Kauno apylinkės teismo įsakymas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57159-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nuo 2016-03-07 vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2015-09-09 apie 17.00 val., bute (duomenys neskelbtini)., tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus medžio vytele savo mažamečiui sūnui K. S., gim. (Duomenys neskelbtini) per kojas, nugarą ir dešinę ranką, spyrė nukentėjusiajam į nugarą, o jam nukritus sudavė ne mažiau kaip tris smūgius koja ir diržu per nugarą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam K. S. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2015-09-09 apie 17 val., su vaikais buvo namuose. Buvo blaivus. Žmona buvo kažkur išėjusi. Paprašė sūnaus K. S. sutvarkyti kambarį, bet jis neklausė. Paprašė prižiūrėti trumpam savo sesę, bet jis "pasiuntė" (neprisimena, ką tiksliai jis pasakė) ir jis supyko, nes šeimoje tokių vaiko atsikalbinėjimų netoleruoja. Užpykęs paėmė medžio vytelę ir sudavė K ja kelis kartus. Kur tiksliai pataikė, neprisimena. Taikė į kūną, į galvą netaikė. Nenorėjo sužaloti vaiko, tik norėjo jį paauklėti, kad jis daugiau taip nesielgtų. Gali būti, kad vytele sudavė per kojas, ranką ir nugarą, kaip nurodyta įtarime. Po to kelis kartus nestipriai spyrė sūnui kažkur ties nugara. Kiek kartų spyrė - neprisimena. Buvo paėmęs ir diržą, kuriuo dar buvo sudavęs sūnui, kažkur per užpakalį, ar nugarą, dabar jau nepamena. Sūnus verkė. Suprato, kad negerai daro. Nustojo jį mušti. Jis nuėjo į kambarį. Atvažiavus žmonai sūnus jai pasiskundė. Visi kartu kalbėjosi, aiškino sūnui, kad negalima tėvams atsikalbinėti. Prisipažįsta, kad ir pats šioje situacijoje neteisus. Supranta, kad negalima tokiu būdu auklėti. Su sūnumi viską išsiaiškino ir susitaikė. Po tos dienos įvykių jautėsi labai nejaukiai. Dėl savo veiksmų gailisi. Jis labai impulsyvus ir tuo metu pasidavė savo emocijoms. Permąstė savo veiksmus. Daugiau taip nesielgs, nors K yra sunkaus charakterio, stengiasi su žmona kalbėtis su sūnumi, ieškoti kitų auklėjimo būdų (b. l. 79-80).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. S. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kita byloje esanti medžiaga:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis K. S. parodė, kad gyvena su tėčiu S. S., mama D. S., sese ir broliuku. Tą dieną jis buvo likęs namuose su tėčiu, sese ir mažuoju broliuku. Jis sėdėjo prie kompiuterio kai tėtis paprašė pažaisti su verkiančiu broliuku. Jis toliau norėjo žaisti kompiuteriu ir tėčiui pasakė kažkokius nelabai gerus žodžius. Tėtis labai užpyko, pradėjo ant jo šaukti, klausė, kodėl jis taip negražiai pasakė. Jam pradėjus teisintis, kad netyčia taip pasakė, tėtis paėmė iš balkono ploną pagalį (medžio šaką), kurį jis buvo atnešęs iš lauko žaisti ir ta šaka sudavė jam per kojas, nugarą, užpakalį, ranką. Sudavė gal tris kartus: vieną kartą per kojas, vieną per nugarą ir užpakalį, ir vieną - per dešinę ranką virš alkūnės. Jam bėgant nuo tėčio, tėtis jį pasigavęs spyrė. Jis nukrito. Tada tėtis dar jį spardė per nugarą, sudavė gal tris smūgius. Jam labai skaudėjo ir jis verkė. Po to tėtis dar buvo paklupdęs jį į kampą. Kai tėčiui neatsakė į kažkokį klausimą, jis vėl jį mušė diržu. Per kurias vietas - neprisimena, jam labai skaudėjo. Nustojęs mušti tėtis paskambino mamai. Atėjusi mama jį apžiūrėjo. Ant kūno buvo mėlynės. Tas mėlynes jis rodė savo draugui K, kai jie buvo lauke. Daugiau niekam nesiskundė, kad yra mušamas. Mokykloje niekam nesakė, pas gydytojus mama nevežė (b. l. 13-16).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad su sutuoktiniu S. S. kartu gyvena apie 8 metus, turi tris nepilnamečius vaikus. Ji šiuo metu nedirba, augina vaiką. Vyras taip pat nedirba, registruotas darbo biržoje. Gyvena iš pašalpų. Pirmas vaikas K. S. mokosi pirmoje klasėje (Duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Antrai dukrai yra 2 metai ir 6 mėnesiai, ji lanko darželį. Trečiam vaikui - 8 mėnesiai. Šeima darni, jokių problemų šeimoje neturi. Nei ji, nei vyras alkoholio nevartoja. 