Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 91-175 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1, 3 dalis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, buvo subendrinta su A. M. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, skiriant jam galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. gruodžio 12 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 20 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, ji negali būti vertinama, kaip per maža. Ir vis tik, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtina lygtinio paleidimo taikymo sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 49 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir A. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad asmuo laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, vertinamos visų jo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

9. Įvertinus A. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose jis buvo ne kartą skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o 2019 m. sausio mėnesį jam net buvo suteikta teisė atostogų metu parvykti į namus, iš kur jis sėkmingai grįžo, pažeidimų nepadarė. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 49 balus. Tačiau, statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 40 balų, iš ko seka, kad A. M. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet ir viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tuo tarpu A. M. elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, nebuvo nepriekaištingas – jis du kartus buvo baustas drausmine nuobauda, be kita ko, už labai šiurkščių pažeidimų padarymą – vartojo alkoholinius gėrimus. Dar vieną kartą A. M. elgesys buvo svarstomas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda jam skirta nebuvo. Nors skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai fiksavo 3 jo drausmės pažeidimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vieną kartą nuteistojo elgesys, kaip galimai netinkamas, buvo svarstytas drausmės komisijoje, drausminės nuobaudos asmeniui neskiriant, teigti, jog toks apylinkės teismo motyvas yra netinkamas ar neatitinkantis skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir nors A. M. skirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, o po jų paskyrimo A. M. buvo ne kartą skatintas, tačiau vien tik drausminės nuobaudos egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

11. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė A. M. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, jo mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė, galinčių neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik A. M. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje A. M. buvo teistas ne kartą. Iš esmės visi praeityje jam inkriminuoti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu (savavaldžiavimas, narkotinių/psichotropinių medžiagų gaminimas, jų platinimas, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje), o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę A. M. atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo daromi nusikalstami veiksmai yra iš esmės nukreipti į finansinės naudos siekimą ir norą neteisėtu būdu užsidirbti pinigų pragyvenimui. Ir nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, išėjęs į laisvę A. M. turės darbą – dirbs vairuotoju IĮ „V. B.“, tačiau, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, darbą bei iš jo uždirbamų pajamų (neoficialus darbas, susijęs su prekyba automobiliais) nuteistasis turėjo ir iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio, šis faktas nuteistojo nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio šiam išėjus į laisvę. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nusikaltimų, už kurių įvykdymą A. M. šiuo metu atlieka jam skirtą bausmę, padarymas vertinamu atveju buvo tiesiogiai susijęs su paskutiniuoju nuteistojo darbu.

13. Tiek buvę nuteistojo teistumai, tiek ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. M. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas bei pobūdis (išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos), neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog praeityje A. M. jau buvo teistas ir už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Aptartų duomenų visumoje akivaizdu, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis negeba, paleistas iš pataisos įstaigos netrukus ir vėl nusikalsta, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, A. M. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šių duomenų įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, nepažeidžia.

14. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų A. M. nepripažįsta, yra linkęs ieškoti save pateisinančių priežasčių, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu nuteistasis nevertina savo neteisėto elgesio kritiškai, neanalizuoja savo nusikalstamo elgesio priežasčių, todėl neabejotina, jog šiuo metu jis vis dar nesiekia tinkamos savo elgesio korekcijos, eliminuojant jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti, tačiau nuteistojo vis dar nepripažįstamus, veiksnius. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad pats nuteistasis nemano turintis kokio nors pobūdžio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamo elgesio priežastimis, teigia, jog nusikaltimus įvykdė vedamas smalsumo bei problemų sprendimo įgūdžių stokos, kas įvertinus praeityje buvusius A. M. teistumus bei nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis vis dar nesuvokia tikrųjų savo neteisėto elgesio priežasčių, todėl jų eliminavimas šioje stadijoje nėra įmanomas. Tuo tarpu pagrįstai manant, jog nuteistas asmuo nededa jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai, spręsti jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, nėra jokios objektyvios galimybės. Juo labiau, jog A. M., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nusikaltimo neplanavo, pasielgė neapgalvojęs savo elgesio pasekmių, kartodamas tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo. Be to, nuteistasis yra linkęs ignoruoti galimas neigiamas savo elgesio pasekmes, minimalizuoti savo nusikalstamų veikų poveikį visuomenei.

15. Netenkinant nuteistojo skundo svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą A. M. atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, praeityje yra veikęs ir nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir suformuoja jo saugaus jo gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. M. puikiai sutaria ne tik su pataisos namų administracija, bet ir kitais nuteistaisiais, kas, įvertinus nuteistojo komunikabilumą bei draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus išskiriant kaip jo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti kriminogeninį veiksnį.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. M. elgesio pokyčius, nepakanka išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir faktas, kad asmuo jau buvo išleistas atostogų į namus, į pataisos namus sugrįžo laiku, paleidimo sąlygų nepažeidė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad laikotarpis, kuriuo nuteistasis naudojosi šia pataisos namų administracijos jam suteikta teise, yra per trumpas pagrįstai spręsti, jog išleistas į laisvę ir ilgesniam laikui A. M. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.