Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. S., D. S., L. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui išvadą bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Išvadoje nurodė, kad nepilnametė V. K., kartu su mama O. K., jos sugyventiniu P. S. (P. S.), seneliais S. K. ir J. K. (J. K.) bei kitu pareiškėjos vaiko D. S. (D. S., gim. (duomenys neskelbtini)), gyvena name, (duomenys neskelbtini). Būste yra šeši kambariai bei visi patogumai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mergaitė turi atskirą kambarį, jai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ugdytis. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko nemokamus būrelius mokykloje. O. K. šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna 200 Eur mėnesinę nedarbo išmoką. Tarnybos nuomone, pareiškimas pateiktas išimtinai nepilnametės V. K. interesais, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus.

5. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo pareiškimo reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad susilaukus vaiko, kartu su mirusiu jo tėvu dar gyveno kartu su jos tėvais, tačiau praėjus beveik vieneriems metams po vaiko gimimo, pareiškėja išvyko gydytis nuo priklausomybės ir po to kartu su mirusiuoju pareiškėja nebegyveno. Manomas vaiko tėvas po šio įvykio išsikraustė iš pareiškėjos tėvų būsto, tačiau tėvystę visada pripažino, nors tėvai niekada nesikreipė dėl tėvystės įregistravimo. Pareiškėja vėliau sužinojo, kad vaikas turi teisę ne tik žinoti savo tėvą, tačiau ir įgyti visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, todėl nusprendė kreiptis į teismą, vadovaudamasi vaiko interesais.

6. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. Š. (mirusio tėvo mama) tneprieštaravo tėvystės nustatymui. Nurodė, kad pareiškėja su jos sūnumi – I. S. atvykdavo pas ją svečiuotis. Teigė, kad jos sūnus vaiką labai mylėjo, juo rūpinosi, nėra kalbėjęs, kad vaikas gali būti ne jo. L. Š. nurodė, kad norėtų vaiko tėvystės įrodymų, tačiau DNR ekspertizės skirti byloje neprašė, nesiūlė už ją sumokėti.

7. Teismo posėdyje liudytoja S. K. (pareiškėjos motina) nurodė, kad neabejoja, jog mergaitė yra I. S. dukra, nes pareiškėja su I. S. gyveno kartu jos namuose beveik du metus, kartu rūpinosi vaiku kaip savo, nėra sakiusi, kad vaikas yra ne jo, dalyvavo vaiko krikštynose.

8. Teismo posėdyje liudytoja J. T. (pareiškėjos teta) nurodė, kad I. S. augino vaiką, jį mylėjo ir išlaikė, kartu su pareiškėja gyveno kartu, kaip šeima, todėl nėra pagrindo laikyti, jog miręs I. S. nėra pareiškėjos vaiko tėvas.

9. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vaikas gyvena su motina, kurios tėvų namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Teigė, kad vaiko tėvas miręs, todėl atsižvelgiant į pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimus ir vaiko interesus darytina išvada, kad byloje pakanka įrodymų nustatyti, kad miręs I. S. yra V. K. tėvas.

10. Suinteresuoti asmenys R. S., D. S. į teismo posėdį neatvyko, suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

11. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

12. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

14. Byloje nustatyta, kad nepilnametė V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos O. K. dukra, gimimo įraše vaiko tėvas – nenurodytas. 2020 m. spalio 15 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymoje apie asmens duomenis nurodoma, kad I. S. mirė (duomenys neskelbtini).; turi du vaikus – R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja prašo nustatyti, kad miręs I. S. yra jos dukters V. K. tėvas. Nurodo, kad jie su mirusiuoju draugavo nuo 2012 metų, gyvendami kartu susilaukė vaiko. Gimus mergaitei, tėvas laikė ją savo dukra, tačiau tėvai nesugebėjo laiku įregistruoti vaiko tėvystės, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą vadovaudamasi vaiko interesu žinoti tėvą.

15. Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens L. Š. ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėja ir I. S. nuo 2012 m. rudens, prieš pradedant lauktis vaiko, kartu apsigyveno pareiškėjos tėvų namuose, o nustojo gyventi kartu tik tada, kai vaikui jau buvo beveik vieneri metai. Gimus vaikui, kartu juo rūpinosi, auklėjo, organizavo vaiko krikštynas, dalyvavo jose su artimiausiais giminaičiais. Tėvas niekada neužsiminė pareiškėjai, savo ar jos giminaičiams, kad V. K. galėtų būti ne jo vaikas. Byloje nėra pateikti rašytiniai ar žodiniai prieštaravimai dėl vaiko tėvystės nustatymo, o duomenų, kurie patvirtintų, kad V. K. tėvas nėra I. S., byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

16. Vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokslinių įrodymų (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) pateikimas. Tačiau CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl DNR ekspertizės skyrimo. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė nurodė, kad ekspertizės skyrimas nėra tikslingas, kadangi yra pakankamai rašytinių įrodymų nustatyti juridinį faktą, o byloje dalyvaujantys asmenys neprieštarauja dėl tėvystės nustatymo. Pareiškimas paduotas vadovaujantis vaiko interesais. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę, jog yra minėto vaiko tėvai.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuoto asmens L. Š. ir liudytojų bei Tarnybos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog V. K. biologinis tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs I. S. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o V. K. yra I. S. dukra.

19. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) padarytinas įrašas apie V. K. tėvą, nurodant, kad mergaitės tėvas yra I. S..

20. Juridinis faktas nustatytas siekiant, kad I. S. vaikas V. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Byloje nėra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, nes visi byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinį faktą, kad I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), miręs (duomenys neskelbtini), yra V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. K. yra I. S. vaikas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo I. S. vaikas V. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant, kad V. K. tėvas yra I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.