Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui bankui „Swedbank“, AB, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Pakruojo rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, dėl turtinių įsipareigojimų paskirstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, nepateikė jokių prieštaravimų ieškiniui, į parengiamąjį teismo posėdį taip pat nebuvo atvykęs, nors jam apie visus posėdžius buvo pranešta tinkamai ir įteikti bylos procesiniai dokumentai, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo matyti, kad ieškovei V. V. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)

Iš Pakruojo seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad ieškovės šeimą sudaro vyras A. V. ir vaikai D. V., K. S. ir R. Č..

Iš gimimo liudijimo matyti, kad nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. V. ir V. S. (V.).

Iš banko „Swedbank“, AB pažymos matyti, kad ieškovei pagal 2015 m. spalio 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas 450,00 eurų kreditas, kurio grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini)

Iš duomenų apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad santuokoje įgyto turto šalys neturi.

Iš pažymų apie pajamas matyti, kad ieškovei yra mokama pastoviai vaiko išlaikymo išmoka ir vienkartinės tikslinės išmokos: parama mokinio reikmenims įsigyti, šildymo išlaidų kompensacija, socialinė pašalpa, šalpos neįgalumo pensija.

Iš pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas.

Iš (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei su trimis nepilnamečiais vaikais yra išnuomotas butas.

Iš Sodros duomenų apie asmens darbovietę ir išmokas matyti, kad atsakovas labai trumpą laiką buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo matyti, kad skyrius susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais, lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute, kuriame yra daliniai patogumai, šildomas kietojo kuro katilu, bute yra visi reikalingi baldai, buitinė technika, D. yra aprūpintas visais jam reikalingais daiktais, rūbais ir avalyne. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir užtikrina savo vaikų poreikius. D. išreiškė nuomonę, kad labai myli mamą ir norėtų gyventi tik su mama, o ne su tėčiu. Siekiant kuo objektyviau suformuoti išvadą, skyrius bendravo ir su atsakovu, kuris išreiškė sutikimą, kad sūnus D. gyventų su motina bei sutiko teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 eurų per mėnesį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skyrius mano, jog ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato užmokestis už ieškovės atstovavimą sudaro 208,00 eurus.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gegužės 29 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo gauti 7 V. V. pranešimai dėl konfliktų su vyru A. V..

Iš papildomai pateiktų kvitų matyti, kiek ieškovė išleidžia pinigų mokesčiams už butą, už sūnaus D.vaikų darželį, maistui ir kitoms prekėms.

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslintos pažymos dėl teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato užmokestis už ieškovės atstovavimą iš viso sudaro 325,00 eurus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone patarėja Eglė Koskutė teismo posėdyje palaikė raštu pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės V. V. ieškinys atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, dėl turtinių įsipareigojimų paskirstymo yra pagrįstas, įrodytas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Ieškovės V. V. ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, patvirtintomis teismo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiškai ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra iširusi, kadangi jie santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas šeima nesirūpina, niekur nedirba, nepadeda išlaikyti sūnaus, nes piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko tampa agresyvus ir grasina susidorojimu, todėl per penkis šių metų mėnesius net septynis kartus buvo kviesta policija. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas iš ieškovei nuomojamo socialinio būsto buvo išregistruotas ir kartu nebegyvena. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu, ko atsakovas A. V. neneigė, nepateikdamas teismui jokios savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei ikisantuokinę pavardę – S., o atsakovui pavardę – V.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo (CPK 385 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 str. pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d.). Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi atsakovas šiuo klausimu vaiko teisių apsaugos skyrių informavo, jog neprieštarauja, kad sūnaus D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Vaiko teisių apsaugos skyrius bendravo ir su mažamečiu šalių sūnumi D., kuris nurodė, jog su mama ir broliais sutaria gerai, su mama visur kartu eina, mamą labai myli ir nori gyventi su mama, o su tėčiu bendrauja mažai, nes tėčio dažnai nebūna namuose. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, be vaiko noro, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių ir kitas svarbias faktines aplinkybes. Spręsdamas vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, teismas taip pat turi išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, sūnus D. nuo gimimo gyvena toje pačioje vietoje, jam įprastoje aplinkoje, kartu su broliais, ieškovė V. V. sūnumi pagal išgales tinkamai rūpinasi, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 straipsnyje, tiek 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniais, reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 eurų tenkintinas visiškai, kadangi atsakovas sūnaus išlaikyti nepadeda, yra sveikas, darbingas ir privalo teikti jam išlaikymą. Ieškovė V. V. paskirtina šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ši sprendimo dalis nukreiptina skubiam vykdymui.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 straipsnyje yra nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įtvirtinant nuostatas, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kad tokių tėvų vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė V. V. neprašė nustatyti konkrečios bendravimo su sūnumi tvarkos, paaiškindama, jog ginčo su atsakovu dėl to nekyla, nes ji leidžia ir netrukdo atsakovui su sūnumi bendrauti.

Dėl turtinių įsipareigojimų tretiems asmenims.

Ieškovė V. V. 2015 m. spalio 27 d. savo vardu su banku „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas jai suteikė vartojimo kreditą 450 eurų sumai. Ieškovė šią skolą prašė pripažinti jos asmeniniu įsipareigojimu, kurią įsipareigoja padengti asmeniškai. Kaip matyti iš banko pateiktos pažymos, suteikto kredito grąžinimo terminas yra 2020 m. spalio 27 d. ir nustatytas kasmėnesinis mokėjimas yra 13,59 eurų bei kad ieškovė 2018 m. spalio 12 d. turėjo neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų. Trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas bankas „Swedbank“, AB atsiliepimo į ieškinį ir jokių prieštaravimų šiam ieškinio reikalavimui nepateikė. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas yra priteistinas 102,00 eurų žyminis mokestis (75 eurai už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 27 eurai už išlaikymo priteisimo reikalavimą), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 9,81 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 325,00 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. (V.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį sūnų D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – S., atsakovui palikti santuokinę pavardę – V.

Nepilnamečio sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) V. V. (po santuokos nutraukimo – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbtini), sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės V. V. (po santuokos nutraukimo – S.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.

Paskirti ieškovę V. V. (po santuokos nutraukimo – S.) nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad turtinis įsipareigojimas pagal 2015 m. spalio 27 d. su banku „Swedbank“, AB sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. V. (po santuokos nutraukimo – S.) asmeninis įsipareigojimas, kurį ji padengs asmeniškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 111,81 eurų (vieną šimtą vienuolika eurų 81 centą) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5660, ir 325,00 eurus (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, įmokos kodas 5630, sumokant šias išlaidas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.