Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., jos atstovei advokatei K. J., Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau-Institucijos) atstovui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), direktorės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D., būdama darbdaviu - UAB (duomenys neskelbtini), ir atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus, t.y. nesudariusi darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido dirbti Alytaus gamybos ceche – (duomenys neskelbtini), darbuotojams, baldų surinkėjams – R. B. nuo 2015-05-06 iki 2015-09-11, I. Z. nuo 2015-05-06 iki 2015-08-21 ir D. Ž. nuo 2015-04-24 iki 2015-05-18. Tokiais savo veiksmais S. D. darbuotojams leido dirbti nelegalų darbą.

S. D., apklausta teisme, neprisipažino padariusi teisės pažeidimą ir paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini), direktorė, bendrovės administracija įsikūrusi Vilniuje. 2014 m. Alytuje buvo atidarytas baldų gamybos cechas, jam vadovauti ir organizuoti darbą pavesta darbų vadovui E. L., pavaduotoju paskirtas darbų montavimo vadovas Š. A.. Be kitų pareigų E. L. buvo pavesta surasti gamybai reikalingų darbuotojų, kurių priėmimą į darbą formindavo ji. Kad Alytaus ceche buvo nelegalus darbas, ji nežinojo, nes su visais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, kurias ji pasirašydavo pati. Kokius žmones įdarbinti, siūlydavo E. L., tačiau jis priimti žmonių į darbą ir pasirašyti su jais darbo sutarčių pagal savo pareigybę negalėjo. Ji į Alytaus cechą atvažiuodavo kelis kartus per mėnesį, niekada nepastebėjo nelegaliai dirbančių asmenų. Kai pradėjo įtarti E. L. nesąžingumu, ėmė stebėti jo veiklą ir nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio atvažiuodavo į Alytaus cechą kas savaitę. Tik vėliau sužinojo, kad E. L. ir Š. A. paraleliai vykdė savo baldų gamybos veiklą ir naudojosi (duomenys neskelbtini), patalpomis, įrenginais, leido dirbti savo darbuotojams. Po to, kai E. L. buvo pradėtas stebėti ir negalėjo naudotis UAB ,,Kėdžių studija” turtu, jis įsteigė legalią bendrovę ir pradėjo kenkti jos vadovaujamai bendrovei. Apie nelegalų darbą ir viršvalandžių lenteles S. D. sužinojo tik po darbo inspekcijos patikrinimo. Šiuo metu Alytaus ceche dirba trys darbuotojai, darbo apimtys išliko tokios pat kaip ir anksčiau, kai dirbo 10 žmonių. Ji sprendžia, kad Alytaus ceche dirbo E. L. žmonės, E. L. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini), patalpomis ir įranga, todėl ji negali būti atsakinga už šio asmens priimtus sprendimus dėl asmenų įdarbinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors S. D. kalta dėl teisės pažeidimo neprisipažino, jos kaltė pilnai įrodyta surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

L. R. B. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-05-05 iki 2015-09-01 be darbo sutarties. Radęs darbo skelbimą laikraštyje ,,A. A.” pasiskambino, po to nuvyko į įmonę. Pokalbis dėl darbo vyko su E. L., jie aptarė darbo sąlyga. Buvo įdarbintas baldų surinkėju bandomajam laikotarpiui be darbo sutarties mėnesiui laiko. Dėl tolimesnio darbo susitarė, kad jeigu gerqai dirbs, bus sudaryta darbo sutartis. Dirbo ne tik Alytuje, bet važinėdavo montuoti baldų po visa Lietuvą. Darbo laiką ir viršvalandžius į lapą surašydavo patys darbuotojai. Tie, kurie dirbo nelegaliai, užrašydavo visas išdirbtas valandas, o tie kurie dirbo legaliai, rašydavosi tik viršvalandžius. Įrašai būdavo daromi lape, kuris būdavo ant stalo prie darbų vadovo E. L. kabineto. Viršvalandžių lape buvo rašomi tik vardai, jis buvo įrašytas ,,Rimo” vardu. Žinojo, kad nelegaliai dirba dar du darbuotojai – (duomenys neskelbtini), jau dirbo jam įsidarbinant, o Irmantas įsidarbino kartu su juo. Kad jie taip pat dirba nelegaliai, išsikalbėjo važinėdami po objektus. Po įsidarbinimo praėjus mėnesiui laiko susipažino su direktore S. D., kuri buvo atvykusi į Alytaus cechą. Kad ji direktorė, sužinojo iš kitų darbuotojų. Jis asmeniškai su direktore kalbėjo dėl vėluojančių atlyginimų, ji pasakė, kad vėluoja sumokėti užsakovai, todėl vėluoja ir atlyginimai. Direktorė į jį kreipėsi vardu, todėl suprato, kad direktorė žino, kad jis darbuotojas. Dėl nelegalaus darbo su direktore nekalbėjo. Jam atlyginimą sumokėdavo E. L. arba Š. A. ceche arba kabinete grynais pinigais. Per visą dirbtą laiką uždirbo 1286 Eur. E. L. sumokėjo 600 Eur ir liko skolingas 686 Eur. Kad uždirbo tokią sumą pinigų, jis matė kažkokiuose lapuose, kuriuos parodė E. L. ir direktorė. D iš darbo išėjo pirmas, po savaitės išėjo ir Irmantas, o dar po savaitės išėjo ir jis. Ar su kitais darbuotojais įmonė atsiskaitė pilnai, jis nežino.

Liudytojas D. Ž. paaiškino, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini), per pažįstamus nuo 2015-04-24. E. L. pasakė, kad direktorės nurodymu bandomuoju laikotarpiu mėnesį laiko teks dirbti be sutarties, o po to bus įdarbintas legaliai. Maždaug po mėnesio laiko jis pasirašė darbo sutartį. Kol dirbo nelegaliai, du kartus jam buvo išmokėtas darbo užmokestis. Kartą mokėjo E. L., kitą kartą Š. A.. Pildydavo patys viršvalandžių lapą. Tie, kurie dirbo nelegaliai, užrašydavo visas išdirbtas valandas, o tie kurie dirbo legaliai, rašydavo tik viršvalandžius. Už viršvalandžius gavęs apie 150 – 170 Eur. Jis legaliai pradėjo dirbti nuo 2015-05-19 ir dirbo iki 2015-07-21, ar su juo pilnai atsiskaitė, nežino, nes nebuvo duodami darbo užmokesčio lapeliai ir nežino, kiek uždirbo. Direktorę yra matęs kelis kartus, su ja apie nelegalų darbą nekalbėjo. Žino, kad nelegaliai dar dirbo Irmantas ir Rimantas.

Liudytojas E. L. paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), darbų vadovu. Be kitų vykdomų pareigų jis rūpinosi darbuotojų paieška. Atvykusių darbintis žmonių duomenis nusiųsdavo direktorei S. D., tačiau ar su tais žmonėmis būdavo sudaromos darbo sutartys, jis nežinojo, nes tai neįėjo į jo darbo funkcijas. Žmonės į įmonę ateidavo pagal skelbimus. Jis leisdavo jiems padirbti apie dvi dienas, kad įsitikintų, ar jie sugeba dirbti, tada jų duomenis nusiųsdavo direktorei dėl įdarbinimo. Darbuotojams yra mokėjęs darbo užmokestį grynais pinigais direktorės pavedimu, juos gaudavo į savo asmeninę sąskaitą su prierašu ,,prekėms“ arba iš vadovybės gaudavo grynais. Su direktore telefonu aptardavo kiek pinigų skirta prekėms ir kiek atlyginimams. Atlyginimus mokėdavo pagal sąrašą, arba kam labiausiai reikėdavo, kartais mokėdavo dalimis. Atlyginimas legaliai dirbantiems darbuotojams už darbą būdavo mokamas į darbuotojų banko sąskaitas. Atlyginimą už viršvalandžius tik grynais pinigais mokėdavo dirbantiems ir legaliai ir nelegaliai. Kad direktorė žinojo apie dirbančius žmones, jis sprendžia iš to, kad kas dvi savaites jis siųsdavo darbo planą ir sistemoje buvo nurodęs žmonių vardus, be to ji du kartus per mėnesį atvykdavo į Alytų. Dėl priimamų žmonų S. D. kelis kartus skambindavo ir klausdavo, ar tikrai geras darbuotojas, ar nereikia jo dar palaikyti bandomajam laikotarpiui. Šiuo metu jis bedarbis, nedirba jokioje kitoje baldų įmonėje. Kad žmonės dirbo be darbo sutarčių, jis nežinojo.

