Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-643/2011 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 11549,08 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,14 kv. m. Atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis virš jos buto, t.y. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė jai priklausančiame bute remonto darbus vykdė netvarkingai, neužtikrino esminių statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Dėl šios priežasties atsakovės buto remonto metu jai priklausančiame bute atsirado lubų, perdangos, išorės sienų bei pertvarų konstrukcijų defektai. Išorės laikančioje sienoje viršutinėje zonoje šalia ir virš lango angos atsirado vertikalūs plyšiai, perdangoje atsirado skersiniai įtrūkiai, dėl netvarkingai vykdomų atsakovės buto inžinierinių darbų, virtuvėje buvo užpilta lubų ir sienų sandūra, atsirado įtrūkis pertvaroje tarp vonios ir virtuvės, vonios kambaryje suskilo apdailos plytelės, koridoriaus pertvaroje prie lubų atsirado horizontalūs plyšiai, rūbų spintos zonoje išorinė laikančioji siena pradėjo drėkti, pertvaroje tarp koridoriaus ir svetainės, virš durų, atsirado vertikalus skilimas. Ieškovė pažymi, jog ji ne kartą ragino atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovė į tai nereaguodavo. 2007-06-05 gyvenamąjį namą aptarnaujančios įmonės UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovai, dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistams, apžiūrėjo ieškovės butą ir užfiksavo atsakovės bute vykdomo remonto padarinius bei nustatė, kad žala jos butui padaryta dėl atsakovės kaltės. Taip pat buvo surašytas aktas dėl žalos nustatymo. Atestuotas VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centras nustatė, kad atsakovės jai padaryti nuostoliai sudaro 11549,08 Lt. Be turtinės žalos atsakovės veiksmai padarė jai ir neturtinę žalą. Atsakovės elgesys sukėlė R. J. dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus. Atsakovė besitęsiančio remonto metu savo veiksmais žemino ją, versdama ją ir jos vyrą ieškoti pagalbos įvairiose valstybės institucijose, aukojant savo sveikatą ir laiką. Ieškovė, serganti sunkiomis lėtinėmis ligomis, neteko 65 proc. darbingumo. Dėl didelių patirtų fizinių krūvių ir psichologinės įtampos ligos paūmėdavo. Jos vyras, dirbantis chirurgijos gydytoju, neturėjo sąlygų normaliam poilsiui. Patirtą žalą vertina 5000 Lt suma (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 6.250 str., 6.263 str.).

Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-01 įsigijo nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto remonto darbai (nišos kirtimas), kurie nurodyti kaip sukėlę žalą ieškovei, buvo įvykdyti iki 2006-12-15. Šią aplinkybę patvirtina 2006-12-15 savavališkos statybos aktas ir 2006-12-15 administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2006-12-28 Patalpų būklės ekspertizės aktas Nr. 6/150, kuris buvo užsakytas, vykdant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto K. K. nurodymą. Šį aktą surašė LR Aplinkos ministerijos atestuoti ekspertai: ekspertizės vadovas V. M. ir inžinierius doc. dr. J. M., ištyrę konstrukcijų būklę po nišos iškirtimo. Ekspertai nustatė, kad siena, kurioje buvo iškirsta niša, tarnauja kaip pertvara tarp gretimų kambarių. Ekspertizės išvadose ekspertai nurodė, jog jos bute adresu (duomenys neskelbtini), niša iškirsta nelaikančioje pertvarinėje sienoje, kurioje buvo dūmtraukių kanalai, todėl nišos iškirtimas žymesnio poveikio pastato stabilumui neturi. Nepaisant to, vykdydama reikalavimą iki 2007-07-05 atstatyti buvusią padėtį, ji nišą užmūrijo ir tai patvirtina 2007-07-17 faktinių duomenų patikrinimo aktas. Aplinkybė, kad įvykdyti buto remonto darbai neturėjo įtakos ieškovės buto būklei, patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. UAB „Naujamiesčio būstas“ Lukiškių teritorinio skyriaus 2007-01-24 aktas Nr. 10, patvirtina, kad jau po nišos iškirtimo, t.y. 2007-01-24 komisija apžiūrėjo ieškovės butą ir nustatė, kad įtrūkimų sienose, pertvarose ir lubose nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus raštas „Dėl remonto darbų Aludarių g. 2-49, Vilniuje“, taip pat patvirtina, kad po statybos sustabdymo ji statybos darbų nevykdė. Ieškovės samdytų ekspertų iš VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ teiginiai, jog ji iškirto nišas dar ir išorinėje namo sienoje, įrengė angas ir vagas perdangose, vykdant darbus, neužtikrino esminių statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų yra nepagrįsti įrodymais ir neatitinka tikrovės, nes šios išvados padarytos ekspertams nemačius jos bute vykdytų statybos darbų. Ekspertizės akte remiamasi 200706-05 UAB „Naujamiesčio būstas“ aktu dėl žalos nustatymo, kuris surašytas asmenų, neturinčių teisės užsiimti tokia veikla pagal LR Statybos įstatymo 13 ir 14 straipsnius, t.y. viršijus kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad 2007-06-06 ir 2007-06-22 patikrinus atsakovės butą pažeidimų nenustatyta. Ekspertizės aktas Nr. 7/88 patvirtina, kad nišas išorinėje namo sienoje iškirto ne atsakovė, o šios nišos su nepažeistu tinku yra išlikę nuo namo statybos pradžios ir po buvusio kapitalinio remonto 1960 metais. O susidėvėjusių ketinių atsišakojimų nuotekų vamzdžių pakeitimas naujais plastikiniais su sandariais guminiais sandarinimo žiedais nepakenkė esamiems perdengimams ir esamai nuotekų sistemai. Jokių nišų išorinėje sienoje ji nekirto ir neįrenginėjo perdangose angų ir vagų, todėl ir negalėjo pažeisti statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Atsakovė teigia, jog ieškovė siekia ne pašalinti neva atsiradusius defektus, o pasigerinti savo butą atsakovės sąskaita, t.y. perlakuoti parketą, perdažyti 28,4 kv. m durų blokų, nors nei parketui nei durims žalos nepadaryta. Be to, ieškovė nori jos sąskaita perdažyti visas savo buto lubas ir beveik 160 kv. m sienų, todėl akivaizdu, kad su ieškiniu pateikti žalos dydžio paskaičiavimai (sąmatos) yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinka defektų, nurodytų ieškovės pateiktuose dokumentuose. Atsakovė teigia, jog ieškovės pateiktose nuotraukose, neįmanoma įžiūrėti sienos ar lubų skilimo, o iš VšĮ „Statybos ir projektavimo centras“ ekspertų piešinių ant buto plano neįmanoma spręsti apie nurodytų defektų pobūdį ir mastą. Ieškovės prašymą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ji nepadarė žalos ieškovės sveikatai, nes ieškovė nedarbingumo neteko dar iki to, kai ji įsigijo butą ieškovės kaimynystėje. Atsakovė pažymi, jog ji niekaip neįtakojo daugkartinio ieškovės ir jos sutuoktinio kreipimosi į įvairias valstybės ir savivaldybės institucijas ir bylinėjimosi su jomis, siekiant gauti sau palankių įrodymų šioje byloje (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės A. K. naudai iš ieškovės R. J. 3409,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovo advokato A. N. prašymu 2009-05-18 nutartimi (2 t., b.l. 84-85) byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui V. B. E.. 2009-11-04 teisme gautas eksperto V. B. E. pasirašytas Statybos techninės ekspertizės aktas (2 t., b.l. 105-115, 116-131), kuriame konstatuota, kad ieškovės bute adresu (duomenys neskelbtini), iš 11 nustatytų defektų yra: 8 defektai, susiję su „plaukinio“ pločio (iki 0,05 mm) įtrūkiais sienų dažų ir/ar glaisto sluoksnyje, dažams kartu su glaistu atšokus nuo sienos bei lubų pagrindo pernelyg pastorinto glaisto ar nepakankamo stiprio tinko pagrindo vietose, ar išryškėjus buvusių angų užmūrijimo ar kitokio anksčiau buvusių remonto vietose natūralių paviršinių įtempių, atsirandančių dažų sluoksnyje esančių polimerų tarpusavio susitraukimo sukeliamų jėgų jų džiuvimo pasekmėje; vonios patalpoje perskilusi viena keraminė plytelė, joje išpjovus kampą, sudarius sąlygas paviršinių įtempių koncentracijai vidiniame kampe kauptis, taip pat ją nepilnu paviršiumi priklijavus prie sienos; virtuvės patalpoje, taip pat papildomai ir koridoriaus patalpos lubų kampuose pastebimi analogiškos sienų spalvai atspalvio patamsėjimai sietini su sienų dažymo technologijos netikslumais; sienos drėkimas sieninės spintos zonoje sietinas su netinkamos vietos jos įrengimui parinkimu, pažeidus klasikinius šiluminės fizikos dėsnius. Ekspertas pažymėjo, kad nesat žinomos metodikos, tikslaus defektų atsiradimo laiko nustatyto galimybių nėra. Mažieji susitraukimo įtrūkiai, priklausomai nuo džiuvimo greičio, praktiškai pastebimi pilnai išdžiūvus jau pirmąjį mėnesį po remonto. Tuo tarpu dažų kartu su glaisto sluoksniu atšokimas atskirais plotais gali pasireikšti po pirmųjų ir netgi po kelerių naudojimo metų, atsiradus vadinamajam glaisto sukibimo su tinko pagrindu nuovargiui, jam nebeišlaikant polimerais prisotintų paviršinių (tarpmolekulinių) įtempių nuolatinio susitraukimo sukeliamų jėgų. Ekspertas konstatavo, jog A. K. bute adresu Aludarių g. 2-49, Vilniuje, vykdyti statybos remonto darbai, įtakos esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams neturėjo. Vykdyti statybos remonto darbai nėra defektų R. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradimo priežastimi. Ekspertas nurodė, kad defektų ieškovės bute atsiradimo papildomoms priežastims rastis gali lemti daug veiksnių, tarp jų buvo santykinės oro drėgmės laipsnis, priklausantis nuo vėdinimo organizavimo lygio, buvusių seno namo nepašalintų nepakankamo stiprio tinko plotų įtaka, todėl visiškai tikslus atsakymas galimas atliekant kompleksinius laboratorinius sluoksnių paviršių stiprio ir jų tarpusavio sukibimo patikrinimus. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) iš viršaus ribojasi tik su butu (duomenys neskelbtini) bei tame pačiame aukšte už 74 cm. storio namo skersinės sienos esančiu (duomenys neskelbtini), butu. Įvertinant reikšmingą aplinkybę, jog šiuos butus skiria masyvi skersinė butus skirianti mūro siena, sienų ir lubų defektai R. J. bute dėl remonto darbų, galimai vykdytų kituose butuose, esančiuose tame pačiame gyvenamojo namo korpuse atsirasti negalėjo. 6 ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog specialistas J. P. galėjo, t.y. turėjo teisę atlikti statinio dalies ekspertizę, o S. Č. turėjo teisė sudaryti sąmatas. Specialistė S. P. kvalifikacijos atestato neturi. Vertindamas, kada ir kokie statybos darbai atlikti bute (duomenys neskelbtini), ekspertas nurodė, kad minėtame bute atlikti paprastojo statybos remonto darbai: pašalintos mūrinės pertvaros, du kambarius bei koridorių apjungus į vieną bendrą patalpą bei perplanavus virtuvės ir sanitarines patalpas, užmūrijus du butus jungusią durų angą bei užmūrijus galimai skersinėje sienoje neteisėtai įrengtą nišą. Pažymėta, jog nišos išorinėje sienoje atsiradimo aplinkybės nenustatytos, byloje trūkstant duomenų, bei bute esant pilnai atliktai apdailai. Statybos remonto darbai, vadovaujantis byloje esančia medžiaga bei sprendžiant iš esamos apdailos būklės, galėjo būti atlikta maždaug prie 2 metus. Įvertinant buto (duomenys neskelbtini), nurodytų defektų tyrinėjimo rezultatus ir išvadas, ekspertas konstatavo, jog nereikšmingiems defektams akivaizdžiai esant nesusijusiems su bute atliktais statybos remonto darbais bute (duomenys neskelbtini), atlikti darbai vibracijos nesukėlė, arba jei jie ir buvo, tai jie nebuvo reikšmingi ir dėl to 48-ajame bute defektų neatsirado. Ekspertas konstatavo, kad atsakovės bute yra atliktas paprastasis statybos remontas, kuriam statybos leidimas nėra reikalingas, o gyventojų sutikimai nebūtini. Teismo posėdžio metu ekspertas V. B. E. paaiškino, kad palaiko ir patvirtina savo ekspertizės išvadas. Teismo eksperto L. U. ekspertizės aktą teismas vertino, kaip prieštaraujantį įstatymų nuostatoms, paremtą vien galimybėmis ir spėliojimais. Teismo ekspertizės akto medžiagoje nėra L. U. kvalifikacijos atestato. Ekspertas L. U. turi kvalifikaciją tik dėl statinio projekto ir statybos darbų vykdymo bei organizavimo, todėl atlikti pavestą ekspertizę L. U. pagal kvalifikacijos atestatą negalėjo. Jo turimomis žinioms, kurios sutampa ir su J. P. bei J. P. duomenimis ginčo name perdangos buvo keičiamos maždaug 1960 metais. Ginčo namo išorės siena yra trijų plytų siena, su tinku iš vienos pusės, todėl jos storis gali vienu kitu centimetru skirtis. Paprastai trijų plytų siena yra apie 75-77 cm, vietomis iki 80 cm. teismas konstatavo, jog ekspertizės akte esančios gramatinės klaidos ar apsirikimai, nurodant skaičius, išvadai jokios įtakos neturi ir nėra reikšmingi. Nišas apžiūrėję ekspertas J. P. ir J. P., byloje fiksavę, kad niša yra likusi su senų dažų, tinko pėdsakais bei padarė išvadą, jog defektai atsirado dėl nekvalifikuotai atlikto remonto ieškovės bute, o įtrūkimus sąlygojo ir pastato perdžiūvimas. Ieškovės R. J. prašymu 2010-01-25 nutartimi (2 t., b.l. 151-152) buvo paskirta dar viena statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui L. U.. Ekspertas L. U. akte nurodė ieškovės buto sienų ir lubų defektus: 0,3 m įtrūkį sienoje, 3,5 m. bendro ilgio įtrūkius sienos ir lubų sandūroje, įtrūkį keraminėje plytelėje, gipskartonio lubose 0,15 m. ilgio įtrūkį virš lango, kuris sutampa su įtrūkio pradžia sienoje, dėmes nuo vandens pratekėjimo sienos ir lubų sandūroje, įtrūkį ties perdangos plokščių sandūros siūlėmis, 0,60 m. įtrūkį išorinėje sienoje prie kairiojo viršutinio lango kampo, 1,60 m. vertikalų įtrūkį prasidedantį nuo grindų ir kylantį į viršų, horizontalų įtrūkį einantį į dešinė pusė nuo vertikalaus įtrūkio 1,90 m ir į kairę pusę 0,25 m. 0,80 m. įtrūkį prie durų viršutinio dešinio kampo ir atšokusius dažus langų angokraščiuose. Ekspertas nurodė, kad sienų ir lubų defektai ieškovės bute atsirado laikotarpyje tarp 2007-01-24 iki 2007-06-05. Eksperto išvadoje pažymėta, kad atsakovės bute vykdyti remonto darbai įtakos esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams neturėjo, bet ardant sienas ir grindų konstrukcijas atsiranda smūginiai ir vibraciniai poveikiai pastato konstrukcijoms, kurie provokuoja pastato konstrukcijose įtrūkių atsiradimą. Dėl remonto darbų atsakovės bute ieškovės bute galėjo atsirasti defektai, išvardinti išvados pirmajame punkte. Ekspertas pažymėjo, kad nustatyti ar buvo daromi remonto darbai butuose, turinčiuose bendrus konstruktyvus su ieškovės butu tame pačiame gyvenamojo namo korpuse ir kokiu mastu, nėra galimybės. Ekspertas taip pat nurodė, kad atsakovės buto faktinė būklė neatitinka VĮ Registrų centras užfiksuotiems dokumentams. Ekspertizės 8 punkte nurodyta, kad vykdant remonto darbus atsakovės bute tikėtinai buvo padaryti tokie darbai: išgriautos vidinės mūrinės pertvaros, vidinėje mūrinėje sienoje iškirsta niša, kuri vėliau buvo užmūryta, vidinėje sienoje palikta niša, išorinėje sienoje iškirsta niša prie lango, išorinėje sienoje padidintas aukštis nišos prie įėjimo durų, išardytos grindys kanalizacijos vamzdžių pakeitimui, pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, sumontuotos naujos pertvaros ir atlikti apdailos darbai. Eksperto nuomone, ardant sienas ir perdengimus, atsiranda smūginiai ir vibraciniai poveikiai pastato konstrukcijoms, kurie provokuoja pastato konstrukcijose įtrūkių atsiradimą, todėl ekspertas padarė išvadą, kad ieškovės bute defektai atsirado dėl remonto darbų atsakovės bute. Ekspertas taip pat konstatavo, kad nišų įrengimo išorinėje sienoje negali priskirti prie paprastojo remonto darbų, todėl šiems darbams buvo reikalingas statybos leidimas ir projektas. Teismo posėdžio metu ekspertas L. U. palaikė ir patvirtino savo ekspertizės akto išvadas bei paaiškino, kad jis yra atestuotas technologijai ir organizavimui projekto ir statinio ekspertizėms atlikti, yra kvalifikuotas atlikti technologijos organizavimo ir projektų ekspertizes. Konstrukcijų daliai nėra kvalifikuotas. Pavesta atlikti ekspertizė nebuvo konstrukcijų tyrimas. Teismas nustatė, jog pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, atliekant remontą bute (duomenys neskelbtini), ir priežastinio ryšio tarp šių remonto darbų ir žalos, t.y. defektų, atsiradusių ieškovės bute (duomenys neskelbtini). Tiek reikalavimams, tiek atsikirtimams į reikalavimus šalys pateikė rašytinius įrodymus. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumui įrodyti į bylą pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą Savavališkos statybos aktą (1 t., b.l. 75-76) ir Administracinio teisės pažeidimo protokolą (1 t., b.l. 73-74), kuriuo A. K. kaltinama pažeidusi LR Statybos įstatymo 12 str.-23 str. reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus raštą (1 t., b.l. 15-16), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštus (1 t., b.l. 17, 99), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos raštą (1 t., b.l. 18) ir UAB „Naujamiesčio būstas“ raštus (1 t., b.l. 8-9, 10, 11, 107-112). Remdamasi šiais įrodymais, o taip pat Teismo ekspertizės aktu, pasirašytu eksperto L. U., ieškovė teigia, kad atsakovės atlikti remonto darbai laikytini neteisėta statyba, šiems darbams buvo reikalingas statybos leidimas ir projektas, dėl šių remonto darbų buvo neleistinai susilpnintos trečio aukšto perdangos, išmušant angas bei skyles fekalinei kanalizacijai montuoti. Atsakovė nesutinka, kad jos atlikti remonto darbai laikytini neteisėtais. Atsakovė savo veiksmų teisėtumą argumentuoja tuo, kad UAB „Naujamiesčio būsto“ aktą pasirašę darbuotojai viršijo savo kompetenciją (Statybos įstatymo 13-14 str.). Teismas konstatavo, jog šiuos atsakovės argumentus patvirtina ir tos pačios institucijos, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vėliau surašyti raštai (1 t., b.l. 117, 118 ), kuriuose nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, niša iškirsta ne laikančioje sienoje, sanmazgo zonoje, išardyta grindų konstrukcija dėl susidėvėjusių kanalizacijos vamzdynų elementų keitimo, o UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007-06-05 akte pateikta nekompetentinga išvada apie neleistinai susilpnintą 3 aukšto perdangą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas raštu informavo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kad atlikus patikrinimus dėl darbų bute (duomenys neskelbtini), teisėtumo, t.y. dėl dviejų nišų išorinėje buto sienoje ir susilpnintos buto perdangos konstrukcijos, keičiant susidėvėjusius kanalizacijos vamzdynų elementus, savavališkai vykdomų darbų departamento specialistai nenustatė. Be to, Statybos techninės ekspertizės akte (2 t., b.l. 105-131) konstatuota, kad bute (duomenys neskelbtini), yra atliktas paprastasis statybos remontas, kuriam statybos leidimas nereikalingas, o gyventojų sutikimai nebūtini. Vertinant rašytinius įrodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės įrodymus, o konkrečiai UAB „Naujamiesčio būstas“ aktus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus raštus dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo paneigia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštai, o taip pat Statybos techninės ekspertizės aktas, pasirašytas eksperto V. B. E.. Vertinant dviejų teismo paskirtų ekspertizių aktų įrodomąją vertę, teismas padarė išvadą, kad teismo ekspertas L. U. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo pareigas. Jis turi įgaliojimus tirti pasirengimą statybai ir statybos darbų organizavimą, statybos darbų technologiją. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo licencija neapima pastato konstrukcijų ekspertizių. Atsižvelgiant į tai, kad teismo suformuluoti klausimai buvo susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės įvertinimu, remonto darbų įtakos esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams įvertinimu, teismo eksperto L. U. atliktos teismo ekspertizės aktą teismas vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą. Teismas pažymėjo, jog esant prieštaringiems rašytiniams įrodymams dėl atsakovės veiksmų, atliekant buto remontą, teisėtumo, teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi didesnės įrodomosios galios įrodymu, t.y. Statybos techninės ekspertizės aktu (1 t., b.l. 105-130), kuriame yra suformuluotos kategoriškos išvados ir paaiškinta, kodėl į tam tikrus klausimus negali būti atsakyta, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išvadomis, kad atsakovės atliekamo remonto darbams statybos leidimo ir gyventojų sutikimo nereikėjo, atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba. Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-03-27 sprendime (1 t., b.l. 77-82), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-30 nutartyje (2 t., b.l. 171-178). Įvertinęs įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės A. K. veiksmuose, atliekant buto remonto darbus, neteisėtumo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra. Vertinant kitą būtinąją civilinės atsakomybės kilimo sąlygą – priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų, atliekant buto remontą, ir žalos, t.y. defektų, atsiradusių ieškovės bute, teismas vadovavosi taip pat ekspertizės aktu, t.y. Statybos techninės ekspertizės aktu (2 t., b.l. 105-130), kaip visiškai atitinkančiu Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimams. Statybos techninės ekspertizės akte yra konstatuota, kad atsakovės bute, (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos remonto darbai įtakos esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams neturėjo ir šie remonto darbai nėra defektų ieškovės bute (duomenys neskelbtini), atsiradimo priežastimi. Šalys į bylą yra pateikę ir kitų specialistų prieštaringas išvadas. Ieškovės R. J. prašymu surašyta VšĮ Statybos ir projekto sisteminimo (SPS) centro išvada, kad visi buto (duomenys neskelbtini), defektai atsirado buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto metu, vykdant darbus neužtikrinant esminių statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog šią išvadą paneigia ne tik Statybos techninės ekspertizės aktas, bet ir teismo eksperto L. U. ekspertizės aktas (atsakymas į 3 klausimą), kuriame nurodyta, kad vykdyti remonto darbai įtakos esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams neturėjo. Statinio techninės ekspertizės aktą patvirtina - Patalpų būklės ekspertizės aktas (1 t., b.l. 83-85). Nors byloje užfiksuotas ieškovės buto užpylimo vandeniu faktas, tačiau nei viena specialisto išvada nepatvirtina priežastinio ryšio tarp ieškovės buto nustatytų defektų - sienų įtrūkimų ir minėto užpylimo. Teismas nurodė, jog statybos techninės ekspertizės akte nurodyta, kad virtuvės patalpoje ir koridoriaus patalpų lubų kampuose pastebimi analogiškos sienų spalvai atspalvio patamsėjimai sietini su sienų dažymo technologijos netikslumais, o sienos drėkimas sieninės spintos zonoje sietinas su netinkamos vietos jos įrengimui parinkimu (2 t., b.l. 105-130). Pagal LR CPK 185 str. 1 d. nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus pakankamai prieštaringus duomenis ir įvertinęs dalyvavusių byloje asmenų argumentus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė nei atsakovės A. K. neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp ieškovės bute atlikto remonto darbų ir defektų, atsiradusių jos bute (LR CPK 178 str.). Nesant šioms dviems būtinoms sąlygoms, atsakovei A. K. nekyla turtinė prievolė atlyginti ieškovei žalą. Ginčas tarp šalių yra kilęs ir dėl žalos dydžio, tačiau teismas, konstatavęs, kad nėra dviejų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, laiko netikslinga išsamiau vertinti žalos dydžio klausimą. Tačiau, atsižvelgdamas į nustatytus ieškovės buto defektus ir lokalinėse sąmatose (1 t., b.l. 12, 13-14, 22-29) nurodytas atliktinų darbų apimtis, teismas pažymėjo, kad ieškovė į patirtą žalą yra įskaičiavusi ir darbus, kurių atlikimas niekaip nėra susijęs su nustatytų defektų šalinimu (pvz.: anksčiau dažytų durų blokų paviršių dažymas, nuvalant senus dažus, parketo grindų dangos lakavimas (miegamajame ir salone), sienų aptaisymo plytelių atskiromis vietomis pakeitimas. Teismas nurodė, jog ieškovė yra pareiškusi ir reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Grįsdama šį reikalavimą ieškovė nurodo, kad atsakovės elgesys sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą. Ieškovė taip pat nurodo netekusi 65 proc. darbingumo, o dėl patirtų didelių fizinių krūvių ir psichologinės įtampos jos ligos paūmėdavo. Jos vyras V. J., dirbantis chirurgijos gydytoju, neturėjo sąlygų normaliam poilsiui. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmuose atliekant remonto darbus neteisėtumo nėra nustatyta. Ieškovė taip pat nėra įrodžiusi ir priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų remonto darbų ir jos pablogėjusios sveikatos. Atsakovės vykdyti remonto darbai negali būti vertinami, kaip ieškovės vertimas pasinaudoti jos teise ginti savo interesus valstybės institucijose. Remonto darbai neišvengiamai yra susiję su tam tikru triukšmu ir kitais nepatogumais kaimynams, tačiau tai negali būti pagrindu reikalavimams dėl žalos atlyginimo LR CK 6.250 straipsnio prasme (LR CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.266 str., 6.270 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė R. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą, priimti naują spendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės ir ieškovės naudai. Apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos sprendimu buvo pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teistumo reikalavimai, iškreipta bylos esmė, o atsakovei sudarytos sąlygos ir ateityje elgtis neteisėtai. Teisėjos šališkumą įrodo atsakovės atstovo advokato A. N. žodis žodin surašyti paaiškinimai teismo posėdžio metu (sprendimo 3,4 lapai), kurie nėra pilnai surašyti teismo posėdžio protokole. Apeliantė teigia, jog jie galimai nurašyti nuo advokato A. N. raštu pateiktų paaiškinimų teismui ne teismo posėdžio metu. 2009 m. gegužės mėn. teisėjai M. S. buvo pareikštas nušalinimas, nes teisėja nesigilimo į bylos esmę.

2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog teismo eksperto L. U. atliktos ekspertizės aktas vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas. Teismas taip pat nurodė, jog ekspertas L. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo licencija neapima pastato konstrukcijų ekspertizių. Apeliantė teigia, jog šie teiginiai ištraukti iš konteksto. Teismo eksperto L. U. kvalifikacija nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio reikalavimo, ar ginčo dėl jo kvalifikacijos nebuvo. Pavestos ekspertizės tikslas nebuvo pastato konstrukcijų tyrimas. Statybos techninės ekspertizės aktas, parengtas eksperto V. B. E. neatitina norminių aktų reikalavimų ir parengtas sąmoningai, klastojant faktinius duomenis. V. B. E. statybos techninės ekspertizės aktas nėra įrodymas (CPK 177 str., 178 str.). Šis aktas susijęs su galimai melagingos eksperto V. B. E. išvados davimu LR CPK 215 str., 244 str. prasme. Panašaus lygio yra V. M. 2006-12-28 Patalpų būklės ekspertizės aktas Nr. 6/150. Šis aktas neatitinka tokio pobūdžio aktams keliamiems norminiams reikalavimams.

3. Teismas be teisinio pagrindo suteikė prejudicinę galią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimui, kuris buvo panaikintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-30 nutarčiai, kuria klausimas iš esmės nebuvo išspręstas.

