Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. K. gynėjo advokato Jono Butkaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. buvo nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 30 d. Šeškinės gatvėje ties 28A pastatu, Vilniuje, tyčia, reikšdamas nepasitenkinimą teisėta pareigūno veikla, užvažiavo vairuojamu automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigas vykdančiam Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patruliui R. O. ant kairės kojos pėdos, padarydamas jam pėdos laivakaulio lūžimą, kuris kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2013 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas nuteistojo P. K. gynėjo advokato Jono Butkaus pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o būtent dėl neteisingai nustatyto nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroro 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų aplinkybių, kurios galėtų buti vertinamos kaip aplinkybės, įrodančios, kad P. K. yra nekaltas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. spalio 31 d. nutarimu išnagrinėjęs nuteistojo P. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroro 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, jį atmetė.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2014 m. sausio 6 d. nutarimu pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau, nenustačius pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 447 straipsnio 2 dalimi, procesą nutraukė. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimu gynėjo skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo taip pat atmetė ir atsisakė atnaujinti šią baudžiamąją bylą, konstatuodamas, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas teisingai, nuteistojo P. K. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Nuteistojo gynėjas šį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Gynėjas skunde taip pat nesutinka su tuo, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi civilinėje byloje (dėl žalos atlyginimo) priimtais sprendimais, kurie buvo įvertinti įsiteisėjusiajame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendyje. Pasak gynėjo, tokiu būdu buvo pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, garantuojančios teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Gynėjas Jonas Butkus prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Tačiau aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino visas nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, kad šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Todėl gynėjas nepagrįstai ir nemotyvuotai skunde teigia, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, garantuojančios teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Iš gynėjo skundo turinio matyti, kad pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tai, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį galimai neteisingai buvo nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas. Savo poziciją gynėjas grindžia argumentais dėl nukentėjusiojo pėdos kaulo lūžio (skilimo).

Pažymėtina, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarime teisingai pažymima, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių nuostatų IV skyriaus 7 dalies nuostatomis, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Taigi, priešingai negu teigia nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo pėdos lūžio (skilimo) faktas nėra būtinas nustatant nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Svarbiausia nustatyti, kad dėl patirtos traumos (nesvarbu, ar tai būtų lūžis ar kitokio pobūdžio trauma) nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba jis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo.

Nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, pagrįstai buvo vadovaujamasi civilinėje byloje pateikta Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. gruodžio 16 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma bei medicininio tikrinimo aktu Nr. 5003, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam R. O. dėl patirto sužalojimo buvo padarytas nesunkus (lengvo laipsnio) sveikatos sutrikdymas bei buvo gydomas 75 dienas. Todėl nustačius šią aplinkybę, pagrįstai buvo atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Tuo tarpu, gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad tik nustačius, ar nukentėjusiajam buvo padarytas pėdos kaulo lūžis, galima nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą bei spręsti P. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimus, negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nes šie argumentai nei patvirtintų, nei paneigtų naujų aplinkybių.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Todėl nenustačius naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo P. K. gynėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. K. gynėjo advokato Jono Butkaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.