L. Š. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), dirbo pora metų. Apie nelegaliai dirbančius žmones nieko nežino, girdėjo tik kabas. Žmonės dėl įsidarbinimo kalbėdavosi su E. L.. Matė, kad įmonėje dirbo montuotojais (duomenys neskelbtini), su jais kartu dirbo. Jis yra mokėjęs žmonėms atlyginimus, nors pagal jo darbo funkcijas tai nepriklausydavo. Į jo sąskaitą būdavo pervedami pinigai su prierašu ,,prekėms”. D arba L pasakydavo, kiek ir kam mokėti. Grynų pinigų atveždavo M arba G. Buvo viršvalandžių lentelė, kurioje legaliai dirbantys rašydavo tik viršvalandžius, o nelegaliai dirbantys - visas išdirbtas valandas.S. D. du kartus per mėnesį atvykdavo į Alytų ir matė dirbančius asmenis.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad įmonėje dirbo vairuotoju – baldų montuotoju, jis darbo sutartį pasirašė nuvykęs Vilniuje. Bevežiodamas žmones į objektus išsikalbėjo, kad B ir Ž dirba nelegaliai. Nelegaliai priimti žmonės dirbdavo tik montuotojais. Įmonės vadovė griežtai uždraudė jiems vairuoti, nes bijojo, kad sustabdys kelių transporto inspekcija ir reikės mokėti dideles baudas. Už viršvalandžius gaudavo atlyginimą, viršvalandžius užrašydavo į lentelę, kuri buvo pas E. L.. Atlyginimas būdavo pervedamas į sąskaitą, o už viršvalandžius mokėdavo E. L. arba Š. A. grynais pinigais. Jiems į sąskaitas direktorė pervesdavo pinigus, kuriuos jie išgrynindavo ir išmokėdavo. S. D. jis įmonėje matydavo du, tris kartus per mėnesį. Ji kartais pasikalbėdavo ir su darbuotojais, bet daugiausiai bendravo su E. L.. Ji ir E. L. žinojo, kas dirba nelegaliai. Išėjus iš darbo įmonė jam liko skolinga už 300 viršvalandinių valandų ir už nepanaudotas atostogas, jis dėl to kreipėsi į darbo ginčų komisiją.

L. R. R paaiškino, kad apie nelegalų darbą nieko nežino, jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimų vadovu. Jis darbo reikalais kelis kartus buvo atvykęs į Alytų, daugiausiai bendravo su E. L. ir Š. A. ir su keliais ilgiau dirbančiais darbuotojais. S. D. darbuotojų atrankos nevykdė, tai darydavo E. L.. Jis darbo skelbimus talpindavo Darbo biržoje, o E. L. skelbdavo laikraštyje ,,A. A.”. Iš pažįstamų asmenų sužinojo, kad E. L. ir Š. A. įkūrė įmonę ,, (duomenys neskelbtini), jų konkurentę, kuri naudojasi jų firmos vardu. Šiuo metu Alytuje dirba trys žmonės, kurie pajėgia dirbti tokia apimtimi kaip ir anksčiau, kai dirbo daugiau žmonių. Apie darbo užmokesčio mokėjimą nieko nežino, nes tai ne jo pareigos.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą pripažinti nelegaliu, būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių - darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Esminis klausimas sprendžiant S. D. atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. yra tai, ar tarp jos ir R. B., D. Ž. bei I. Z. buvo santykiai, turėję darbo sutarties požymių.