4. Teismo išvados prieštaringos ir neturi ryšio su kitais byloje pateiktais įrodymais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatytas žalos faktas - ieškovei priklausančiame bute atsiradę defektai – įtrūkiai sienose, todėl R. J. kilo klausimas, kas tą žalą padarė ieškovės butui. Apeliantei taip pat neaišku, kodėl nebuvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes jis privalėjo būti priimtas. Teismas konstatuoja, kad statybos techninės ekspertizės aktas, surašytas V. B. E., atitinka teismo ekspertizės įstatymo reikalavimams, tačiau kokiems reikalavimas, jeigu nėra nuorodos į straipsnį. Šis aktas prieštarauja daugumai byloje surinktų įrodymų, kokiems teismo ekspertizės įstatymo reikalavimams jis atitinka.

5. Teismo išvada, jog byloje užfiksuotas ieškovės buto užpylimo vandeniu faktas, tačiau nei viena specialisto išvada nepatvirtina priežastinio ryšio tarp ieškovės buto nustatytų defektų –sienų įtrūkimo ir užpylimo. Išgriaunant ieškovės bute lubas, išmušat angas ir skyles perdangoje, keičiant kanalizaciją, ją betonuojant betono skiediniu, įtrūkimų ir užpylimų ant sienų nelieka, to niekas neneigia. Įtrūkimai ir užpylimai lieka ant lubų, o tai neginčijamai įrodyta fotofiksacija, eksperto L. U. aktu, VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centro aktu dėl žalos atlyginimo. Išvada: teiginį, kad vėliau vyko statybos darbai paneigia, kad surašius savavališkos statybos aktą atsakovės bute daug kartu lankėsi statybos inspektorius. Apeliantė teigia, jog statybos inspektorius surašė kitus aktus dėl statybos padarinių, todėl ir lankėsi atsakovės bute. Teismo išvados nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, neobjektyvios ir neišsamios. Pažeistos materialinės teisės normos, įrodymų vertinimas atsietas ir prasilenkia su logika, išvados nepagrįstos įrodymais ir įstatymu. Sprendime nepasisakyta dėl visų reikalavimų LR CPK 329 str. ir neatskleista bylos esmė (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 6.250 str., 6.263 str. 2 d.).

Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepagrindė savo argumentų dėl teismo šališkumo, todėl tokie apeliantės motyvai vertintini tik kaip teismo sprendimu nepatenkintos ginčo šalies prielaidos. Atsakovės atstovas advokatas A. N. paaiškinimų raštu pirmosios instancijos teismui neteikė, nes jų nebuvo parengęs, o kadangi teismo posėdžio metu daromas garso įrašas, pirmosios instancijos teisme analogiškai surašyti žodis žodin ieškovės bei jos atstovo paaiškinimai žodžiu. Ekspertas turi turėti specialias žinias ir kvalifikaciją išvadai, pagal teismo suformuluotus klausimus, o ekspertas L. U. neturėjo kvalifikacijos ir negalėjo atlikti statinio konstrukcijų ekspertizės bei įvertinti remonto darbų įtakos esminiams statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams. Teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad L. U. išvados prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento išvadoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-30 nutarčiai. Teismas vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismo išvados yra prieštaringos ir neturi ryšio su kitais byloje surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad žala ieškovės butui atsirado dėl netinkamai atlikto pačios ieškovės buto remonto, ekspertizės akte ir teismo posėdyje patvirtino ekspertas V. B. E. ir ieškovės pasirinktas ekspertas L. U..

Ieškovė R. J. pateikė pareiškimą, prašydama V. B. E. statybos techninės ekspertizės aktą laikyti suklastotu, nelaikyti šio akto įrodymu ir bylą išspręsti, remiantis byloje kitais byloje surinktais įrodymais. Nurodė, kad ekspertas, neturėdamas patikimų įrodymų, tiksliau be įrodymų nurodo namo statybos metus 1905 m.-1910 m., o namo kapitalinio remonto metus -1960 m. Melagingai eksperto išvadoje nurodoma, kad bute (duomenys neskelbtini) nišos atsirado po tariamo kapitalinio remonto 1960 m., kai jokių duomenų apie namo kapitalinį remontą nėra ir nebuvo. Priešingai, byloje esantys įrodymai paneigia nišų buvimą po tariamo kapitalinio remonto 1960 m., nišų vietos pažymimos ten ir taip, kad būtų galima pateisinti jų atsiradimą. Ekspertas klaidingai nurodo fotofiksaciją apie namo fasadinę sieną ir siekia pateisinti neteisėtą buto nišų iškirtimą (LR CPK 184 str., 322 str.).

Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, jog dėl ekspertizės akto V. B. E. buvo apklaustas teismo posėdyje, kuriame jis nurodė, jog palaiko savo ekspertizės išvadas, atsakė į klausimus bei paaiškino neatitikimus, įskaitant klausimus ir neatitikimus, kuriuos apeliantė iškėlė savo pareiškime.

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, kad R. J. įgijo 1992-04-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teises į butą Aludarių g. 2 – 48 (1 t., b.l. 6), Vilniuje.

2007-01-24 UAB „Naujamiesčio būstas“ akte Nr.10 (1 t., b.l. 7) nurodyta, kad 2007-01-24 atlikta (duomenys neskelbtini)buto apžiūra, butas tvarkingas, įtrūkimų sienose, pertvarose ir lubose nėra, inžinerinė įranga tvarkinga.

