- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1173-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. Z.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8699-920/2013 kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Z. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Langų stilius“ 1462 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2011-09-23 – 2011-12-31 laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, skaičiuojant nuo 2012-01-01 iki visiško atsiskaitymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti. Nurodė, kad vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 287 str. 1 d. darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. nustatyta, kad teismuose nagrinėjami šio kodekso 296 str. nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. DK 296 str. nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Kadangi ieškovas nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl ieškinyje reiškiamų jo reikalavimų patenkinimo, teismas konstatavo, kad ieškovas nepasinaudojo ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka ir atsisakė ieškinį priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu ieškovas D. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, priimti ieškinį ir jį perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodo, kad ieškovo ir darbdavio santykiai nutrūko 2011-12-31. Pagal D K 295 str. 2 d. 5 p. nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar darbuotojas, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, esant pasibaigusiems darbo santykiams, privalo pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama LR Darbo kodekso (LR DK) 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). DK 299 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais (straipsnio redakcija nuo 2013-01-01). Taigi, pasikeitęs teisinis reglamentavimas teisės kreiptis į teismą nebesieja su darbo santykių pabaiga ir numato privalomą ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarką net ir esant nutrūkusiems darbo santykiams. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi nebegaliojančia LR DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija, kurioje buvo numatyta, jog nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesilaikė ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos pripažintina teisiškai pagrįsta.
Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė Darbo ir Civilinio proceso kodeksų nuostatas. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties nekeisti.