- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 1S-326-1020/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- L. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis išnagrinėjęs nuteistojo L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. B. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 2 metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 1 metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, jį atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
2015 m. vasario 15 d. nuteistasis L. B. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė pagal įsigaliojusias 2015 m. sausio 1 d. BK pataisas peržiūrėti jo bylą ir atitinkamai sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nes nei viena iš veikų, dėl kurių padarymo asmuo nuteistas, neviršija 5 MGL dydžio. Nepaisant to, skirta nemaža laisvės atėmimo bausmė.
2016 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015 m. sausio 1 d., kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumą. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad L. B. nuteistas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti S. B. priklausantį 1 000 Lt vertės svetimą turtą. Pasikėsinto apgaule įgyti svetimo turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą. Be to, asmuo nuteistas ir pagal kitus BK straipsnius, kurių taikymui BK 190 straipsnio pakeitimas įtakos konkrečiu atveju neturi. Teismas konstatavo, kad taikyti L. B. atžvilgiu naujo įstatymo nuostatas teisinių pagrindų nėra, todėl L. B. prašymas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo peržiūrėti nuteistojo skundą ir teisingai pritaikyti įstatymus. Nuteistasis nurodo, kad BK pakeitimas yra aktualus jo padarytos nusikalstamos veikos, uždraustos BK 182 straipsnyje, prasme. Nuteistasis teigia, kad kaltinamajame akte pasikėsinimas pasisavinti 1 000 Lt yra surašytas kaip du skirtingi nusikalstamos veikos epizodai, kurių metu buvo pasikėsinta apgaule įgyti po 500 Lt. Dėl šios priežasties yra pagrindas L. B. nusikalstamos veikos, uždraustos BK 182 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu taikyti BK 190 straipsnio pakeitimą ir sumažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, taip pat nuteistasis prašo dalyvauti skundo nagrinėjime.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
BPK 364 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, kai skundas paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismo posėdis gali būti rengiamas ir nuteistasis jame gali dalyvauti teismo nuožiūra. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą skundo nagrinėjimui rengti teismo posėdį ir kviesti jame dalyvauti nuteistąjį. Skunde keliami tik teisės taikymo klausimas, visos situacijai reikšmingos aplinkybės yra nustatytos bylos medžiagoje, tad žodinis teismo posėdis nerengtinas.
Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis netenkinti nuteistojo prašymo dėl bausmės sušvelninimo yra pagrįsta ir teisinga.
Nuteistojo skundo pagrindas – 2014 m. gruodžio 18 d. priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015 m. sausio 1 d. Įstatyme numatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumą. Viena iš nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo nuteistas L. B. – BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje uždrausta nusikalstama veika. Šio straipsnio taikymui yra aktualus turto vertės išaiškinimas, taigi, nuteistojo požiūriu, šiuo atveju aktualus ir BK 190 straipsnio pakeitimas.
Įvertinęs Baudžiamojo kodekso pakeitimo turinį ir BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo L. B. aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad BK pakeitimas nėra aktualus nuteistojo L. B. teisinei padėčiai.
Apygardos teismas nurodo, kad nuteistojo skunde pateikiami argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią buvo nuteistas L. B., numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (190 Eur (650 Lt)), bet neviršija 250 MGL (9500 Eur (32500 Lt)). Baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta, kad L. B. 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 1 000 Lt vertės turtą. Taigi nuteistojo veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo apeliaciniame skunde argumentuojama, kad kaltinamajame akte jo veiksmai, padarant šią nusikalstamą veiką, aprašyti 2 epizodais, kurių metu pasikėsinta apgaule įgyti po 500 Lt ir šie epizodai turi būti vertinami atskirai. Pagal nuteistojo skundą matyti, kad L. B. savo veiksmus vertina kaip du kartus padarytą pasikėsinimą apgaule įgyti nedidelės vertės turtą, kadangi 500 Lt patenka į 3 – 5 MGL dydžio ribas, t. y. neviršija 190 Eur (650 Lt).
Apygardos teismas nurodo, kad tokia nuteistojo interpretacija yra neteisinga. Nuteistojo veika kvalifikuota kaip tęstinė nusikalstama veika, taigi nuteistojo veiksmų išskaidymas į epizodus, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Įsiteisėjusiame teismo sprendime yra neginčijamai konstatuota, kad asmuo pasikėsino apgaule įgyti 1 000 Lt vertės turtą. Ši suma viršija 5 MGL dydžio sumą, taigi patenka į BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį. Įvertinus aptariamąjį BK 190 straipsnio pakeitimą, pagal kurį nedidelės vertės turtu laikoma nuo 3 iki 5 MGL dydžių suma, šioje situacijoje nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi turtas, kurį apgaule įgyti pasikėsino L. B., negali būti pripažįstamas nedidelės vertės turtu. Baudžiamojo kodekso pakeitimas nuteistojo teisinės padėties nelengvina, pakeitimas apskritai neturi jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.