- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- N-444-4084-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimo Č. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gruodžio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Č. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 8 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 promilės). Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 6 d. nutarimu Č. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Č. Š. neigė vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, paaiškino, kad buvo išgėręs, tačiau automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo. Tačiau jo kaltę patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b.l. 5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 7), išrašas iš duomenų bazės apie jo padarytus pažeidimus (b.l. 8-9), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 10). Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtino, kad Č. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Paimtą transporto priemonę „Audi 100“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta grąžinti tik po to, kai pažeidėjas sumokės paskirtą baudą (ATPK 269 str. 7 p.).
III.
Apeliaciniu skundu Č. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto teigimu, teismo nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, yra nepagrįstas, jam pareikšti kaltinimai neįrodyti. Apeliantas pažymi į teismo posėdį atsivedęs liudytoją, kuris patvirtinto jo teiginius. Apeliantui neaišku, kaip transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, išrašas iš duomenų bazės, jo vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyti faktai galėjo patvirtinti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Teigia, kad teismas jo neišklausė. Apeliantas pripažįsta, kad 2008 m. gruodžio 8 d. po darbo jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau teigia, kad vairuoti jo automobilį sutiko bendradarbis R. K., kuris, priėjus policijos pareigūnams, buvo nuėjęs į vaistinę nusipirkti vaistų. Apelianto teigimu, jis buvo apkaltintas vairavęs automobilį todėl, kad stovėjo prie automobilio vairuotojo durelių ir pareigūnas pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Pažymi policijos komisariate pareigūnams nurodęs, kad automobilio nevairavo, pasakęs, kad vairuotojas liko vaistinėje. To pareigūnams iš karto nesakė, nes viskas įvyko labai greitai ir jis nenorėjo su pareigūnais ginčytis. Nurodo, kad pareigūnai jo paaiškinimais nepatikėjo, be to, jų patikrinti neturėjo kada. Kadangi byloje nėra įrodyta, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apelianto manymu, byla nutrauktina. Apeliantas prašo teismo posėdyje apklausti R. K., G. B. ir policijos pareigūnus, buvusius įvykio vietoje - E. J. ir R. B.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai, vykdydami jiems paskirtą tarnybos užduotį, su apeliantu nėra pažįstami, yra nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Policijos pareigūnai atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse. Padarytas pažeidimas yra šiurkštus (ATPK 27 str.), vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlęs pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu administracinės nuobaudos Č. Š. paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad automobilį vairavo R. K., jis tik sėdėjo šalia. Nepripažino vairavęs automobilį jis ir savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 1). Iš policijos pareigūno R. B. tarnybinio pranešimo (b.l. 6) matyti, jog sustabdžius Č. Š. vairuotą automobilį, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus jo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 1,78 promilių girtumas.
Konstatuotina, jog nors Č. Š. neigia vairavęs automobilį ir padaręs pažeidimą, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, jo veika kvalifikuota teisingai. Iš policijos pareigūno R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius automobilį, kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus, jį vairavo būtent Č. Š., jis kaip vairavęs automobilį asmuo buvo nurodytas ir G. T. Kito konkretaus automobilį vairavusio asmens, sustabdžius automobilį, Č. Š. nenurodė.
Net ir nenustačius Č. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (metų laikotarpyje jis jau buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b.l. 8), administracinės nuobaudos Č. Š. paskirtos minimalios įstatymo numatytose ribose. Todėl jo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti, bylą nutraukiant, nėra pagrindo.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „Audi 100“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai Č. Š. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje Č. Š. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Č. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „Audi 100“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.
Nutartis neskundžiama.