- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- eI2-10164-983/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06762-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hodleris“
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hodleris“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hodleris“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir FNTT) 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 4-4023 (toliau – ir Sprendimas) „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Hodleris“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pažymi, jog Tarnyba Sprendime nurodė, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 12, 14, 15, 16 ir 18 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 8 punktus, todėl jai skirta 33 060 Eur bauda.
Nurodo, kad patikrinimo metu įvertinus pareiškėjos vykdomą verslo modelį ir pareiškėjos pateiktą 21 kliento bylų informaciją, buvo padaryta išvada, kad tarp pareiškėjos ir minėtų klientų buvo susiklostę dalykiniai santykiai ir pareiškėja privalėjo taikyti platesnės apimties pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, kadangi nurodyti klientai atliko nuoseklias, pasikartojančias finansines operacijas ir tai tęsėsi ilgą laiką (t. y. mėnesiais, metais). Pareiškėja, turėdamas ribotą informaciją apie šiuos klientus ir jų vykdomas operacijas, jų tikslą, neturėjo galimybės užtikrinti tinkamos klientų veiklos stebėsenos, kuri būtina siekiant efektyviai ir savalaikiai nustatyti, vertinti bei valdyti iš to kylančias rizikas. Tokią išvadą patvirtina Europos bankininkystės institucijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių gairės (2021 m. kovo 1 d. Europos bankininkystės institucijos, gairės pagal Direktyvos (ES) 2015/849 17 straipsnį ir 18 straipsnio 4 dalį dėl deramo klientų tikrinimo ir veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais dalykiniais santykiais ir vienkartiniais sandoriais ir (ar) operacijomis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (PPTF rizikos veiksnių gairės), kuriomis panaikinamos ir pakeičiamos gairės JC/2017/37) (toliau – ir Gairės).
Pareiškėjos vertinimu, FNTT nepagrįstai konstatavo minėtus pažeidimus, kadangi tarp pareiškėjos ir patikrinimo metu nagrinėtų klientų nebuvo užmegzti dalykiniai santykiai. Paaiškina, kad pareiškėja yra virtualiųjų valiutų keityklos operatorė. Tačiau ši pareiškėjos vykdoma veikla betarpiškai susieta su Simplex, t. y. pareiškėja veikia išimtinai Simplex sistemoje be kurios pareiškėjos pasirinktas veiklos modelis būtų neįmanomas. Simplex administruoja internetinę platformą, per kurią, be kita ko, klientams sudaroma galimybė įsigyti virtualią valiutą (kriptovaliutą). Šią galimybę Simplex klientams užtikrina atskiri tokių paslaugų teikėjai. Pareiškėjos veiklos modelis su Simplex, lyginant su kitais virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą vykdančiais subjektais, yra išskirtinis, bei lemia, jog pareiškėjai užmezgant ryšius su Simplex klientais nėra numatoma šiuos santykius tęsti, t. y. pareiškėja su Simplex klientais, įsigyjančiai virtualią valiutą (kriptovaliutą), nesudaro jokių sutarčių, neatidaro jiems jokių paskyrų ar sąskaitų, nevykdo jokių registracijos procesų, su Simplex klientais neužmezgamas joks tiesioginis ryšys, pareiškėja neturi savo internetinio puslapio, kuriame Simplex klientai lankytųsi, ir neatlieki jokie kiti veiksmai, kurie sudarytų prielaidas santykių tęstinumui. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei sprendė FNTT, tarp pareiškėjos ir Simplex klientų dalykiniai santykiai neatsiranda. Be to, pagal aukščiau aptartą veiklos modelį su Simplex, pareiškėja negali objektyviai įvertinti tikėtinumą, kad santykiai išsivystys ateityje ir peraugs į dalykinius santykius, nes nėra jokių objektyvių kriterijų, kuriais vadovaudamasi pareiškėja galėtų įvertinti, ar tas pats klientas dar sugrįš ir pakartotinai naudosis pareiškėjos paslaugomis. Faktiškai daugiau nei 70 proc. Simplex klientų su pareiškėja yra atlikę tik po 1 operaciją; 20 proc. klientų yra atlikę 2-3 operacijas, o klientų, atlikusių daugiau nei 3 operacijas, yra mažiau nei 10 proc. Šie duomenys pagrindžia, kad tie patys Simplex klientai Simplex sistemos pas pareiškėją pakartotinai yra nukreipiami itin retai. Todėl pareiškėja, aptarnaudama Simplex klientus, neturi ketinimų užmegzti dalykinių santykių ir jų neužmezga. Visgi FNTT į šias aplinkybes ir skirtingą pareiškėjos veiklos modelį neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, jog tarp pareiškėjos ir FNTT išskirtų Simplex klientų susiklostė dalykiniai santykiai, todėl Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 9 str. 14 d., 9 str. 16 d., 9 str. 18 d. reikalavimus.
Kartu pažymi, jog, atsižvelgiant į Gairių 4.7 p., pareiškėja savo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos politikoje buvo nustatęs kriterijus dėl to, kada galėtų būti laikoma, jog vienkartinės operacijos gali būti prilyginamos dalykinių santykių užmezgimui dėl jų pasikartojimo dažnumo ir sumos masto. Pareiškėja, atsižvelgdama į aptarnautų asmenų atliekamų operacijų mastą, buvo nustačiusi, kad momentas, nuo kurio galėtų būti laikoma, kad su tam tikru asmeniu yra pereinama į dalykinių santykių stadiją, yra tuomet, kada atitinkamo asmens sandorių suma viršija 15 000 Eur sumą dvi dienas iš eilės arba sandorių suma viršija 45 000 Eur sumą du mėnesius iš eilės. Nors Išvadoje nurodyta, kad šios pareiškėjos nustatytos sandorių sumos ir kriterijai nėra racionalūs bei pernelyg mažai atsižvelgiama į dažnumo ir reguliarumo kriterijus, tačiau, darytina išvada, jog šie pareiškėjos nustatyti kriterijai neatitinka FNTT nuomonės ar požiūrio, o ne teisės aktų reikalavimų. Be to, pažymi, kad Gairės tapo taikytinomis ne anksčiau nei 2021 m. birželio 1 d. Tuo tarpu patikrinimas vyko už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2022 m. spalio 12 d. Taigi FNTT vykdyto patikrinimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2021 m. birželio 1 d. apskritai negali būti siejamas su Gairių nuostatų nesilaikymu, kadangi Gairės tuo metu nebuvo taikytinos.
Pažymi ir tai, kad nei Sprendime, nei Išvadoje nėra aiškiai detalizuotos ir individualizuotos FNTT nurodytų Įstatymo 9 str. 14 d., 9 str. 16 d., 9 str. 18 d. reikalavimų pažeidimo aplinkybės, t. y., nors patikrinimo metu FNTT tyrimas buvo atliktas 21 kliento atžvilgiu, Sprendime ir Išvadoje nėra atskleista, kokiais konkrečiais atvejais ir kada konkretus pažeidimas buvo padarytas, kaip konkrečiai pažeidimas pasireiškė, kaip pažeidimas buvo nustatytas ir t. t. Išvadoje pateikti tik abstraktūs bendro pobūdžio FNTT teiginiai, kad šie pažeidimai nustatyti visų patikrinimo metu FNTT nagrinėtų klientų atžvilgiu, tačiau, kaip minėta, niekaip detaliau faktinės aplinkybės dėl šių pažeidimų nėra atskleistos.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji nepažeidė Įstatymo 9 str. 12 d., kadangi savo veikloje taiko priemones, kurios sudaro pakankamas prielaidas įsitikinti, kad klientas veikia savo vardu, t. y. tuo, kad klientas veikia savo vardu ir nėra kontroliuojamas trečiųjų asmenų, yra įsitikinama, kadangi visi klientų mokėjimai yra atliekami iš jų disponuojamų banko kortelių, kurias išduoda atitinkamų asmenų pasirinkti bankai, vadovaudamiesi savo specialiomis vidinėmis procedūromis; operacijų metu taip pat yra naudojamas sukčiavimo prevencijos (angl. anti-fraud) 3D saugumo patikrinimas (kai tai techniškai įmanoma), kuris yra įdiegtas Simplex sistemos infrastruktūroje. Simplex sistemoje įdiegta „3D verification“ procedūra tikrina, ar kliento vardas bei pavardė sutampa su jo banko kortelės duomenimis, be to, papildomai reikalaujama, kad klientas patvirtintų atsiskaitymą prisijungdamas prie savo banko paskyros (kai tai techniškai įmanoma).
Be to, pažymi, jog priemonių nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, taikymą pareiškėja užtikrina pagal 2020 m. kovo 9 d. su UAB „ONDATO“ sudarytą paslaugų sutartį Nr. PTS-18-9-1 (toliau – ir Paslaugų sutartis), taip pat pagal pareiškėjos ir Simplex sudarytą Pažink savo klientą Informacija ir dokumentai Pasitikėjimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutarties 4.1 (f) p. nurodyta, jog pagal Lietuvos kovos su pinigų plovimu įstatymą, Simplex yra įpareigota visiems potencialiems klientams taikyti tinkamą kliento tikrinimą (tapatybės nustatymą), kuris apima: informacijos, apie tai ar potencialus klientas veikia savo vardu ir savo naudai ir ar gali būti laikomas faktiškuoju Simplex paslaugų savininku, surinkimą (Lietuvos kovos su pinigų plovimu įstatymo straipsnis 9(12)). Be to, FNTT nurodytas Įstatymo 9 str. 12 d. pažeidimas nėra niekaip individualizuotas ir detalizuotas, t. y. Sprendime jokios aplinkybės, susijusios su šiuo pažeidimu apskritai neatskleistos, o Išvadoje apsiribojama glaustais bendro pobūdžio argumentais, kad pareiškėja tinkamai neįgyvendino Įstatymo 9 str. 12 d. reikalavimų.
Pažymi, kad Įstatymo 9 str. 15 d. nurodyta, jog visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Pareiškėja, nustatydama kliento tapatybę, naudojasi profesionalių tapatybės nustatymo paslaugų teikėjų paslaugomis, t. y. nustatydamas kliento tapatybę pagal Paslaugų sutartį naudojasi UAB „ONDATO“ paslaugomis, taip pat Simplex paslaugomis Sutarties pagrindu. Paslaugų sutarties 1.1 p. nurodyta, jog operatorius (UAB „ONDATO“) privalo teikti klientui (Pareiškėjui) šias paslaugas: 1) Nuotolinės fizinių asmenų asmens tapatybės nustatymo paslaugos, įskaitant dokumento patikrinimą Lost&Stolen duomenų bazėje; 2) Nuotolinio asmens tapatybės patvirtinimo paslauga, įskaitant dokumento patikrinimą Lost&Stolen duomenų bazėje; 3) Patikrinimas, jei fizinis asmuo yra įtrauktas į sankcijų, PEP, nepalankios žiniasklaidos sąrašus. Taigi, paslaugų sutarties pagrindu pareiškėja atlieka patikrą dėl politiškai pažeidžiamų asmenų, sankcionuotų asmenų, negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media) ir kt. Remiantis tuo, pareiškėja pasirūpino, jog vykdant veiklą įvairiomis techninėmis priemonės bei naudojantis įvairiomis duomenų bazėmis būtų patikrintas kliento asmens tapatybės dokumento autentiškumas. Nors FNTT sprendė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 9 str. 15 d. vien tuo pagrindu, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad nagrinėtų klientų ataskaitose būtų fiksuojama, jog buvo atliekama kliento tapatybės patikra dėl negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media), priešingai nei nurodė FNTT, pareiškėja šiuos duomenis savo veikloje fiksavo ir tikrino. Be to, tai, kad FNTT vertinimu pareiškėja nerinko duomenų dėl negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media) pareiškėjai tapo žinoma tik tuomet, kai buvo gauta Išvada (Sprendimas). Pažymi, kad nei Sprendime, nei Išvadoje nėra nurodyti jokie teisės aktai, kurie nustatytų pareigą tokius duomenis rinkti / tikrinti, t. y. neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis FNTT vertino, jog duomenys dėl negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media) turėtų būti tikrinami / renkami
Dėl Įstatymo 22 str. 1 d. pažeidimo pareiškėja pažymi, kad 2020 m. kovo mėn. pareiškėja sudarė sutartį su Simplex ir pradėjo pasiruošimą veiklos vykdymui, tačiau užsitęsus pasiruošimo procesams, faktiškai šią veiklą pradėjo vykdyti 2020 m. birželio mėn. Atitinkamai apie darbuotoją, organizuojantį pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikantį ryšius su FNTT, pareiškėja FNTT pranešė 2020 m. gegužės 14 d., t. y. tuo metu, kai dar faktiškai nebuvo pradėta vykdyti pareiškėjos veikla. Taigi, šiuo atveju, pareiškėja informavo FNTT apie minėto darbuotojo paskyrimą ir tai buvo padaryta iki faktinės veiklos vykdymo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FNTT nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 str. 1 d. Be to pažymi, jog Įstatymo 22 str. 1 d. nėra įtvirtintas terminas, per kurį FNTT turi būti informuota apie darbuotoją, organizuojantį Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikantį ryšius su FNTT, taip pat nėra nustatyta, kad apie minėtą darbuotoją FNTT turi būti pranešta prieš pradedant vykdyti veiklą (ar pirmą veiklos vykdymo dieną).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 9 str. 1 d. 1, 3 ir 8 p. reikalavimus, kadangi pareiškėja nuo pat virtualių valiutų keityklos operatoriaus veiklos pradžios savo veikloje buvo patvirtinusi ir taikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką. 2022 m. kovo 1 d. ši pareiškėjos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką buvo tik atnaujinta, t. y. 2022 m. kovo 1 d. buvo patvirtinta atnaujinta šios politikos redakcija. Be to, 2022 m. vasario mėn. pareiškėja patvirtino ir kitas naujas tvarkas bei politikas (pvz., interesų konfliktų vengimo, incidentų ir pan.), kurios buvo pateiktos patikrinimo metu ir buvo taip pat dalis pareiškėjos vykdyto dokumentų atnaujinimo, kaip ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos atveju. Tai, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika buvo patvirtinta ir taikoma nuo pat pareiškėjos veiklos pradžios, be kita ko, patvirtina: G. T. (Cyprus) Limited raštas dėl atlikto pareiškėjos taikomų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūrų audito; pareiškėjos vadovo elektroniniai laiškai (2020 m. kovo 23 d., 2020 m. kovo 25 d., 2021 m. rugsėjo 16 d.), iš kurių matyti, kad dar iki 2022 m. kovo 1 d. pareiškėja teikė savo turėtą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką Simplex darbuotojams.
Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju jai paskirtos baudos yra tinkamai nemotyvuotos ir nepagrįstos, kadangi Išvadoje nėra nurodyta ir detalizuota, kurie konkretūs pareiškėjos padaryti pažeidimai vertintini kaip šiukštūs ir sistemingi bei kokiu pagrindu FNTT sprendė, jog šie pažeidimai atitinka Įstatymo 34 str. 1 d. 1 ir 4 p. ir 2 d. 2 p. požymius. Be to, Išvadoje nėra atskleista, kokiu pagrindu parinktos konkrečios procentinės dalys nuo bazinio baudos sumos apskaičiuojant (mažinant) pareiškėjai taikytinos baudos dydį. Šių procentinių dalių ribos nustatytos FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintame Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos apraše. T. I. (ir Sprendime) nenurodyta kaip FNTT kiekvienu atveju apskaičiavo procentinę dalį, kuria mažintinas bazinės baudos dydis. Pažymi, kad pareiškėja papildė savo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką trečiosios šalies apibrėžimu, ėmėsi veiksmų ištaisyti Įstatymo 11 str. pažeidimą, todėl antruoju baudos skyrimo etapu iš bazinės baudos dydžio turėjo būti atimta 70 proc. bazinio baudos dydžio suma (o ne 40 proc.). Be to, apskaičiuojant taikytinos baudos dydį ketvirtuoju etapu (pagal Aprašo 5.4 p.), FNTT nepagrįstai papildomai bazinio baudos dydžio nemažino atsižvelgiant į aplinkybes įtvirtintas Įstatymo 37 str. 2 d. 6 p., pagal kurį nurodyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui.
Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas (kartu su Išvada) neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, kadangi FNTT nustatyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėja, nėra tinkamai individualizuoti ir detalizuoti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad patikrinimo metu įvertinus Bendrovės vykdomą verslo modelį ir Bendrovės pateiktą 21 kliento bylų informaciją, buvo padaryta išvada, kad tarp Bendrovės ir minėtų klientų buvo susiklostę dalykiniai santykiai, kadangi nurodyti klientai atliko nuoseklias, pasikartojančias, finansines operacijas ir tai tęsėsi ilgą laiką. Nurodo, kad kai užmezgami dalykiniai santykiai, privaloma taikyti platesnės apimties pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones: nustatyti dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, vertinti kliento keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, nustačius didesnę kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną ir kita. Tuo tarpu UAB „Hodleris“ nustatė tokius dalykinių santykių kriterijus (kliento sandorių suma viršija 15 tūkst. EUR sumą dvi dienas iš eilės arba sandorių suma viršija 45 tūkst. EUR sumą du mėnesius iš eilės), kurie leidžia bendrovei netaikyti šių prevencijos priemonių, taip sukuriant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos spragą, kai Lietuvoje registruotos Bendrovės klientai – nepažįstant savo kliento, nestebint, neanalizuojant jų operacijų – atlieka didelės vertės operacijas virtualiąja valiuta.
Dėl Įstatymo 9 str. 12 d. pažeidimo pažymi, kad UAB „Hodleris“ patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas – nei kliento ataskaitoje, nei kituose kliento tapatybės nustatymo dokumentuose ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi. Pažymi, kad pareiškėja neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, kad jos pareigas atliks kiti subjektai.
UAB „Hodleris“ patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nesiėmė priemonių, kad nustatytų kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį – nei kliento ataskaitoje, nei kituose kliento tapatybės nustatymo dokumentuose ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi, todėl pagrįstai konstatuotas ir Įstatymo 9 str. 14 d. pažeidimas.
Įstatymo 9 str. 15 d. nustatyta, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad nagrinėtų klientų ataskaitose būtų fiksuojama, jog buvo atliekama kliento tapatybės patikra dėl negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media).
UAB „Hodleris“ patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė praktikoje neužtikrino nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigos turimas žinias apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, tuo pažeidė Įstatymo 9 str. 16 d.
Pažymi, kad nesilaikydama Įstatymo 9 straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų, Bendrovė neturėjo teisės vykdyti sandorių, užmegzti ar tęsti dalykinių santykių, taigi pažeidė Įstatymo 9 str. 18 d.
Pažymi, kad UAB „Hodleris“ patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2020-05-14 paskyrė bendrovės atstovą, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir užtikrintų bendradarbiavimą su FNTT, ir pranešimą apie tokio asmens paskyrimą FNTT išsiuntė 2020-05-14, reg. Nr. 0-8649, nors turėjo tai padaryti 2020-03-06, kai Bendrovė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020-03-06 pateikė pranešimą apie UAB „Hodleris“ virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklos vykdymą. Taigi, pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 str. 1 d. reikalavimus.
Dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 8 punktų reikalavimų pažeidimų Tarnyba pažymi, kad Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros buvo patvirtintos 2022 m. vasario 1 d., šios politikos ir jos priedų versija atnaujinta 2022 m. kovo 1 d. UAB „Hodleris“ patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-03-06 iki 2022-03-01 Bendrovė nebuvo nustačiusi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu. O Bendrovės paaiškinimai, neva bendrovė nuo veiklos pradžios buvo patvirtinusi ir taikė bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, yra nepagrįsti įrodymais. Bendrovė su paaiškinimais pateikė tik fragmentinio turinio duomenis, kuriuose yra minima 2019 m. lapkričio 6 ir 15 dienos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika, nors ji iš esmės negalėjo būti patvirtinta, kadangi Bendrovė virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą pradėjo vykdyti 2020 m. kovo 6 d.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, UAB „Hodleris“ paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė teismo skundą tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo Bendrovei skirta 33 060 Eur bauda už Įstatymo nuostatų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2022-10-12 pagal pavedimą Nr. 4-8293 buvo pradėtas UAB „Hodleris“ veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar UAB „Hodleris“ nuo 2020-03-06 iki 2022-10-12 tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu.
6. 2022-12-14 tarnybiniu pranešimu Nr. 4-10264 buvo užbaigtas UAB „Hodleris“ patikrinimas ir nustatyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1, 12, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 8 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 4 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 8 punktų reikalavimų pažeidimai.
