Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. Č., S. K., J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos seneliai iš mamos pusės A. K. ir O. K. (iki santuokos O. V.) susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje A. K. ir O. K. (duomenys neskelbtini) metais, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo žemės sklypą ir pasistatė gyvenamąjį su ūkiniais pastatais. O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po O. K. mirties liko turtas – 1/2 gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bei 1/2 dalis žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini) O. K., jos sutuoktinis A. K. nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė sutuoktinės palikimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti. A. K. ir toliau naudojosi visu gyvenamuoju namu ir ūkiniais statiniais, rūpinosi visu ūkiu, pastatais, prižiūrėjo gyvulius, mokėjo visus mokesčius, tvarkė aplinką ir šiuos veiksmus atliko iš karto, po sutuoktinės mirties, tai yra per įstatyme nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties liko turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, būdama senelių A. K. ir O. K. antros eilės įpėdinė pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) metais pavasarį kreipėsi į Alytaus miesto 3-iąjį notarų biurą, kuriame patvirtino, kad po O. K. ir A. K. mirties notarų biure nebuvo užvestos paveldėjimo bylos į mirusių O. K. ir A. K. palikimą. Pareiškėjos seneliai A. K. ir O. K. iš mamos pusės santuokoje susilaukė dukters – pareiškėjos mamos O. M. gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dukters B. Č., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mamos brolis S. K. mirė ištuokoje (duomenys neskelbtini). Jo sūnus S. K. į paliktą turtą nepretenduoja. Mirus seneliui A. K., pareiškėjos mama O. M. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti visą po tėvo mirties likusį turtą. Pareiškėjos mama susilaukė dukrų J. S. ir A. K. (pareiškėja), santuoką su J. M. buvo įregistravusi (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama iki tėvo mirties gyvenusi kartu su tėvais, tęsė gyvenimą tėvams priklausiusiame name, priėmė savo žinion tėvo priimtus pinigus, rūpinosi ūkiu, mokėjo visus reikiamus mokesčius, suremontavo pastato stogą, verandą, pakeitė pečių. (duomenys neskelbtini) mirus mamai O. M., pareiškėja nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, atlikdama visus būtinus aktyvius veiksmus palikimui priimti, t. y. tęsė tolesnį gyvenimą name, perėmė savo žinion mamos paliktus pinigus, atliko pagrindinio pastato einamąjį remontą, pakeitė langus, apšiltino namą iš vidaus ir iš išorės, atnaujino kanalizaciją, vandentiekį, prižiūrėjo aplinką. Pareiškėja siekė paveldėti palikimą po mamos O. M. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos senelis A. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. K. mirties, jos mama O. M. priėmė palikimą po senelio A. K. mirties, o ji, pareiškėja – po savo mamos mirties, todėl kreipėsi į teismą.

Suinteresuoti asmenys B. Č., J. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nenurodė aplinkybių, paneigiančių palikimo priėmimo faktą, prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui nepareiškė.

Suinteresuotas asmuo S. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, taip pat nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo bei nenurodė aplinkybių, paneigiančių palikimo priėmimo faktą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad sutuoktiniai A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jų dukra O. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. K. yra mirusių A. K. ir O. K. anūkė bei mirusiosios O. M. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas, 2023 m. gegužės 3 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. 2022 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos pažyma apie turto priėmimą ir tvarkymą patvirtina, kad po O. K. mirties jos turtą priėmė ir tvarkė sutuoktinis A. K.. Kad pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė A. K., patvirtina 2021 m. rugsėjo 29 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos pažyma apie pastatus. Kad po A. K. mirties jo palikimą priėmė ir tvarkė dukra O. M., o po O. M. mirties turtą priėmė ir tvarko jos dukra A. K. patvirtina 2023 m. vasario 6 d. Simno seniūnijos pažyma Nr. R5-35(1.15) ir pažyma Nr. R5-36(1.15). 2021 m. rugpjūčio 4 d. Simno seniūnijos pažymoje Nr. R5(1.15-189) nurodyta, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri šiuo adresu esantį nekilnojamąjį turtą. Iš 2023 m. gegužės 24. d Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. B. išduoto liudijimo Nr. 1422, 2023 m. birželio 20 d. Alytaus rajono 3-ojo notaro biuro notarės E. J. išduoto liudijimo Nr. 3133, 2023 m. birželio 20 d. Alytaus rajono 3-ojo notaro biuro notarės E. J. išduoto liudijimo Nr. 3135 matyti, kad nėra užvestų bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei į O. K., nei į A. K., nei į O. M. palikimą.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, tarp jų – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymas apie turto priėmimą ir tvarkymą Nr. R5-287(1.15), 2023 m. vasario 6 d. pažymą Nr. R5-35(1.15) ir pažymą Nr. R5-36(1.15), konstatuotina, kad A. K. po sutuoktinės O. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, O. M. po A. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, A. K. po O. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikėjos turtą valdė ir valdo kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Dėl palikimo priėmimo po O. K. ir A. K. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 1964 m. CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Dėl palikimo priėmimo po O. M. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 2000 m. CK normos. Kaip jau minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – A. K. nuo O. K. mirties momento (duomenys neskelbtini), O. M. nuo A. K. mirties momento(duomenys neskelbtini) , A. K. nuo O. M. mirties momento (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. K. po sutuoktinės O. K. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė, o po A. K. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė jo dukra O. M., po O. M. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė bei valdo jos dukra – pareiškėja A. K.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo motinos O. M. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos motina priėmė palikimą po savo tėvų O. K. ir A. K. mirties, o pareiškėja – po savo motinos O. M. mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos motina po savo tėvo mirties, o šis po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, o pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 1964 m. CK 569 straipsnis, 587 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas byloje patyrė 21,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. K. senelis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškėjos mama O. M., gimusi(duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini), po A. K., gimusio(duomenys neskelbtini), mirusio(duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškėja A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos A. K. 21,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.