2007-06-05 UAB „Naujamiesčio būstas“ akte Nr.10 (1 t., b.l. 8-9) nurodyta, kad atlikta (duomenys neskelbtini) buto apžiūra ir nustatyta:

- virtuvėje tarp perdangos ir sienų, dvejose vietose nustatyti užpylimai;

- pertvaroje tarp virtuvės ir vonios patalpos, po švieslangiu nustatytas vertikalus skilimas iš abiejų pusių;

- koridoriuje nustatytas vertikalus sienos mikroskilimas;

- pertvaroje, tarp koridoriaus ir svetainės, virš durų nustatytas vertikalus mikroskilimas;

- miegamajame nustatytas lubų skersinis mikroskilimas;

- pertvaroje tarp miegamojo ir svetainės nustatyti vertikalūs mikroskilimai, ir užpylimai; bei nurodytos išvados - užpylimai įvykdyti dėl 49 buto statybos dalyvių kaltės.

UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007 m. kovo mėn. kainomis (1 t., b.l. 12-14) sudarė lokalinę sąmatą dėl atstatomųjų darbų bute (duomenys neskelbtini) bendrai 7287,92 Lt sumai be PVM.

Atsakovė A. K., įgijusi 2006-12-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 71-72) ir eksploatuodama bute įrengtus inžinerinius įrenginius ir santechniką, neįsitikinusi tinkamu jų įrengimu, atliko neteisėtus veiksmus ir užpylė vandeniu butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 8-9), tuo padarydama žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, tapusi 2006-12-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buto (duomenys neskelbtini) savininke, pagal CK 6.122 straipsnio 1 dalį perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles, nes asmuo, perėmęs turtą, prisiima su turtu susijusias teises ir prievoles.

Viena iš tokių prievolių buvo susijusi su tinkama bute esančių įrengimų, inžinerinių įrenginių ir santechnikos priežiūra ir eksploatacija ne tik iki remonto atlikimo, bet paties remonto atlikimo metu, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, LR CK 6.266 str. reikalavimų laikymąsi.

Įvertinusi 2007 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas rašte (1 t., b.l. 118) nurodytą informaciją apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini), sanmazgo zonoje, išardyta grindų konstrukcija dėl susidėvėjusių kanalizacijos vamzdynų elementų pakeitimo, keičiant ir permontuojant kanalizacijos elementus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, kaip buto savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, atlikdama remonto darbus, nes tarp šių neteisėtų veiksmų ir teismo nustatytos žalos dydžio pagal UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007 m. kovo mėn. kainas (1 t., b.l. 12-14) lokalinėje sąmatoje dėl atstatomųjų darbų bute (duomenys neskelbtini) bendrai 7287,92 Lt sumai be PVM, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija neįskaičiuoja į žalos dydį PVM mokesčio, nes mokesčiai nėra priskiriami prie tiesioginės žalos sudedamųjų dalių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, tapdama buto (duomenys neskelbtini) savininke, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo išsiaiškinti bute įrengtų įrengimų, inžinerinių įrenginių ir santechnikos naudojimo ir remonto darbų atlikimo reikalavimus ir trūkumus. Tai, kad atsakovė, kaip buto savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala, užpilant butą (duomenys neskelbtini) ir atliekant remonto darbus atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju atsakovė, tapusi buto (duomenys neskelbtini) savininke, nesiėmė reikalingų veiksmų, būtinų bute įrengtų įrengimų, inžinerinių įrenginių ir santechnikos priežiūrai ir eksploatacijai ne tik iki remonto atlikimo, bet paties remonto atlikimo metu, siekiant apsisaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t.y. neatliko savo pareigų, o tai reiškia neteisėtą neveikimą (CK 1.5 str., 6.122 str. 1 d.). Nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančių įrengimų, inžinerinių įrenginių ir santechnikos naudojimo ir remonto darbų atlikimo įrenginių priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, būtinų privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, buvimą.

- ieškovės R. J. prašymu 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (2 t., b.l. 151-152) paskirtos statybos techninės ekspertizės, atliktos eksperto L. U. 2010 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautu (2 t., b.l. 157) teismo ekspertizės aktu (atskiras priedas prie bylos);

- atsakovės atstovo advokato A. N. prašymu 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi (2 t, b.l. 84-85) paskirtos statybos techninės ekspertizės, atliktos eksperto V. B. E. 2009 m. lapkričio 4 d. teisme gautu Statybos techninės ekspertizės aktu (2 t., b.l. 105-131), nes priežastinio ryšio ir teisės aktų nuostatų taikymas priskirtas teismo kompetencijai, bet ne ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo kompetencijai (2 t., b.l. 74) ar ypatingo statinio projekto ekspertizės dalies ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo kompetencijai (2 t., b.l. 143). Dėl šių priežasčių, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas palieka kiekvienai šaliai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl ekspertizių ir eksperto dalyvavimo teismo posėdyje apmokėjimo (2 t., b.l. 61, 155; 3 t., b.l. 3). Teisėjų kolegija netenkina ieškovės R. J. pareiškimo dėl V. B. E. statybos techninės ekspertizės akto suklastojimo, nes apeliantės nurodomas suklastojimo faktas nėra paremtas jokiais įrodymais (CPK 184 str., 185 str.);

- 2008 m. sausio 10 d. VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro ekspertų J. P., J. P. ir S. Č. surašytu aktu bei darbų lokaline sąmata (1 t., b.l. 20-37), nes priežastinio ryšio ir teisės aktų nuostatų taikymas priskirtas teismo kompetencijai, o darbų lokalinė sąmata sudaryta 2007 metų spalio mėnesio kainomis, kurios yra ženkliai didesnės negu 2007 metų kovo mėnesio kainos, kai buvo fiksuotas remonto darbų atsakovės bute atlikimo laikas.