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, apie 17 val., jai paskambino sūnus K. ir pasakė, kad tėvas sudavė jam su vytele. K. buvo susijaudinęs, verkė. Paklausė priežasties pasakė, kad tėvui paprašius trumpai prižiūrėti mažąjį broliuką, jis nepakluso ir kažką negražiai pasakė. Tėvas užpykęs jam sudavė vytele. Toks vyro elgesys ją šokiravo ir ji greit grįžo namo. K. jau buvo nusiraminęs, o vyras atrodė susijaudinęs. Matėsi, kad jis nesmagiai jaučiasi. Aiškinantis vyras pasakė, kad K. jo nepaklausė ir kažką negražiai atsakė, lygtai „man dzin“, ar kažką panašaus, todėl jis ir sudavė jam vytele. Ji tos vytelės nematė, nes K. pasakė, kad ją išmetė pro balkoną. Ant K. kairės rankos, žemiau peties buvo raudona nedidelė apie 3 cm. ilgio siaura raudonos spalvos žymė. Ant nugaros viena apie 5 cm. ilgio raudonos spalvos siaura žymė ir ant užpakalio dvi nedidelės raudonos spalvos siauros žymės. Pasikalbėjo su vyru dėl šio įvykio. Vyras sakė, kad jaučiasi labai blogai, supranta, kad blogai padarė, nesusivaldė. Kaskart vyras išsako savo nuogąstavimus, kad taip pasielgė, nesiteisina. Anksčiau nėra taip pasielgęs nei su vienu vaiku. Jos atžvilgiu vyras niekad smurto nevartojo. Tai buvo vienas vienintelis kartas, kai vyras sudavė vaikui. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė, nors ant vyro labai pyko, bet matė, kad vyras su K. susitaikė, K. jautėsi gerai ir šio įvykio daugiau neprisiminė (b. l. 21-23).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. K. parodė, kad 2015-09-10 apie 16 val., jos sūnus K. K., grįžo su draugu K.. Abu vaikai pradėjo kalbėti, kad K. vakar tėtis sumušė. Ji paprašė parodyti sumuštas vietas. K. pasikėlė marškinėlius ir ant jo nugaros apatinės dalies pamatė apie keturias dideles mėlynes ir ant dešinės rankos dilbio arčiau riešo didelę mėlynę. K. pasakojo, kad tėtis jį sumušė su pagaliu, nes jis kažko nepadarė. Paskambinusi K. mamai, paklausė, ar ji žino apie šį įvykį. Ji atsakė, kad žino ir su vyru apie tai jau kalbėjo (b. l. 25).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2015-10-15 pranešimu ir medžiaga nustatyta, kad apie fizinį ir psichologinį smurtą nepilnamečio K. S. atžvilgiu VTAS pranešė V. K., kad K. S. atžvilgiu šeimoje smurtauja jo tėvas ir tai ne pirmas kartas, D. S. į smurtaujantį vyrą nereaguoja. Tuo pagrindu VTAS kreipėsi į policiją (b. l. 4-5).

2015-10-15 apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini)., smurto žymių ar pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta (b. l. 6-9).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai. Jo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo K. S., liudytojų D. S. ir V. A. K. parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

S. S. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 3 d., kadangi K. S. jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 7 metų amžiaus. Abejonių dėl kaltinamojo kaltės teismui nekyla.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikaltimais žmogaus sveikatai kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, į nustatytą kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. S. teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 104), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 100-103), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b. l. 74).

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti skiria­ma bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti S. S. 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą. Teismas mano, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis yra tinkamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda, sumokant ją per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis S. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 109). Nukentėjusiojo nepilnamečio K. S. įstatyminė atstovė D. S. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 114).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir jį nubausti 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti S. S. galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudą, sumokant ją per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė