pertrauka), 2017-02-17, (vieno mėnesio pertrauka) 2017-03-17, (trijų savaičių pertrauka), 2017-04-03, 2017-04-11, (trijų savaičių pertrauka) 2017-05-03, (dviejų savaičių pertrauka) 2017-05-16. Taigi, bendrai suskaičiavus viso proceso pirmosios instancijos teisme buvusias pertraukas tarp teismo posėdžių, gaunasi apie 31 mėn. laikotarpis, kuomet procesas nevyko. Jau be minėtos 12 mėnesių pasyvios pertraukos, kitais laikotarpiai tarp teismo posėdžių pasitaikė ne viena pertrauka po tris mėnesius, po pusantro mėnesio.
Gynėjas nurodo, kad byloje Lisovskij prieš Lietuvą bendra pareiškėjo suėmimo trukmė buvo 4 metai ir 5 mėnesiai. A. P. suėmime iki šio momento yra praleidęs beveik 53 mėnesius, t. y, 4 metus ir 5 mėnesius. G. L. atveju EŽTT įvertino, kad viso sudėjus gaunasi daugiau kaip dveji metai, kai neįvyko nei vienas teismo posėdis. A. P. atžvilgiu iš viso gaunasi 31 mėnesis, kai nevyko teismo posėdžiai. G. L. byloje nebuvo nei vieno laikotarpio, kuomet ne 12 mėnesių nevyktų procesas, kai net 12 mėnesių nevyktų nei vienas teismo posėdis. Taigi, šiuo atveju A. P. yra kalinamas tiek pat ilgai, kaip ir buvo kalinamas G. L., A. P. atžvilgiu procesas yra dar gerokas pasyvesnis nei G. L. atžvilgiu, tuo tarpu tiek G. L., tiek A. P. kaltinami tokio pat sunkumo nusikalstamomis veikomis. Kadangi EŽTT nuosekliai laikosi savo formuojamos praktikos, o A. P. pareiškimas yra priimtas, vertinant A. P. teisinę padėtį tais pačiais kriterijais kaip ir Lisovskij byloje, yra tikėtina, kad EŽTT ir byloje P. prieš Lietuvą konstatuos Konvencijos 5(3) straipsnio pažeidimą.
Gynėjo manymu, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Gynėjas pabrėžia, kad A. P. 2016-07-22 iki 2016-08-05 buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės (užstatas 30 000 Eur, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas). Per šį laikotarpį kaltinamasis nepabėgo, nepasislėpė nuo teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, jokiu būdu netrukdė proceso eigai. Taigi, paties kaltinamojo elgesys tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, pilnai įrodo, kad tuo laikotarpiu jam parinktos kitos kardomosios priemonės buvo pilnai pakankamos tam, kad būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šioje byloje A. P. artimieji gali sumokėti 30 000 Eur dydžio užstatą. Kaip jau minėta, tokio dydžio užstato taikymas užtikrino, kad A. P. nepabėgo, nepasislėpė, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, netrukdė procesui tuo laikotarpiu, kai buvo paleistas iš suėmimo. Užstatas kaltinamajam gali būti taikomas kartu su intensyvia priežiūra ir kitomis kardomosiomis priemonėmis. Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad A. P. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, - yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas savo nutartyse yra pripažinę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šis pagrindas į teismo nutartį yra įrašytas be jokio faktinio pagrindimo, o jokiais duomenimis nepagrįstas spėjimas vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė, kuria negalima grįsti procesinių sprendimų. Vien kaltinamajam inkriminuojamu veiku skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą keturis metus, nebegali pagristi neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Tai, kad teismas, jau iš esmės išnagrinėjus visus bylos įrodymus, nesugeba pagrįsti, kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog A. P., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus tik patvirtina, kad tokia grėsmė -yra nebent tik teorinio lygmens ir remiasi vien tik kaltinamajam pateiktais kaltinimais. Be to ir be suėmimo BPK yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam. Šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą neabejotinai galima užkardyti ir taikant kaltinamajam A. P. kitas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. gynėjo L. Belevičiaus skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Sąlygos pratęsti kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos) (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamųjų (D. R. ir kitų), liudytojų (V. V. ir kitų) parodymai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros, kratų protokolai ir jų priedai, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas pagrindė baudžiamojoje byloje esančiai faktiniais duomenimis. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. A. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu bei jų platinimo organizavimu. Nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas A. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. P. pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atsižvelgė ir į gynėjo skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo šeimine ir turtine padėtimi, t. y., į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo, nesislėpė ir nebėgo nuo teisėsaugos pareigūnų ir teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui, tačiau pagrįstai sprendė, kad jos nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. P. būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti A. P., nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, padarytų veikiant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, pareikšti trylikai asmenų, taigi byla sudėtinga atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių bei didelės apimties įrodinėjimo procesą, bylą sudaro 147 tomai. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo apie ilgas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso pertraukas, kuomet procesas nevyko. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2014 m. rugpjūčio 11 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad posėdžiai buvo suplanuoti 2014 m. lapkričio 11 d., 12 d., 25 d., gruodžio 9 d., 2015 m. sausio 19 d., 20 d., vasario 24 d., kovo 16 d., 18 d., 30 d., 31 d., balandžio 1 d., 13 d., gegužės 3 d., 4 d., 5 d., 19 d., birželio 1 d., 2 d., liepos 13 d., 14 d., spalio 16 d., 19 d., lapkričio 10 d., 11 d., gruodžio 1 d., 2 d., 2016 m. vasario 29 d., birželio 16 d., spalio 25 d., lapkričio 29 d., 2017 m. vasario 17 d., kovo 17 d., balandžio 3 d., 11 d., gegužės 3 d.,16 d., taip pat posėdžiai numatyti 2017 m. birželio 30 d., liepos 3 d., 11 d., 12 d. Teisiamajame posėdyje buvo skelbiamos pertraukos, nes į 2015 m. kovo 16 d. neatvyko nukentėjusysis A. P.; 2015 m. balandžio 14 d, 15 d. posėdyje dėl ligos nedalyvavo kaltinamasis R. V.; 2015 m. spalio 16 d. dėl blogos sveikatos būklės į posėdį nebuvo pristatytas suimtas kaltinamasis N. T.; 2015 m. spalio 20 d. nutartimi K. L. ir R. V. paskirtos ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes, teismo psichiatrinės ekspertizės aktas teisme gautas 2016 m. vasario 5 d.; 2016 m. vasario 29 d. nutartimi kaltinamiesiems R. V. ir K. L. paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, ekspertizės aktai teisme gauti 2016 m. birželio 8 d. ir 17 d.; į 2016 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis L. P., jam 2016 m. spalio 25 d. nutartimi taikytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą bei paskelbta jo paieška (į Lietuvą iš Švedijos Karalystės jis pargabentas 2017 m. sausio 18 d.). Taigi teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis, o teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (neatvykusiems liudytojams buvo paskirtos procesinės prievartos priemonės – atvesdinimas, bauda, neatvykusiam kaltinamajam pakeista kardomoji priemonė).
Kaltinamojo gynėjas teisus skunde nurodydamas, kad A. P. suėmime laikomas jau ilgą laiką. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. P. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi, taigi šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Aptariamu atveju, paskirta kardomąją priemone A. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Teisus gynėjas ir skunde nurodydamas, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra A. P. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad A. P. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek tarptautiniu mastu, nusikaltimus galimai padarė kartu su kitais asmenimis suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei veikdamas jo sudėtyje.. A. P. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje nuo 2005 m. iki 2014 m. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia A. P. vertinti kaip linkusį nusikalsti asmenį. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. P., pobūdį, sunkumą, kiekį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.
Gynėjo skunde minimas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą pagal faktines aplinkybes skiriasi nuo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Be to, paminėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytus argumentus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o taip pat kitus baudžiamosios bylos duomenis, atsižvelgusi į A. P. galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį darant jam inkriminuotas veikas, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (tame tarpe 30 000 eurų užstatu, intensyvia priežiūra ir kita švelnesne už suėmimą kardomąja priemone) nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo A. P., kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.