- V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2006-12-28 Patalpų būklės ekspertizės aktu Nr.6/150 (1 t., b.l. 83-85) ir 2007-08-01 Patalpų būklės ekspertizės aktu Nr.7/88 (atskiri priedai prie bylos) dėl buto (duomenys neskelbtini) konstrukcijų būklės tyrimo, kaip neturinčiu teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo užpylus vandeniu butą (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė tiek pačios žalos buvimo faktą, tiek ir žalos dydį 7287,92 Lt sumai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007 m. kovo mėn. kainomis (1 t., b.l. 12-14) sudaryta lokalinė sąmata dėl atstatomųjų darbų bute (duomenys neskelbtini) bendrai 7287,92 Lt sumai be PVM atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) patalpų būklė 2007-01-24 buvo tvarkinga. (1 t., b.l. 7).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2007-01-24 UAB „Naujamiesčio būstas“ aktu Nr.10 (1 t., b.l. 7), 2007-06-05 UAB „Naujamiesčio būstas“ aktu Nr.10 (1 t., b.l. 8-9) ir atstatomųjų darbų bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 12-14) lokaline sąmata 2007 m. kovo mėn. kainomis (1 t., b.l. 12-14), nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistinos žalos suma 7287,92 Lt dydžiu atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovė privalo visiškai atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti arba didinti nurodytą žalos dydį, arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį, nes žala atsirado ne dėl stichinės nelaimės, bet dėl atsakovės neteisėto neveikimo: atsakovė nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina. Tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei atlyginti padarytą žalą.

Visuotinai suprantama aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.), kad atliekant remontą, būtina grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele, nuvalant nuo sienų ir lubų senus dažus ir jas paruošiant naujam dažymui glaistant, atsižvelgiant į tai, kad tos pačios patalpos pavienių plotų fragmentų remontas neatstato iki lubų ir sienų pažeidimo buvusios būklės. 7287,92 Lt ieškovės buto patalpų atkuriamosios statybos remonto darbų vertės nustatymas yra logiškas ir atitinkantis faktines bylos aplinkybes ir atspindi visus būtinus remonto atkuriamuosius kaštus. Atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį, ir nepaneigus atsakovės kaltės prezumpcijos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinga priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą nurodytu dydžiu, nes civilinė atsakomybė kyla iš neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos padarymo fakto ir nepaneigtos atsakovės kaltės prezumpcijos.

Atmesdama ieškinį likusios dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimo dydį pagal 2008 m. sausio 10 d. VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro darbų lokalinės sąmata dydį visai 11549,08 Lt sumai (1 t., b.l. 20-37), nes ji ženkliai viršija minimalų atstatomųjų darbų ir medžiagų kainų dydį 2007 m. kovo mėn. kainomis (1 t., b.l. 12-14) ir į ją yra įtraukti darbai, kurie nėra būtini, atstatant iki sienų ir lubų pažeidimo buvusią padėtį (durų blokų paviršių senų dažų nuvalymas ir dažymas, parketo dangos lakavimas, 19 vienetų plytelių pakeitimas).

Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes įstatymų leidėjas nenumatė teisės atlyginti neturtinę žalą, kai yra konstatuotas žalos butui padarymas dėl kitame bute įrengtų įrengimų, inžinerinių įrenginių ir santechnikos naudojimo ir remonto darbų atlikimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė nurodo, kad atsakovės elgesys sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, kad ji galimai patyrė didelį fizinį krūvį ir psichologinę įtampą, būdama netekusi 65 proc. darbingumo, savaime nesudaro teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomą neturtinę žalą, nes įstatymas nenumato galimybės atlyginti asmeniui neturtinę žalą dėl kito asmens vykdytų remonto darbų. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad daugiabučiame name atliekami remonto darbai yra susiję su tam tikru triukšmu ir kitais nepatogumais kaimynams, kurie pagal įstatymą nesudaro teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą (LR CPK 182 str. 1 p.).

Bylą išsprendus ieškovės naudai, atsakovė įgijo pareigą atlyginti:

- ieškovės naudai po 218,64 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (1 t., b.l. 5, 55) ir už apeliacinį skundą (3 t., b.l. 34);

- valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų: 63,30 Lt (1 t., b.l. 1 ) pirmosios instancijos teisme ir 18,85 Lt (3 t., b.l. 42) apeliacinės instancijos teisme;

- valstybės naudai už antrinę teisinę pagalbą: 3820 Lt (2 t., 170) pirmosios instancijos teisme ir 1080 Lt (3 t., b.l. 56) apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nepriteisia atsakovės A. K. naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl dalinis bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia ieškovės naudai 338 Lt (3 t., b.l. 63) už naujai pateiktą 2012-03-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl dabartinės buto būklės (3 t., b.l. 64-73), nes tai yra perteklinis įrodymas, atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija 2012-02-09 nutartimi buvo pavedusi ieškovės pasirinktam antstoliui atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą dėl to, kokia buvo buto (duomenys neskelbtini) būklė 2006-12-10 buto savininkų nufilmuotoje vaizdajuostėje.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Ta aplinkybė, kad yra naikinamas pirmosios instancijos sprendimas, neįrodo pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skirtingas įrodymų vertinimas ir šalyje įtvirtinta instancinė teismų sistema užtikrina galimybę šalims įgyvendinti dispozityvumo ir rungimosi principus, tuo užtikrinant teisminę pažeistų teisių gynybą. Ta aplinkybė, kad apeliantei nepatiko pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia galimumo konstatuoti teismo šališkumą, nes ieškovei nebuvo užkirsta galimybė realizuoti apeliacijos teisę ir patikrinti apylinkės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K. 7287,92 Lt žalai atlyginti ir 218,64 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ieškovės R. J. naudai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. K. 63,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 3820 Lt už antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės A. K. 18,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1080 Lt už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės A. K. 218,64 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovės R. J. naudai.