7. Tarnybos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. V-191 buvo sudaryta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, 2023-04-27 organizavo posėdį, į kurį buvo pakviesti UAB „Hodleris“ atstovai ir kuriame dalyvavo bendrovės direktorius V. Z., advokatas V. Š.. Šiame posėdyje Komisija išnagrinėjo UAB „Hodleris“ patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi bendrovės atstovų pateiktus paaiškinimus, priėmė išvadą Nr. 4-3998 dėl Įstatymo pažeidimų.
9. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 45 punktu, Išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, 2023-05-09 sprendimu Nr. 4-4023 UAB „Hodleris“ už Įstatymo 9 straipsnio 12, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 8 punktų reikalavimų pažeidimą skyrė 33 060 eurų (trisdešimt trijų tūkstančių šešiasdešimties eurų) baudą.
10. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Sprendimu, todėl kreipėsi į teismą.
11. Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, Aprašas ir Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas).
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Įstatymo 3 straipsnyje yra išvardytos institucijos, kurios yra atsakingos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją; viena iš jų yra Tarnyba. Konkrečios Tarnybos funkcijos apibrėžtos Įstatymo 5 straipsnyje, o teisės – Įstatymo 7 straipsnyje. Tarnyba taip pat atlieka finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies punktas). Už Įstatymo pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės, nurodytos Įstatymo 36 straipsnyje, taip pat ir skiriamos baudos finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (2 punktas). Minėtą poveikio priemonę – baudą (ir ne tik) – turi teisę taikyti Tarnyba (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Poveikio priemonių taikymo ar netaikymo tvarka nurodyta Įstatymo 37–38 straipsniuose.
Konkrečią patikrinimų metu nustatytų galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką Tarnyboje nustato Aprašas.
Kaip konkrečiai ir individualizuotai apskaičiuojamos baudos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, nustato minėtas Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas.
12. Pagal Įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę visais šiais atvejais:
1. prieš pradėdamas dalykinius santykius;
2. prieš atlikdamas vienkartines (angl. occasional) virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar vienkartinius (angl. occasional) sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną, ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
3. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;
4. bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika.
Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę (Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 14 dalis nustato, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį. Įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 16 dalies nuostatas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį. Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo (Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis).
13. Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Bendrovė vykdydama veiklą pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 14 d., 16 d., 18 d. reikalavimus, kadangi nagrinėjamu atveju tarp Bendrovės ir patikrinimo metu nagrinėtų klientų nebuvo užmegzti dalykiniai santykiai, o minėtose Įstatymo nuostatose įtvirtinti reikalavimai taikytini tik tuo atveju, kai yra susiklostę dalykiniai santykiai. Pažymi, kad pareiškėjos veiklos modelis su Simplex lemia, jog Bendrovei užmezgant ryšius su Simplex klientais nėra numatoma šiuos santykius tęsti, t. y. Bendrovė su Simplex klientais, įsigyjančiais virtualią valiutą, nesudaro jokių sutarčių, neatidaro jiems sąskaitų, nevykdo jokių registracijos procesų ir neatlieka jokių kitų veiksmų, kurie sudarytų prielaidas santykių tęstinumui ir negali net objektyviai įvertinti tikėtinumą, kad santykiai išsivystys ateityje. Tačiau šie pareiškėjos teiginiai teismo vertinimu nepaneigia nustatytų pažeidimų.
Visų pirma, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog Bendrovė vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą, pagrindinė Bendrovės teikiama paslauga yra kriptovaliutos keitimas iš dekretinės valiutos, pirkėjų atsiskaitymai už Bendrovės parduodamą kriptovaliutą yra pervedami į Bendrovės sąskaitą. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, jog klientai yra ne Bendrovės, o Simplex, kad Bendrovė su klientais, įsigyjančiais virtualią valiutą, nesudaro jokių sutarčių, neatidaro jiems sąskaitų, nevykdo jokių registracijos procesų, yra atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip nepaneigiantys, kad tarp Bendrovės ir jos klientų buvo užmegzti dalykiniai santykiai.
Visų antra, byloje nustatyta, kad patikrinimo metu įvertinusi Bendrovės vykdomą verslo modelį ir Bendrovės pateiktą 21 kliento bylų informaciją Tarnyba nustatė, kad: MAXIM VLASOV klientu tapo 2021-09-22. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 136 133,09 Eur (laikotarpiu nuo 2021-09-22 iki 2022-03-01 atlikta 14 operacijų); TRINH XUAN HUY klientu tapo 2020-07-04. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 108 980,43 Eur (laikotarpiu nuo 2020-07-04 iki 2022-01-24 atliktos 144 operacijos); SERGE PAKU NZITA klientu tapo 2020-07-19. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 107 262,62 Eur (laikotarpiu nuo 2020-07-19 iki 2021-11-26 atliktos 54 operacijos); CHRISTIAN SIRNES DUGAL klientu tapo 2021-10-20. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 101 949,70 Eur (laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2022-09-14 atliktos 68 operacijos); JOLANTA FRANCISZKA GÒRA klientu tapo 2022-01-13. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 94 836,17 Eur (laikotarpiu nuo 2021-10-30 iki 2022-03-25 atliktos 54 operacijos); CAROL ANNE BAILY klientu tapo 2021-11-03. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 77 100,20 Eur (laikotarpiu nuo 2021-11-04 iki 2022-08-24 atliktos 107 operacijos); CATHERINE MARSZALKOWSKI klientu tapo 2020-07-17. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 74 940,90 Eur (laikotarpiu nuo 2020-07-17 iki 2021-09-03 atliktos 40 operacijų); TYRON JOSEPH MCGURGAN klientu tapo 2021-05-11. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 72 607,10 Eur (laikotarpiu nuo 2021-05-11 iki 2022-08-26 atliktos 4 operacijos); OLIVER FLORIAN HOGER klientu tapo 2021-01-09. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 68 229,01 Eur (laikotarpiu nuo 2021-01-09 iki 2022-01-15 atlikta 11 operacijų); MUHAMMAD KHODIEV klientu tapo 2022-08-15. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 67 867,52 Eur (laikotarpiu nuo 2022-08-15 iki 2022-09-24 atliktos 13 operacijų); PETER SOLO KINJAP klientu tapo 2021-08-24. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 65 940,65 Eur (laikotarpiu nuo 2021-08-24 iki 2021-12-02 atliktos 36 operacijos); JOAQUIM KALESI AMANDIO klientu tapo 2022-01-10. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 61 715.99 Eur (laikotarpiu nuo 2022-01-10 iki 2022-03-31 atliktos 69 operacijos); AIVARAS DASKEVICIUS klientu tapo 2020-09-11. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 61 381,70 Eur (laikotarpiu nuo 2020-09-11 iki 2020-12-01 atlikta 12 operacijų); ALKESH KUMAR TANDON klientu tapo 2021-12-02. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 60 122,40 Eur (laikotarpiu nuo 2021-12-02 iki 2022-01-26 atliktos 8 operacijos); IGOR BILIČ klientu tapo 2021-11-13. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 57 562,40 Eur (laikotarpiu nuo 2021-11-12 iki 2022-09-21 atliktos 85 operacijos); ALIA CHEIKH EL HADDADIN klientu tapo 2020-07-06. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 55 262,23 Eur (laikotarpiu nuo 2020-07-27 iki 2020-10-04 atliktos 62 operacijos); BEKHRUZ TOZAEV klientu tapo 2022-08-27. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 54 258,78 Eur (laikotarpiu nuo 2022-08-27 iki 2022-09-29 atliktos 12 operacijų); SZYMON DUDZIAK klientu tapo 2022-01-03. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 52 982,61 Eur (laikotarpiu nuo 2022-01-03 iki 2022-02-17 atliktos 7 operacijos); ROBERTO SPATAFORA klientu tapo 2021-05-11. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 52 495,35 Eur (laikotarpiu nuo 2021-05-11 iki 2022-08-16 atliktos 28 operacijos); NIGEL JONES klientu tapo 2020-08-12. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 50 884,46 Eur (laikotarpiu nuo 2020-08-11 iki 2020-09-17 atliktos 4 operacijos); AGNIUS BALCIUNAITIS klientu tapo 2022-08-30. Faktinis kliento depozitas dekretine valiuta – 38 986,51 Eur (laikotarpiu nuo 2022-08-30 iki 2022-09-06 atliktos 2 operacijos). Visi šie patikrinimo duomenys patvirtina, kad nurodyti klientai atliko nuoseklias, pasikartojančias finansines operacijas ir tai tęsėsi ilgą laiką (t. y. mėnesiais, metais), todėl teismo vertinimu, Tarnybos išvada, kad tarp Bendrovės ir įvertintų klientų buvo susiklostę dalykiniai santykiai, yra teisėta ir pagrįsta. Akivaizdu, kad Bendrovė nevykdė Įstatymo reikalavimų, susijusių su visais Išvadoje nurodytais klientais, nurodytais laikotarpiais, tad nėra pagrindo teigti, jog Tarnybos išvados yra abstrakčios, nedetalizuotos ar neindividualizuotos.
