Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-06-13 · Byla Nr. TS-6-1082/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
TS-6-1082/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61946-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. TS-6-1082/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61946-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo nuteista 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 2017 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Suimta 2016 m. gegužės 10 d.

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai R. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą motyvuojant tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis, tačiau jos elgesys bausmės atlikimo metu (režimo reikalavimus yra pažeidusi 19 kartų (nuobaudos nebegalioja), kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 21 kartą; neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų; neišsilaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų; būdingas tesiės pažeidimo modelis; nusikaltimai sunkėja; turi nestabilią darbo patirtį; finansiniai sunkumai dėl turimų antstolių patvarkymų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso įveikos įgūdžiai; savikritiškumo stoka; neigiamų pasekmių ignoravimas; ankstesnės kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; ankstesni sunkumai, laikantis socialiai priimtinų normų) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. K. skundu nesutinka su Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jį laikyti nepagrįstu ir taikyti jai lygtinį paleidimą. Skunde cituoja skundžiamą nutarimą, taip pat cituoja gautą atsakymą dėl prašymo perkelti į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus (asmens bylos II dalies 4 t. 180 – 181 l.) Nurodo, kad neišsilaikė bausmės vykdymo atidėjimo, nes buvo priklausoma nuo narkotikų, laukė dar keli teismai, elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai. Niekada nebuvo paleista lygtinai, todėl šiuo metu siekai sau įrodyti, kad gali laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti, įsilieti į visuomenę, atitikti visuomenės normas, dirbti, būti pavyzdinga piliete, gera žmona, puiki marti, pasitaisiusi dukra. Buvo gauta 13 antstolio bylų dėl administracinių baudų, padedama šeimos, taip pat iš gaunamo darbo užmokesčio padengė įsiskolinimą 6 bylose, taip pat, kad galėtų dengti likusias skolas, yra įsidarbinusi pagal dvi darbo sutartis. Nurodo, kad teismų praktikoje pasisakoma, kad nusikalstamos veikos už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Tačiau detaliai pabrėžiama už ką ji atlieka bausmę, teigia, kad pakartotinai netiesiogiai yra teisiama, be to minimi ir ankstesni nusikaltimai. Būdama pusiaukelės namuose laisvėje dirba, iš visuomenės nusiskundimų nėra, į darbą ir atgal vyksta savarankiškai, nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, todėl nėra pagrindo teigti, kad būdama laisvėje nusikals, nes jau dabar laikosi įstatymų. Supranta, kad už pažeidimus ir įstatymų nesilaikymą gali būti grąžinta atgal į pataisos namus. Pasižada laikytis įstatymų, gerbti ne tik savo, bet ir kito asmens garbę ir orumą, daugiau nebenusikalsti.

Atsiliepimas

Prokuroras atsiliepimu į nuteistosios skundą prašo nuteistosios R. K. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone, taipogi – prokuroro atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajai R. K., ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji R. K. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad R. K. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką ji nustatyta vidutinė su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė 19 kartų, tačiau nuobaudos nebegalioja, šiuo metu dirba. Bausmės atlikimo metu nuteistoji ryšius palaiko su vyru, anyta, mama, vyksta pas juos trumpalaikių išvykų metu.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai R. K. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog R. K. anksčiau teista dvidešimt vieną kartą, bausmės atlikimo vietoje yra ketvirtą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Ankstesnio teistumo metu nuteistoji neišsilaikė bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų laisvėje, pažeidė probacijos sąlygas. Taip pat iš Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistoji yra neišsilaikiusi ir lygtinio paleidimo įpareigojimų. Taigi, praeityje jau ne kartą nuteistajai buvo taikytas jos padėtį švelninantis įstatymas, tačiau ji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų normų. Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi kiek daugiau nei du trečdalius jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikusi du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu R. K. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji R. K. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Nuteistoji skunde teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų neišsilaikė, nes buvo priklausoma nuo narkotikų, elgėsi lengvabūdiškai, neturėjo atsakomybės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji pripažįsta, jog turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ji jau ankščiau yra bandžiusi gydytis nuo priklausomybės, tačiau vis nesėkmingai. Šiuo metu yra baigusi „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą“, lankė įvairius užsiėmimus, pati nuteistoji teigia, kad ji nenori grįžti prie narkotinių medžiagų vartojimo. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad prie nuteistosios nusikalstamo elgesio raiškos prisidėjo narkotinių medžiagų vartojimas, o šiuo metu nuteistoji rodo motyvaciją ir deda pastangas spręsti priklausomybės problemą, tačiau būtinos tolimesnės nuteistosios pastangos šioje srityje, siekiant ilgalaikių pokyčių, todėl dar nėra pagrindo teigti, kad šioje srityje jau pasiekti ilgalaikiai pokyčiai. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu dar reikalingos kryptingos nuteistosios pastangos emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityje. Pastebėtina, kad problemų atpažinimo ir jų konstruktyvaus sprendimo įgūdžiai išlieka jautrus aspektas pakartotinio nusikaltimo rizikoje, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo metu nuostatų srityje buvo stebima įvairi dinamika: pradžioje nuteistoji buvo linkusi nesilaikyti taisyklių, pažeidinėti reikalavimus, tik vėliau nuteistosios požiūris pasikeitė, o visi šie pasikeitimai yra stebimi tik izoliacijos sąlygomis, todėl nuteistajai būtina išlaikyti dabartinių pastangų kryptį ir motyvaciją, kad būtų pasiekti ilgalaikiai pokyčiai. Taigi, nuteistosios skunde nurodomos priežastys, dėl kurių ji neišsilaikė bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, manytina, kad vis dar yra aktualios ir nededant kryptingų pastangų šiose srityse, nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika gali didėti.