S. D. nurodė, kad apie nelegaliai dirbančius žmones sužinojo tik po darbo inspekcijos patikrinimo, nelegaliai dirbančių žmonių nematė. Už darbuotojų parinkimą buvo atsakingas E. L., kuris jai nežinant priėmė dirbti žmones nelegaliai. R. B. nurodė, kad su direktore S. D. jis bendravo, kuri net žinojo jo vardą, išdirbtas valandas rašydavo viršvalandžių lape ir gaudavo atlyginimą. D. Ž. taip pat nurodė, kad dirbo nelegaliai, darbo valandas rašydavo viršvalandžių lentelėje ir gaudavo atlyginimą grynais pinigais. Direktorė atvykdavo kelis kartus per mėnesį ir matė darbuotojus. I. Z., paaiškinime darbo inspekcijai, nurodė analogiškas aplinkybes. Visų nelegaliai dirbančių asmenų paaiškinimai nuoseklūs ir atitinka byloje surinktai rašytinei medžiagai. E. L. nurodė, kad jam buvo pavesta parinkti darbuotojus darbui Alytaus ceche. Duomenis apie darbuotojus perduodavo direktorei, o kada jie būdavo įdarbinami legaliai, jis nežinojo, nes direktorė iš pradžių liepė žmones priimti bandomajam laikotarpiui. Jis viršvalandinio darbo lenteles perduodavo direktorei, gaudavo pinigus ir išmokėdavo žmonėms atlyginimus. Lentelėse buvo nurodyti (duomenys neskelbtini), vardai, iš to sprendžia, kad direktorė žinojo jog jie darbuotojai, jai nekilo klausimų kas tai per žmonės. Š. A. nurodė, kad apie nelegalų darbą nežinojo, bet įtarė, nes darbuotojai apie tai kalbėjo. Jis yra išmokėjęs darbuotojams atlyginimus, kurį pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą, o jis išgryninęs pinigus sumokėdavo darbuotojams, tame tarpe ir nelegaliai dirbantiems. Kiek ir kam mokėti, pasakydavo direktorė arba E. L.. Direktorė atvykdavo į Alytų kelis kartus per mėnesį ir matė darbuotojus. D. M. nurodė, jog žinojo apie nelegaliai įmonėje dirbančius Rimą, Irmantą ir Donatą. Jie buvo priimti montuotojais ir jiems direktorės nurodymu buvo draudžiama vairuoti įmonės transportą. Jis taip pat gaudavo atlyginimą už viršvalandžius grynais pinigais. Direktorė atvykdavo į Alytų kelis kartus ir bendraudavo su darbininkais. Visos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad S. D. sąmoningai leido susidaryti tokioms faktinėms aplinkybėms, kai jos vadovaujamoje įmonėje faktiškai nelegaliai dirbo darbuotojai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. numato, kad būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Duomenų, kad S. D. kaip įmonės vadovė šią savo kompetencijos sritį įgaliojimu ar kitu teisiniu pagrindu būtų perdavusi E. L., nėra. Taigi, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju S. D., būdama bendrovės direktore, buvo atsakinga už darbo teisinių santykių kontrolę.

Kaip matyti iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 12-16), taip pat darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (b. l. 19-23), S. D., kaip bendrovės direktorė, pasirašinėjo šiuos dokumentus. Gamybos vadovo pareigybės instrukcijoje nėra numatytos jam pareigos priimti ar atleisti darbuotojus (b. l. 17-18). Iš viršvalandžių apskaitos lentelių matyti, kad jose įrašyti ir(duomenys neskelbtini), (b. l. 25-28), kurių išdirbtų valandų laikas yra didesnis nei pagal darbo sutartis dirbančių asmenų. Tai patvirtina liudytojų paaiškinimus, kad nelegaliai dirbantys darbuotojai rašydavo lentelėje visą išdirbtą laiką, o pagal darbo sutartis dirbantys tik viršvalandžius. Taigi, dėl šių aplinkybių S. D. laikytina atsakinga dėl netinkamai organizuojamos įmonės veiklos, t. y. ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. S. D. paaiškinimas, kad E. L. ir Š. A. veikė priešingai įmonės interesams, nes paraleliai vykdė kitą veiklą, laikytina kaip gynybinė pozicija, nes kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), steigimo sutarties (b. l. 62-64), ji pasirašyta 2015-10-28, o nelegalaus darbo faktai nustatyti nuo 2015-04-24 iki 2015-09-11.

Įrodyta, kad S. D., būdama atsakinga už darbuotojų įdarbinimą leido dirbti nelegalų darbą R. B. nuo 2015-05-06 iki 2015-09-11, I. Z. nuo 2015-05-06 iki 2015-08-21 ir D. Ž. nuo 2015-04-24 iki 2015-05-18, nesudarius su jais darbo sutarties ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą S. D., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. S. D. padarė tyčinį teisės pažeidimą, pagal savo pobūdį jis laikytinas grubiu darbo santykius reguliuojančių teisės normų pažeidimu. S. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad nelegalus darbas truko pakankamai ilgai, nelegaliai dirbo trys asmenys. Tačiau būtina vertinti tai, kad S. D. neteista, ji dirba, augina nepilnametę dukrą. S. D. anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimą administracine tvarka bausta nebuvo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis teisingumo ir protingumo principais S. D. skirtina už jos neteisėtą veiką numatančio straipsnio sankcijoje bauda, artima minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. D. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. paskirti 2650 (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus rajono apylinkės teisme.