14. Atmetami kaip nepagrįsti ir pareiškėjos skundo argumentai, kad Tarnybos pozicija dėl Bendrovės nustatytų dalykinių santykių kriterijų (kliento sandorių suma viršija 15 tūkst. EUR sumą dvi dienas iš eilės arba sandorių suma viršija 45 tūkst. EUR sumą du mėnesius iš eilės) yra vertinamojo pobūdžio, kuriomis formuojama nuomonė ir požiūris, o ne konstatuojamas teisės aktų pažeidimas. Visų pirma, teismas pažymi, kad Tarnybos pozicija dėl Bendrovės nustatytų dalykinių santykių kriterijų remiasi įstatyminiu reglamentavimu - Įstatymo 9 straipsniu, nustatančiu, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę visais atvejais prieš pradėdamas dalykinius santykius ir prieš atlikdamas vienkartines (angl. occasional) virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar vienkartinius (angl. occasional) sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną, ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta. Visų antra, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 9 dalimi, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarnyba yra vienintelė institucija, kuriai teisės aktai suteikia įgaliojimus prižiūrėti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių veikloje taikomų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių efektyvumą ir atitiktį teisės aktams. Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, jog Tarnybos išvada, kad Bendrovė nustatė tokius dalykinių santykių kriterijus (kliento sandorių suma viršija 15 tūkst. EUR sumą dvi dienas iš eilės arba sandorių suma viršija 45 tūkst. EUR sumą du mėnesius iš eilės), kurie leidžia bendrovei netaikyti šių prevencijos priemonių, taip sukuriant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos spragą, kai Lietuvoje registruotos Bendrovės klientai – nepažįstant savo kliento, nestebint, neanalizuojant jų operacijų – atlieka didelės vertės operacijas virtualiąja valiuta, pavyzdžiui, 136 133,09 EUR vertės operacijas (MAXIM VLASOV), 108 980,43 EUR vertės operacijas (TRINH XUAN HUY), 107 262,62 EUR vertės operacijas (SERGE PAKU NZITA) ir kitas net 50 000 EUR viršijančias operacijas, todėl neatitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslų, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi yra priimta įgaliojimus vertinti turinčios ir kompetetingos institucijos (Tarybos), atsižvelgus į Įstatymo apibrėžtą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reguliavimą.
15. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Europos bankininkystės institucijos PPTF rizikos veiksnių gairių (2021 m. kovo 1 d. Europos bankininkystės institucijos, Gairės pagal Direktyvos (ES) 2015/849 17 straipsnį ir 18 straipsnio 4 dalį dėl deramo klientų tikrinimo ir veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais dalykiniais santykiais ir vienkartiniais sandoriais ir (ar) operacijomis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (PPTF rizikos veiksnių gairės), kuriomis panaikinamos ir pakeičiamos Gairės JC/2017/37) 4.7. punktu, siekiant įvertinti, kada vienkartinės operacijos yra prilyginamos dalykinių santykių užmezgimui, finansų įstaigos turėtų atsižvelgti į dažnumo ir reguliarumo kriterijus, kuriais remiantis klientas sugrįžta atlikti vienkartines operacijas, bei santykių apimtį, kuri tikėtina, kad išsivystys ir/ar jau išsivystė. PPTF rizikos veiksnių gairėse taip pat nurodoma, kad net ir nepasiekus nustatytos slenkstinės piniginės ribos, vienkartinių sandorių serija gali būti laikoma dalykiniais santykiais. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė savo politikoje nebuvo nustačiusi kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų sprendžiama, kada pasikartojančios vienkartinės kliento operacijos yra prilyginamos dalykiniams santykiams. Dalykinių santykių ir vienkartinių operacijų tikslų aiškus ir pagrįstas atskyrimas, yra itin svarbus siekiant tinkamai identifikuoti kylančias PPTF rizikas ir imtis reikiamų priemonių rizikoms valdyti pagal keliamą kliento riziką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansų įstaigos, užmegzdamos dalykinius santykius, privalo taikyti platesnės apimties PPTF prevencijos priemones ir nustatyti dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, vertinti kliento keliamą PPTF riziką, nustačius didesnę kliento PPTF riziką, taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną ir pan. Atsižvelgiant į tai, įstaigos, pasitelkusios rizika grįstą vertinimą, turėtų gebėti tinkamai nusistatyti klientų deramo patikrinimo priemones tam, kad valdytų klientų keliamas PPTF rizikas.
Teismas pažymi, kad nei Išvadoje, nei Sprendime nėra konstatuota, kad minėtos Gairės suponuoja pareiškėjos atsakomybę už nustatytus pažeidimus, todėl minėtas pareiškėjos skundo argumentas yra vertinamas kaip niekuo nepagrįstas. Tačiau atsižvelgęs į šių Gairių 8 ir 9 punktuose apibrėžtą jų taikymo sritį: „Šios gairės skirtos Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtoms kredito ir finansų įstaigoms bei kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už priežiūrą, ar šios įmonės vykdo savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – KPP / KTF) prievoles; Kompetentingos institucijos turėtų remtis šiomis gairėmis vertindamos įmonių rizikos vertinimo pakankamumą ir KPP / KTF politiką ir procedūras“, teismas konstatuoja, kad Gairės, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, gali būti ir pagrįstai buvo vienu iš vertinimo kriterijų, Tarnybai nustatant Bendrovės vykdomos veiklos rizikos vertinimo pakankamumą ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką. Taigi, ta aplinkybė, kad Gairės, pasak pareiškėjos, taikytinos nuo 2021 m. birželio 1 d., esminės reikšmės neturi, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsakomybė kyla už Įstatymo reikalavimų pažeidimus, be to, Gairių taikymo pradžia apima ir pareiškėjos veiklos vertinimo laikotarpį.
16. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, kaip pagrįstą pripažįsta ir UAB „Hodleris“ patikrinimo išvadoje nustatytą Įstatymo 9 straipsnio 12 dalies pažeidimą, t. y. kad Bendrovė nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, kadangi nei kliento ataskaitoje, nei kituose kliento tapatybės nustatymo dokumentuose ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi. Nors pareiškėja skunde teigia, kad šis pažeidimas patikrinimo išvadoje nėra detalizuotas, kadangi nėra nurodyta kuriais konkrečiai atvejais nebuvo laikytasi šio reikalavimo, kokiu laiku padarytas pažeidimas, kaip jis pasireiškia, tačiau teismo vertinimu, iš patikrinimo išvados aiškiai matyti, kad šis pažeidimas buvo nustatytas visų patikrinimo metu nagrinėtų klientų atžvilgiu visais atvejais. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad Tarnyba neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja savo veikloje sudaro pakankamas priemones įsitikinti, kad klientas veikia savo vardu, kadangi visų klientų mokėjimai yra atliekami iš jų disponuojamų banko kortelių, be to, pareiškėja savo veikloje naudojasi Simplex sistemoje įdiegta „3D verification“ procedūra, kuri tikrina, ar kliento vardas bei pavardė sutampa su banko kortelės duomenimis, be to, ar klientas veikia savo vardu yra užtikrinama pagal 2020 m. kovo 9 d. su UAB „Ondato“ sudarytą paslaugų sutartį Nr. PTS-18-9-1 bei pareiškėjos ir Simplex sudarytą Pažink savo klientą Informacija ir dokumentai Pasitikėjimo sutartį. Teismas konstatuoja, kad priešingai, nei pareiškėja teigia skunde, tiek Išvadoje, tiek Sprendime įvertinta, jog minėtos pareiškėjos taikytos nuotolinio kliento tapatybės nustatymo procedūros ir priemonės nėra pakankamos, kadangi jos neatitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, jomis negalėjo būti užtikrinama, kad tapatybės nustatymo procese nedalyvauja daugiau asmenų (Techninių reikalavimų 22.10. p.), kas jau savajame sukėlė riziką, jog Bendrovei neužtikrinus tinkamo tapatybės nustatymo, klientų, su kuriais Bendrovė užmezgė santykius, vardu galėjo veikti kiti asmenys, suinteresuoti nuslėpti savo tapatybę bei tikrąją mokėjimo operacijų paskirtį. Dėl pareiškėjos argumento, kad tikrinamuoju laikotarpiu fizinio asmens nuotolinis tapatybės nustatymas buvo atliekamas naudojantis išorės paslaugų teikėjų ,,Ondato“ ir ,,Onfido“sistemų technologiniais sprendimais, pažymėtina, kad iš Išvados matyti, jog atlikus verifikavimo procesą, buvo suformuota ataskaita, kurioje buvo pateikiami asmens ir jo tapatybės dokumento patikros rezultatai, patikrinimo sankcionuotų valstybių ar politiškai pažeidžiamų asmenų sąrašuose rezultatai, tapatybės nustatymo eiga, bet patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad nagrinėtų klientų ataskaitose būtų fiksuojama, jog buvo atliekama kliento tapatybės patikra dėl negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media). Taigi, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog Bendrovė atliko kliento tapatybės patikrą remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, taip pat nebuvo fiksuoti bei išsaugoti tokių patikrų rezultatai. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos į bylą pateiktas papildomas dokumentas (2023 m. liepos 23 d. el. laiškas), kadangi iš pateikto dokumento, neva patvirtinančio, kad asmuo tikrintas negatyvios žiniasklaidos informacijos (adverse media) duomenų bazėje, APĮ užklausų žurnalo fragmento (juodame langelyje) nematyti, nei koks asmuo, nei kokiu metu buvo tikrintas, nei kaip buvo vykdomas patikrinimas. Be to, pirminei kliento pažinimo informacijai surinkti Bendrovė netaikė anketavimo ar kito tinkamo būdo, siekiant gauti objektyvius ir išsamius duomenis apie klientą. Taigi, Bendrovės pateikti paaiškinimąi ir įrodymai nepagrindžia, kad Bendrovė ėmėsi priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuotas ir šis Įstatymo normos pažeidimas.
17. Be to, sutiktina su Tarnybos nuomone, kad pareiškėja neturi galimybės žinoti ir negali teigti, kad kitas konkretus įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, kad jos pareigas atliks kiti subjektai. Teismas pažymi, kad Įstatymas pareigą taikyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones nustato finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones – pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją Tarnybai apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas, nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Todėl tik pareiškėja yra atsakinga ir privalėjo įgyvendinti visas jai privalomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Atsižvelgus į tai, atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog pareiškėja, nustatydama kliento tapatybę, naudojosi UAB „Ondato“ ir Simplex paslaugomis, todėl nepadarė jai inkriminuotų Įstatymo 9 str. 14 d., 15 d., 16 d., 18 d. pažeidimų. Priešingai, iš Išvados matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė nesiėmė priemonių, kad nustatytų kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį – nei kliento ataskaitoje, nei kituose kliento tapatybės nustatymo dokumentuose ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi visų patikrinimo metu nagrinėtų klientų atžvilgiu, tuo UAB „Hodleris“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 14 dalies reikalavimus. Be to, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad nagrinėtų klientų ataskaitose būtų fiksuojama, jog buvo atliekama kliento tapatybės patikra dėl negatyvių žiniasklaidos įrašų (angl. adverse media). Ši prevencinės veiklos trukumą atskleidžia visų patikrinimo metu nagrinėtų klientų tapatybės nustatymo dokumentai ir tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 15 dalies reikalavimus. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovė praktikoje neužtikrino nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigos turimas žinias apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį. Dalykinių santykių stebėsenos nevykdymą įrodo visų patikrinimo metu nagrinėtų klientų duomenys. Tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 16 dalies reikalavimus.
18. Įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nustatytas draudimas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti Įstatymo 9 straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Teismo vertinimu, Bendrovei nesilaikant Įstatymo 9 straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų, Bendrovė neturėjo teisės vykdyti sandorių, užmegzti ar tęsti dalykinių santykių, taigi ji pažeidė ir Įstatymo 9 straipsnio 18 dalį.
