Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1615-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
1S-1615-245/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01241-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
E. G.
Byla Nr. 1S-1615-245/2015
Proceso Nr. 1-65-1-01241-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. G. (toliau – E. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, kuria nuteistojo E. G. prašymas dėl bausmės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 3 d. ir 149 str. 3 d. bei nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 str., į E. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

2015 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo E. G. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija, tačiau Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis E. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl bausmės sušvelninimo, vadovaujantis naujai įsigaliojusiomis BK 75 str. nuostatomis, tenkinti.

Nuteistojo teigimu, iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios įvykdymą jis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymą, jis nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, iki suėmimo dirbo apsaugos darbuotoju, turėjo leidimą nešiotis šaunamąjį ginklą. Be to, jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, nukentėjusiajai atlygino dalį neturtinės žalos, jos atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 3 d. ir 149 str. 3 d. už nusikalstamų veikų, susijusių su nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, padarymą. Sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, komentuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Už jų įvykdymą Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. buvo paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė nei BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose numatytas bausmės vidurkis. E. G. paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant nuteistajam galutinę 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus jas naujosios BK 75 str. redakcijos kontekste, abejonių E. G. atitikimu formaliesiems BK 75 str. reikalavimams aukštesniajam teismui nekyla.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas E. G. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (sunkūs nusikaltimai), kaltininko kaltės formą (nusikaltimai padaryti tyčia) bei rūšį, nusikalstamų veikų įvykdymo tikslus ir motyvus, įvertino E. G. asmenybę (ankščiau teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, nukentėjusiajai I. D. geranoriškai atlygino dalį nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ko pasėkoje, nuteistojo atžvilgiu skyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vertindamas išdėstytas E. G. asmenybę bei jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus E. G. realią laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste atmetant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį E. G. atžvilgiu, įvertino ir galimybę skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau jokių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima švelninti E. G. baudžiamąją atsakomybę, nenustatė.

Aptartų duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu, kartu pažymint, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pakankamai išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo netenkinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis