- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- A15.-2040-526/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01467-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-09-12, 18:30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. K. vairavo transporto priemonę „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, ko eigoje priekine dalimi atsitrenkė į stovintį automobilį „Kia Cerato“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 222 punktų nuostatas.
Teismo posėdžio metu V. K. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Be V. K. prisipažinimo KET pažeidimų padarymo faktas ir jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos esminės administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės; pačio V. K. paaiškinimu; Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio; apgadinto automobilio „Kia Cerato“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko N. V. (N. V.) paaiškinimu, kuriame padarytą žalą automobiliui vertina 700 Eur; N. V. sūnaus, V. V. (V. V.), paaiškinimu; administracinio sulaikymo, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolais; eismo įvykio vietos schema; papildomais duomenimis apie eismo įvykį; vairuotojų registro, darbo biržos sistemos išrašais; priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu; asmens duomenų, administracinių nusižengimų registro išrašais; VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašu, iš kurio matyti, jog automobilis priklauso I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; kompaktine plokštele (CD, 1 vnt.) su nuotraukomis apie automobilių „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Kia Cerato“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus; kita rašytine bylos medžiaga.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje V. K. vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, dėl ko priekine dalimi atsitrenkė į stovintį automobilį „Kia Cerato“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo (KET 9, 14, 126, 222 p.).
Todėl, teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, daro išvadą, jog V. K. savo veiksmais pažeidęs minėtas KET punktų nuostatas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.
Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole V. K. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau V. K. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 str. 3 d.), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).
V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į V. K. asmenybę – informacijos apie darbo veiklą byloje nepateikta, jo atžvilgiu yra galiojanti administracinė nuobauda, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad V. K. skirtinos nuobaudos - baudos, lygios ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijų minimaliems dydžiams, bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas, lygus minimaliai 423 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytai trukmei. Paskirtinos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiai institucijai. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priklauso jo žmonai I. K.. Nors nagrinėjamu atveju padarytas grubus KET pažeidimas, administracinis nusižengimas transportui, tačiau už analogiškus administracinius nusižengimus V. K. galiojančių nuobaudų neturi, administracinius nusižengimus pripažino, dėl poelgių gailisi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, paskirtinų administracinių nuobaudų – baudų, dydį, administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, termino trukmę, teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, paskyrimo. Automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas teisėtam savininkui arba jo įgaliotam atstovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27, 28 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, 426 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų terminui;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų terminui. Baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.
Administracinio nusižengimo teiseną V. K. (V. K.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Išaiškinti, kad baudą turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 19105624712, įmokos kodą - 1001.
Automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui ar jo įgaliotam atstovui.
Kompaktinę plokštelę (CD, 1 vnt.), nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.