19. Pareiškėja neginčija Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, todėl teismas plačiau dėl šio pažeidimo nepasisakys.
20. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta FNTT. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. gegužės 14 d. paskyrė bendrovės atstovą, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir užtikrintų bendradarbiavimą su FNTT ir pranešimą apie tokio asmens paskyrimą FNTT išsiuntė 2020 m. gegužės 14 d., reg. Nr. 0-8649, nors pareiga pranešti FNTT apie Bendrovėje paskirtą darbuotoją, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, Bendrovei kilo nuo 2020 m. kovo 6 d. Nors pareiškėja skunde teigia, kad Bendrovė faktiškai veiklą pradėjo vykdyti 2020 m. birželio mėn., o apie darbuotoją, organizuojantį PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikantį ryšius su FNTT, buvo pranešta 2020 m. gegužės 14 d., t. y. dar faktiškai nepradėjus vykdyti veiklos, pasiruošimo etape, taigi, Bendrovė faktiškai apie paskirtą vadovaujantį darbuotoją informavo iki veiklos pradžios, tačiau šis pareiškėjos argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi Bendrovė nepateikė konkrečių duomenų patvirtinančių, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugas pradėjo teikti būtent nuo 2020 m. birželio mėn., o ne nuo 2020 m. kovo 6 d. kaip pati buvo deklaravusi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovė sutartis su pagrindiniu savo partneriu Simplex, kurio klientai, kaip teigia pareiškėja, naudojasi Bendrovės paslaugomis, buvo pasirašyta 2020 m. kovo mėn., kas leidžia manyti, kad Bendrovė 2020 m. kovo mėn. faktiškai teikė virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugas.
Pažymėtina, kad Įstatymo 25 str. 4 d. numatyta, kad juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. kovo 26 d. pranešimu informavo Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie vykdomą virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą ir 2022 m. gegužės 30 d. pranešimu apie vykdomą depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, taigi, tai taip pat paneigia pareiškėjos argumentą, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugas ji pradėjo teikti tik nuo 2020 m. birželio mėn.
Taip pat pažymėtina, kad ir Įstatymo 25 str. 5 d. numatyta, kad juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Tai reiškia, kad toks asmuo turi būti paskirtas nuo pat virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos pradžios, todėl pareiškėjos argumentas, kad Įstatymas nenumato termino per kurį turi būti paskirtas darbuotojas, organizuojantis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikantis ryšius su FNTT, atmetamas kaip nepagrįstas.
Taigi, įvertinus duomenis esančius patikrinimo medžiagoje, konstatuotina, jog Bendrovė laiku nepaskyrė darbuotojo atsakingo už Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, kadangi tokį pranešimą turėjo pateikti per 7 darbo dienas nuo 2020 m. kovo 6 d., o pateikė 2020 m. gegužės 14 d. Taigi, tiek Išvadoje, tiek Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
21. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu (1 punktas); rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis (2 punktas); dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu (3 punktas); tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu (4 punktas); pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (5 punktas); registracijos žurnalų tvarkymu (6 punktas); šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu (7 punktas); kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu (8 punktas); mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais (9 punktas); funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija (10 punktas).
Iš patikrinimo išvados matyti, kad Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros buvo patvirtintos 2022 m. vasario 1 d., šios politikos ir jos priedų versija atnaujinta 2022 m. kovo 1 d. Taigi, patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė nebuvo nustačiusi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu. Nors nuo 2022 m. kovo 1 d. pagrindiniai Bendrovės kliento, kliento atstovo ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai buvo įtvirtinti UAB ,,Hodleris“ Pinigų plovimo ir (arba) terorizmo finansavimo prevencijos politikos 3 punkte, tačiau patikrinimo metu įvertinus Bendrovės politikoje įtvirtintą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo proceso reglamentavimą, nustatyta, kad Bendrovės procedūros iš esmės atkartojo teisės aktų, reglamentuojančių klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimų nuostatas, tačiau nebuvo pritaikytos Bendrovės veiklos modeliui. Bendrovės procedūrose nebuvo nurodyta, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti Bendrovė ar jos darbuotojas, vykdydamas iš finansų įstaigos UAB ,,Simplex P. S.“ atėjusių klientų operacijas. Bendrovė neturėjo aprašiusi ar parengusi nei vienos procedūros ar proceso aprašymo, kaip iš minėtos finansų įstaigos, iš kurios yra nukreipiami klientai į Bendrovę, gaunami klientų duomenys, kaip jie vertinami. Bendrovės procedūrose nebuvo aprašytos kliento, jo atstovo ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui naudojamos sistemos, nedetalizuoti Bendrovės darbuotojų veiksmai atliekant kliento tapatybės nustatymą, nenurodyta, kokie Bendrovės darbuotojai dalyvauja nustatant kliento tapatybę, nebuvo detalizuota proceso eiga. Papildomai, Bendrovės politikoje nebuvo aprašyta kliento tapatybės dokumentų ir duomenų saugojimo tvarka, išskyrus saugojimo terminus, bei keitimasis informacija tarp Bendrovės ir finansų įstaigos UAB ,,Simplex P. S.“, nenumatyta, kaip ši finansų įstaiga perduoda klientų informaciją ir kaip užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus rizikų, susijusių su netinkamu klientų tapatybės nustatymu, valdymas.
Taip pat Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 1 d. bei nuo 2022 m. kovo 1 d., po Bendrovės aktualios politikos patvirtinimo, Bendrovė nebuvo nustačiusi tvarkos ir detalaus bei nuoseklaus informacijos atnaujinimo proceso. Po Bendrovės aktualios politikos patvirtinimo Bendrovė nebuvo nustačiusi tvarkos ir detalaus bei nuoseklaus informacijos atnaujinimo proceso. Bendrovė neturėjo vidaus kontrolės priemonių / procedūrų, kurios leistų valdyti riziką, kylančią iš to, kad Bendrovė laiku neatnaujina kliento pažinimo informacijos ir atitinkamai nedisponuoja visa ir aktualia informacija apie klientą. Bendrovė patikrinimo metu nepateikė dokumentuotų patvirtinimų, kad buvo atliktas nors vieno iš Bendrovės klientų pakartotinis asmens dokumento patikrinimas. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad praktikoje pakartotinis PEP / sankcijų sąrašų tikrinimas nors vienam iš klientų buvo atliekamas ir kaip toks pakartotinis patikrinimas buvo fiksuojamas.
