Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-11-30 · Civilinė byla Nr. 2A-584-357/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
2A-584-357/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. U., A. U.
Trečiasis asmuo
kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“, Balčių kaimo bendruomenė
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-584-357/2009

Teisėja V. Micevičienė Procesinio sprendimo kategorija 44.8; 73.1; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. U. ir A. U., tretieji asmenys kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“, Balčių kaimo bendruomenė, dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ Raseinių rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 18000 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog gaisro metu pastato, esančio Balčių kaime, Raseinių r. padarytai žalai atlyginti ieškovas 2004-04-01 išmokėjo 18000 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų D. U. ir A. U. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 7000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, jog vadovaujantis Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktu dėl kilusio gaisro, gaisras kilo nuomininkų D. U. ir A. U. gyvenamajame bute, nustatyta gaisro priežastis – netvarkingas, ištrupėjęs krosnies sienpetis, gaisro kaltininkais pripažinti D. U. ir A. U.. Aktas apie gaisro kilimo priežastį ir kaltus asmenis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes. Atsakovai nesilaikė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 1997-02-14 LR VRM įsakymu, pažeidė 2003-12-19 patalpos nuomos sutarties reikalavimus laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Pagal CK 6.251 straipsnį dėl asmens kaltės padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Teismas pažymėjo, jog priteisti iš KB „Raseinių prekyba“ žalos dalį nėra pagrindo, nes atsakovai buvo atsakingi už jiems patikėtą turtą. Teismas konstatavo, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Žalą draudimo kompanija atlygino pagal sudarytą sąmatą, sąmata sudaryta remiantis 2003 m. galiojančiomis kainomis. Teismas nurodė, kad pagal LR CK 6.282 str. 3 d. nuostatas galima sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, gaisro metu sudegė jų turtas, jie liko be gyvenamojo ploto, atsakovų šeimos turtinė padėtis po gaisro itin pablogėjo, atsakovė yra gavusi antrinę teisinę pagalbą dėl blogos turtinės padėties, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisiant solidariai iš atsakovų 18000 Lt žalos atlyginimo, 1410 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

Ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už ieškinio pateikimą ir už apeliacinį skundą pateiktą dėl 2007-06-26 teismo sprendimo. Iš atsakovų turėjo būti priteista 6 procentai žyminio mokesčio nuo priteistos sumos (3 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą ir 3 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis už ieškinį). Teismas priteisė tik 3 procentus žyminio mokesčio. Ieškinį rengė bei pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavo advokatas, už atstovavimą ieškovas sumokėjo 1500 Lt sumą. Teismas negalėjo atsisakyti priteisti šią sumą iš atsakovo tuo motyvu, kad bylą nagrinėjant teisme iš naujo, t. y. nuo 2008-06-25, advokatas ieškovo interesų neatstovavo. Advokatas neatstovavo ieškovo teismo posėdžių metu, kadangi nevyko į posėdžius, bet advokatas atliko kitus atstovavimo veiksmus, už kuriuos buvo sumokėtas atlyginimas.

Byloje nėra jokių įrodymų apie A. U. turtinę padėtį. A. U. nebuvo suteikta nemokama teisinė pagalba. Nebuvo jokio pagrindo atleisti A. U. nuo dalies žalos atlyginimo dėl sunkios turtinės padėties, kadangi A. U. turtinė padėtis ar jo gaunamos pajamos nežinomi. Ta aplinkybė, kad A. U. turi vaikus bei kad 2004-01-11 dėl savo paties neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kurios dydis nežinomas, taip pat negali būti pagrindu atleisti skolininką nuo dalies žalos atlyginimo. Teismas turėjo atsižvelgti ne į prieš 5 metus buvusią turtinę padėtį, o į šiuo metu esančią turtinę padėtį, bei į tai, kokia atsakovų turtinė padėtis bus tuo metu, kai atsakovai turės vykdyti teismo sprendimą. Mažinant žalos atlyginimą dėl skolininko blogos turtinės padėties, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar bloga turtinė padėtis yra tik laikina, ar ji nepakis ateityje. Siekdamas įrodyti sunkią turtinę padėtį atsakovas turėtų pateikti tiesioginius įrodymus apie tokią padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. U. ir A. U. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad abu atsakovai nedirba, gaisro metu neteko viso turto, D. U. pablogėjo sveikata (medicininiai dokumentai pateikti teismui), išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakovų darbas Airijoje buvo trumpalaikis ir jie dirbo atsitiktinius darbus, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Šiuo metu atsakovai neturi nuosavo gyvenamo ploto, yra bedarbiai ir pragyvena tik iš atsitiktinių uždarbių. Dėl blogos turtinės padėties antrinė teisinė pagalba yra suteikta ne tik D. U., bet ir A. U.. Teismas pagrįstai atmetė advokato atstovavimo išlaidas teisme, nes kviečiamas į posėdžius advokatas neatvykdavo ir dėl to byla buvo atidėliojama ne vieną kartą. KB „Raseinių prekyba“ buvo įsipareigojusi užtikrinti priešgaisrinę saugą ir prisiėmė draudimo riziką, todėl teisės ir pareigos užtikrinti priešgaisrinę saugą priklausė ir pastatų savininkei KB „Raseinių prekyba“, iš kurios ieškovas teisę reikalauti žalos atlyginimo dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Civilinio kodekso normos, įtvirtinančios bendrą principą, jog civilinės atsakomybės pagrindą sudaranti žala turi būti atlyginama visiškai, taip pat numato atvejus, kuomet atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas. Vienas iš tokių atvejų yra Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Kadangi įstatymu nėra apibrėžiama sunkios turtinės padėties sąvoka, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, jog atsakovai D. U. ir A. U. pastovaus darbo neturi, jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, nuosavybės teisėmis jie neturi įsigiję gyvenamojo būsto, gyvena pas atsakovės tėvus, turi sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 93-98). Be to, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. vasario 26 d., 2008 m. spalio 15 d., 2009 m. liepos 8 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo konstatuota, jog tiek atsakovės D. U., tiek ir atsakovo A. U. turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto turto ir pajamų pirmojo lygio antrinei teisinei pagalbai gauti, ir tuo pagrindu jiems buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 75; t. 4, b. l. 7, 27). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abiejų atsakovų turtinę padėtį pripažinti esančia sunkia ir šiuo metu, o ne tik laikotarpiu po 2004 m. sausio 11 d. kilusio gaisro. Daugiau nei prieš penkerius metus įvykęs gaisras, be abejo, negali būti esminiu ir vieninteliu faktoriumi, lemiančiu esamą atsakovų turtinę padėtį. Tačiau, kita vertus, kilęs gaisras, kurio metu sudegė atsakovų turtas, gali būti traktuojamas kaip įvykis, kurio pasekmės yra reikšmingos ir dabartinei atsakovų turtinei padėčiai. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad žala nebuvo padaryta tyčia, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis, leidžiančiomis sumažinti atlygintinos žalos dydį. Tuo labiau, jog teismas vertino ne tik praeityje kilusio gaisro sukeltas pasekmes atsakovams, bet ir atsižvelgė į kitas aplinkybes, reikšmingas dabartinės atsakovų turtinės padėties įvertinimui.

Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Vertinant ginčo šalių santykį turtinės padėties aspektu, akivaizdu, jog ieškovo, esančio viena iš didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių, ir atsakovų, fizinių asmenų, neturinčių pastovaus darbo ir pajamų, finansinės galimybės yra itin skirtingos. Šiuo atveju pripažintina, jog teismo priteistas, nors ir sumažintas, 7000 Lt dydžio žalos atlyginimas yra pakankamai didelis ir reikšmingas atsakovams, tuo tarpu neatlyginta nuostolių dalis nelaikytina ypatingai reikšminga ieškovo atžvilgiu. Įvertinus šį visiškai skirtingą bylos šalių turtinį lygį, pripažintina, kad atlygintinos žalos dydį sumažinus iki 7000 Lt nebuvo pernelyg pažeisti ieškovo turtiniai interesai ir jam sukeltos sunkios materialinio pobūdžio pasekmės. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis yra pagrįstas objektyviu byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.

Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, numato, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta tik dalis (mažiau nei 50 procentų) ieškinio reikalavimų, todėl tik pusės, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, sumokėto žyminio mokesčio dalies priteisimas ieškovui atitinka įstatymu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Savo ruožtu, priteisiant išlaidas, susijusias su advokato pagalba, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (LR CPK 98 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog pirminis ieškinys, pasirašytas ieškovą atstovaujančio advokato, yra itin mažos apimties ir iš esmės nepagrįstas jokia teisine argumentacija (t. 1, b. l. 3, 4, 43, 44). Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio parengimui buvo panaudotos specialios teisinės žinios ar skirtos didelės darbo ir laiko sąnaudos. Be to, su ieškiniu pateikti priedai (dokumentų kopijos) yra patvirtinti ne advokato, o paties ieškovo, advokatas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, o vėliau iš vis buvo atsisakyta advokato paslaugų ir ieškovas bylą vedė pats (t. 2, b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovą atstovavusio advokato veikla byloje iš esmės pasireiškė tik itin nesudėtingo ir mažos apimties ieškinio parengimu (vėliau patikslintus ieškinius su papildoma teisine ir faktine motyvacija teikė pats ieškovas), pripažintina, kad tokių ypač mažareikšmiško pobūdžio advokato suteiktų paslaugų atveju teismas turi teisėtą pagrindą reikalaujamas priteisti advokato pagalbos išlaidas pripažinti nepagrįstomis ir atsisakyti jas priteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 sprendimą nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei priteistinos 9,66 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybei 9,66 Lt (devynis litus, 66 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Vytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė