Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-36-935/2024 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2024 m. vasario 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 11 punktus laisvės atėmimu devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų bei vienam mėnesiui.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu A. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 11 punktų buvo perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 bei 6 punktus ir A. K. paskirtas laisvės atėmimas septyniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei paskirtas laisvės atėmimas septyniolikai metų ir vienam mėnesiui.

3. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, A. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų.

4. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. birželio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. birželio 29 d.

5. Komisija 2023 m. gruodžio 1 d. nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. skundą dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai atsižvelgė į tai, už kokių nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę. Pažymima, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvertintos teismų, kurie jam paskyrė bausmes. Nusikaltimo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, iš tikrųjų yra baudimas antrą kartą už tą patį. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytas nusikaltimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes sprendžiant tokį klausimą yra vertinama tai, kaip nuteistasis atlieka bausmę, ar jis nepadarė naujų nusikaltimų.

9. Nuteistasis pabrėžia, kad jis yra atlikęs tokią bausmės dalį, kai pagal įstatymą gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Dėl šios priežasties žemesnysis teismas neturėjo vertinti neatliktos bausmės dalies.

10. A. K. nesutinka su teiginiu, kad jis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis nurodo, kad jis bausmę šiuo metu atlieka Pusiaukelės namuose, jis turi teisę visą dieną iš anksto numatytais maršrutais laisvai judėti po miestą, be to, išeiginėmis dienomis jis vyksta namo. Šie faktai leidžia teigti, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Skunde nesutinkama su žemesniojo teismo išvada, kad nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui. Taip pat dar kartą pabrėžiama, kad įstatymas nenumato, kokia neatliktos bausmės dalis turi likti tam, jog būtų taikomas lygtinis paleidimas, o numato tik tai, kokią bausmės dalį nuteistasis privalo būti atlikęs.

12. Nuteistasis tvirtina ir tai, kad žemesnysis teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia žemesniojo teismo išvada yra nepagrįsta. Šiuo atveju nebuvo įvertinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepadarė naujų nusikaltimų, taip pat jis, būdamas Pusiaukelės namuose, nepadarė jokių režimo pažeidimų. Paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam taikant lygtinį paleidimą.

13. Skunde aiškinama, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina vertinti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo laiku, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. Šiuo atveju A. K. yra padaręs tinkamas išvadas, įvertino ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų bei suvaržymų.

14. A. K. pripažįsta, kad jis neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, tačiau pagal išgales stengiasi šią žalą atlyginti. Taikant lygtinį paleidimą, jis galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą.

15. Skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ženkliai sumažino rizikos balų kiekį (šių balų bendras skaičius sumažėjo 20 balų), atliko reikiamą dalį jam paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu elgėsi tinkamai, dėl šių priežasčių jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

16. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamais sprendimais bei įvertinęs nuteistojo A. K. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

17. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

18. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

19. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

20. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu A. K. įgijo vidurinį išsilavinimą bei keturias profesines kvalifikacijas, vairuotojo pažymėjimą. Nuteistasis dirba ir ketina tęsti darbinę veiklą, bausmės atlikimo metu palaikė ir palaiko ryšius su šeima, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Be to, A. K. yra skatintas penkis kartus, galiojančių nuobaudų už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus neturi, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, individualiose intervencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistajam nėra būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Nurodyti faktai teigiamai apibūdina A. K. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau, aukštesniojo teismo, kaip ir Komisijos bei žemesniojo teismo, įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina, kad, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo 2020 m. birželio 15 d. jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2022 m. kovo 16 d. jis bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o nuo 2022 m. balandžio 22 d. jam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus. Konstatuotina, kad atliekamos bausmės sąlygos šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį.

21. Nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius, t. y. nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan., Teigtina, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę paskirtą ir už vieno labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei bei vieno nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, padarymą. Taip pat nuteistasis yra padaręs nusikalimus žmogaus sveikatai, nuosavybei ir kt. Nuteistasis yra nusikaltęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek tuo metu, kai jam buvo taikomas lygtinis paleidimas. Būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. A. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, didėjantis jų pavojingumo pobūdis bei laipsnis, taip pat faktas, jog pavojingiausi nusikaltimai buvo padaryti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, leidžia daryti išvadą, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dar neleidžia teigti, kad jis yra vertas pasitikėjimo ir jo kontrolė turėtų būti mažinama. Tuo pačiu pastebėtina, kad labai sunkaus bei sunkaus nusikaltimų padarymo metu nuteistasis dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, palaikė ryšius su savo šeimos nariais ir pan., t. y. buvo saistomas santykiais, kurie paprastai mažina ar turėtų mažinti asmens galimybes nusikalsti, tačiau šios aplinkybės jo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad nuteistojo A. K. elgesys bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis nustatytus režimo reikalavimus bei elgesio taisykles pažeidė net dvidešimt tris kartus (dalis pažeidimų buvo pasikartojančio pobūdžio, jie nevertintini kaip atsitiktinio pobūdžio). Be to, pirmą kartą paskatintas nuteistasis buvo tik praėjus beveik aštuoneriems metams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

22. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. K. yra būdingas spontaniškumas, impulsyvios reakcijos, jis nepakankamai geba pasimokyti iš savo negatyvios patirties. Šios A. K. priskiriamos savybės, vertinant jas su ankstesniu nuteistojo priešingu teisei elgesiu laisvėje bei bausmės atlikimo metu, leidžia manyti, kad nuteistasis, siekdamas savo tikslų, gali veikti neapgalvotai, taip pat ir pasirinkdamas neteisėtus ar nusikalstamus elgesio variantus. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti ir tai, kad nuteistajam sunkiai pavykdavo įvardinti problemines savo gyvenimo sritis, nusikalstamų veikų padarymą jis siejo su jaunu amžiumi. Akivaizdu, kad asmuo, kuris nesugeba pakankamai aiškiai bei efektyviai identifikuoti savo probleminių sričių (ypač tų, kurios anksčiau lėmė nusikalstamą elgesį), negali ir efektyviai spręsti kylančių problemų, o tai gali lemti neteisėto elgesio pasikartojimą. Pažymėtina, kad nuteistasis A. K. stokoja objektyvaus savivaizdžio, kas, be jokių abejonių, trukdo jam pačiam nustatyti ir įvertinti savo problemines sritis, o tuo pačiu ir imtis priemonių, kad šiose srityse egzistuojantys kriminogeniniai poreikiai būtų valdomi efektyviau. Tuo pačiu pastebėtina, kad pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo programoje, kuri skirta lavinti įgūdžius, kurie reikalingi problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, sprendimui. Vis tik įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, dalyvavimas paminėtoje programoje ir pasiekti rezultatai dar neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. dar labiau mažinama jo priežiūra bei kontrolė.

23. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad siekis atlyginti nusikaltimais padarytą žalą iš dalies parodo ir nuteistojo požiūrį į vykdytinas pareigas. Šiuo atveju A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra atlyginęs tik nedidelę dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Tvirtinti, kad nuteistasis, kuris dirba bei gauna pajamų, deklaruoja ketinimus atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nuosekliai pagal savo galimybes atlygina žalą, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, nuoseklus žalos atlyginimas (net ir nedidelėmis pinigų sumomis) leistų spręsti apie nuteistojo požiūrį į vykdytinas pareigas bei gebėjimą paskirstyti gaunamas pinigines lėšas.

24. Atsižvelgtina ir į tai, kad Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nutarimą netaikyti A. K., kuriam, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus tęstinis socialinės reabilitacijos priemonių taikymas, lygtinio paleidimo priėmė aiškia balsų dauguma, t. y., iš šešių Komisijos narių tik vienas išreiškė nuomonę, jog nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą. Šis faktas leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis.

25. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo A. K. skundą dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Dėl šios priežasties nuteistojo skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.