Taip pat Išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė nebuvo nustačiusi vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos organizavimu. Įvertinus nuo 2022 m. kovo 1 d. patvirtintą Bendrovės politiką nustatyta, kad PPTF politikos 7 str. yra nurodoma, kad nuolatinė operacijų stebėsena atliekama atsižvelgiant į visas rizikas, kurias galima būtų laikyti susijusiomis su PPTF rizikomis, nedetalizuojant jų vertinimo procedūrų ir rezultatų fiksavimo. Taip pat Bendrovės patvirtintoje PPTF politikoje yra nurodoma, kad tais atvejais, kai tai techniškai įmanoma, 90 dienų nuo sandorio įvykdymo, Bendrovė pastoviai vykdo retrospektyvų kliento „blockchain“ piniginės stebėjimą, kurios patikrą vykdo politikos 6.13 punkte nurodytais kriterijais. Nurodyta, kad punktas 6.14 taikomas retrospektyvaus stebėjimo procesui, o su 6.14 punkte nurodyta pinigine susijusio kliento veikla yra sustabdoma. Nustatyta, kad patikrinimui pateiktoje Bendrovės politikoje nėra minimų 6.13 ir 6.14 punktų, todėl nėra aišku, kokie retrospektyvaus stebėjimo procesai yra taikomi Bendrovėje. Taip pat operacijų stebėsenos procedūroje nėra nustatyti konkretūs darbuotojų veiksmai atliekant operacijų stebėseną, neaprašoma operacijų stebėsenos vykdoma tvarka (sistema, joje atliekami veiksmai, scenarijai), renkamų dokumentų apimtis, dokumentų saugojimo tvarka, nėra nustatytas reikalavimas atlikti vidinius tyrimus, detalizuojant jų atlikimo tvarką, darbuotojų veiksmus ir atsakomybes, atvejai, kada jie yra inicijuojami ir pan.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė nuo veiklos pradžios buvo patvirtinusi ir taikė bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, tačiau šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad Tarnyba, vertindama, ar Bendrovė buvo patvirtinusi ir taikė minėtas tvarkas, vertino pačios Bendrovės atliekamo patikrinimo metu bei po susipažinimo su patikrinimo išvadomis pateiktus dokumentus, tačiau Bendrovė minimu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2022 m. vasario 1 d. galiojusių tvarkų ir vidaus kontrolės procedūrų nepateikė, o pareiškėjos skunde nurodytas G. T. (Cyprus) Limited raštas dėl atlikto pareiškėjos taikomų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūrų audito bei pareiškėjos vadovo elektroniniai laiškai (2020 m. kovo 23 d., 2020 m. kovo 25 d., 2021 m. rugsėjo 16 d.) niekaip negali patvirtinti, kad Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros minėtu laikotarpiu buvo patvirtintos. Teismas sutinka su Tarnybos padaryta išvada, kad Bendrovė su paaiškinimais pateikė tik fragmentinio turinio duomenis, kuriuose yra minima 2019 m. lapkričio 6 ir 15 dienos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika, nors ji iš esmės negalėjo būti patvirtinta, kadangi Bendrovė virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą pradėjo vykdyti 2020 m. kovo 6 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Tarnyba tinkamai nustatė, kad UAB „Hodleris“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 8 punktų reikalavimus.
22. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja visiškai pagrįstai yra pripažinta pažeidusi minėtus Įstatymo reikalavimus. Tarnyba tinkamai nustatė šiai bylai svarbias faktines aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktus veiksmus (neveikimą).
23. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės: šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui. FNTT taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas: už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 Eur), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 Eur arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).
Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už nustatytus pareiškėjos Įstatymo pažeidimus taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur bauda. Taigi, baudos vidurkis yra 551 000 Eur.
Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.
Konkretus skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas remiantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai penkiais etapais šio aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad Tarnyba įvertino Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad UAB „Hodleris“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį: Bendrovė, atsižvelgdama į FNTT atstovų pastebėjimus, ėmėsi atitinkamų veiksmų ir koreguoja savo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos politiką, Bendrovė papildė savo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką trečiosios šalies apibrėžimu, ėmėsi veiksmų ištaisyti Įstatymo 11 straipsnio pažeidimą. Tarnyba, laikydama, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, sumažino baudą 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. Nors pareiškėja skunde teigia, kad šiame etape jai bauda turėjo būti sumažinta net 70 procentų, tačiau tokio savo argumento niekaip nepagrindžia ir nenurodo jokių išskirtinių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių Tarnyba nebuvo nustačiusi arba įvertinusi.
Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad UAB „Hodleris“ pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimo pobūdis nesudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų virtualiosios valiutos keitimo operacijų ar sandorių virtualiąją valiuta skaičius) nėra didelis, nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios (nuo 2020-03-06) ir truko ilgiau nei 1 metus. Įvertinus pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.3 ir 16.1.3 punktais, Tarnyba nustatė, kad pažeidimai yra apysunkiai. Taikytina bauda buvo mažinama 25 procentų bazinio baudos dydžio suma.
Taip pat nagrinėjamu atveju vertindama UAB „Hodleris“ nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad Bendrovė užima nedidelę virtualiųjų valiutų keityklų operatorių rinkos dalį ir nebevykdys veiklos, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas ir taikytina bauda nedidinama ir nemažinama. Taigi, pareiškėjos skundo argumentas, kad skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į šį kriterijų, atmetamas kaip nepagrįstas, be to, pareiškėja niekuo nepagrindė, kad atsižvelgus į šį argumentą bauda turėjo būti sumažinta.
Vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba, vertindama UAB „Hodleris“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (10 083 185 EUR). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į UAB „Hodleris“ veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 15 procentų bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba, vertindama UAB „Hodleris“ padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad UAB „Hodleris“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.
Taip pat pažymėtina, kad Tarnyba atsižvelgė į UAB „Hodleris“ bendradarbiavimą su Tarnyba jai atliekant patikrinimą, ir baudos dydį mažino 4 procentų bazinio baudos dydžio suma.
Patikrinimo metu Tarnyba konstatavo, kad UAB „Hodleris“, jai inkriminuotais pažeidimais, šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, Bendrovei skirtos baudos dydis (33 060 EUR) sudaro tik 6 procentus taikytinos baudos vidurkio (551 000 EUR) arba 3 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio, todėl Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms. Taigi, Tarnyba konstatavo, kad visi pareiškėjos padaryti pažeidimai, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę, yra vertintini kaip šiurkštūs ir sistemingi.
Apibendrindamas visus nurodytus baudos dydžio apskaičiavimo etapus, teismas konstatuoja, kad Tarnyba įvertinusi visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą baudą UAB „Hodleris“. Teismas neturi pagrindo su šiuo išsamiu atsakovės vertinimu nesutikti, be to, jis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.
24. Taigi, teismo įsitikinimu, skiriant pareiškėjai poveikio priemonę – baudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tinkamai buvo vadovautasi minėtais teisės principais, todėl paskirta 33 060 Eur bauda laikytina adekvačia ir proporcinga padarytiems Įstatymo pažeidimams. Svarbu paminėti ir tai, jog pareiškėja realiai nenurodo (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti Tarnybos paskirtos baudos sumažinimą, kuri ir taip jau buvo pakankamai sumažinta.
25. Teismas taip pat pažymi, kad priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (Tarnyba).
26. Taip pat Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Tad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
27. Taigi, skundžiamas Sprendimas dėl baudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
28. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, tad netenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hodleris“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.