Kaip vienas iš nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių yra finansiniai sunkumai dėl turimų antstolių patvarkymų. Iš nuteistosios byloje esančių duomenų matyti, kad teismo nuosprendžiu ieškinys nepriteistas, tačiau į pataisos namus buvo atsiųsti antstolio patvarkymai dėl skolų išieškojimo 5112 Eur sumai (viso 13 bylų). Iki 2023 m. kovo 31 d. nuteistoji visiškai padengė 6 skolas antstolių vykdomosiose bylose, t. y. sumokėjo 1212 Eur, o likusi bendra išieškoma suma yra 3900 Eur. Matyti, kad per daugiau nei pusę laisvės atėmimo laikotarpio nebuvo padengta nei trečdalis turimo įsiskolinimo, o buvo sumokėta tik nedidelė dalis turimos skolos. Taip pat turimi duomenys liudija, kad net ir atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistosios darbo patirtis nėra stabili, ji yra dirbusi įvairius darbus, tačiau su tam tikromis pertraukomis, taip pat darbai nebūdavo ilgalaikiai. Skunde nuteistoji nurodo, kad šiuo metu dirba pagal dvi darbo sutartis, kad galėtų padengti likusias skolas. Matyti, kad atvykusi į (duomenys neskelbtini) atvirojo režimo bausmės atlikimo vietą ji buvo įsidarbinusi VšĮ (duomenys neskelbtini) valytoja, tačiau dirbo tik iki 2023 m. vasario 16 d. Vėliau tik po daugiau nei mėnesio laiko, ji įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) valytoja ir UAB (duomenys neskelbtini) skrajučių platintoja ir dirba iki šiol, tačiau pastebėtina, kad dar labai neilgą laiko tarpą, o atsižvelgiant į ankstesnius nuteistosios neilgus darbo laikotarpius, pagrindo teigti, kad šie darbai bus ilgalaikiai, kol kas nėra. Kadangi nuteistosios nusikaltimai yra siejami su finansinės naudos gavimu, sritys, susijusios su darbu ir lėšų tvarkymu bei pajamomis, manytina yra labai aktualios nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos raiškai, todėl, teismo nuomone, kol kas esant sumokėtai dar nedidelei daliai turimo įsiskolinimo, taip pat esant nestabiliai darbo patirčiai, kol kas negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistoji sieks gyventi tik teisėtais būdais, o susidūrus su galimais sunkumais (pavyzdžiui netekus darbo) vėl nesieks finansinės naudos neteisėtais būdais.

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos statinius kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 21 kartą; neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų; neišsilaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų; būdingas teisės pažeidimo modelis; nusikaltimai sunkėja. Kaip jau minėta, praeityje ne kartą buvo taikytas nuteistosios padėtį švelninantis įstatymas, tačiau esama situacija liudija, kad pastarųjų įstatymų taikymas nuteistosios elgesiui nedavė efektyvių rezultatų ir nebuvo veiksmingas, nes ji ir toliau darė nusikalstamas veikas.

Be to, nuteistosios R. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pakartotinio vertinimo metu nustatyta su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis, ji išlieka vidutinė, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Pastarąjį teiginį patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami vertinimo rezultatai, kurie rodo, kad stebimi pozityvūs pokyčiai valdant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliumi, pasidavimu kitų įtakai, tačiau siekiant išlaikyti nuteistosios elgesio teigiamą dinamiką, nuteistoji ir toliau šioje srityje privalo imtis tikslingų veiksmų. Taip pat nuteistoji privalo ir toliau dėti pastangas emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityje, kad būtų pasiekti ilgalaikiai pozityvūs pokyčiai. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji R. K. šiuo metu išlieka įsitraukusi į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia turimus įsiskolinimus. Taip pat stebimos teigiamos nuteistosios pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valyti priemones, stebimas pozityvus nuteistosios elgesys. Visos apibūdintos aplinkybės rodo, kad nuteistoji deda pastangas ir šiuo metu yra motyvuota siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau visos išvardintos sritys reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, siekiant ilgalaikių pokyčių, kurių, remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistoji imtis yra pakankamai motyvuota.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos Komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo keturi Komisijos nariai balsavo – prieš ir tik du komisijos nariai už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks Komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai R. K. taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistoji R. K. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė 19 kartų, nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui, skatinta 4 kartus, dirba, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia turimas skolas, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai R. K..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 2/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu dirba, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia skolas, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. K. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o R. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistosios R. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė