- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- A-502-853-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00155-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- S. D., M. D., A. D.
- Atsakovas
- Valstybinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D., M. D. ir A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Garsų pasaulis“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai S. D., M. D. ir A. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 3-8) ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2009 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6-15-1497, 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimus Nr. 6-18-3020, Nr. 6-18-3021, Nr. 6-18-3022, Nr. 6-18-3023, Nr. 6-18-3024 ir Nr. 6-18-3025 (toliau – sprendimai); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7837 (toliau – Sprendimas); 3) klausimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu ir socialinio draudimo išmokos perduoti VSDFV Vilniaus skyriui išnagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašė iš atsakovo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimus, kuriais atsisakė pareiškėjams skirti vienkartinės ir periodinės draudimo išmokas apdraustajam A. D. mirus. VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai grindžiami tuo, kad neatitiko dviejų Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų, t. y. A. D. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko ne jo darbo metu, ir kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. D. esant neblaiviam. Pareiškėjų nuomone, analizuojamoje situacijoje turėtų būti taikomas Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris nustato, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo. Gruzijos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 03/4193 nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. D. grįžtant į viešbutį po užsitęsusios darbo dienos. Toks Gruzijos finansų ministerijos rašto turinys patvirtina, kad jo darbas, prisidėjęs vakare, užsitęsė, o nelaimingas atsitikimas įvyko jam grįžtant iš darbo. Byloje yra nustatyta, kad transporto priemonę, sukėlusią avariją, vairavo Gruzijos finansų ministerijos darbuotojas A. G.. Tarp UAB „Projektų daktaras“, kurioje dirbo A. D. ir UAB „Garsų pasaulis“ 2009 m. spalio 31 d. sudarytoje paslaugų sutartyje Nr. GP08-SUT001-0100 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu A. D. dirbo Gruzijoje, nurodoma, kad užsakovas pageidauja gauti projekto valdymo konsultacijų paslaugas projekte, kurį jis atlieka Gruzijos Respublikos finansų ministerijos užsakymu. Tai įrodo, kad A. D., prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui darbe, vykdė darbo funkcijas. VSDFV ir jos teritorinis skyrius neteisingai interpretuoja sąvokas, parą suskaidydami darbą dienomis, vakarais ir naktimis. Įstatymai nenustato, kuo skiriasi darbas vakarais ir naktimis. Įstatyme įtvirtinta, kad nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas įvykęs darbo metu, pakeliui iš darbo arba į darbą. Vykdydamas Sutartį, UAB „Projektų daktaras“ direktorius A. D., nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d. komandiruotės Gruzijoje metu atliko UAB „Garsų pasaulis“ vykdomo projekto vadovo funkcijas. Sutarties 11.1 punkte nurodyta, kad paslaugoms teikti priskiriamos ir dalyvių maitinimo išlaidos. Tai reiškia, kad projekto vadovas A. D. turėjo kviestis į verslo susitikimus Gruzijos partnerius (neribojant laiko), teikiant paslaugas ar pristatant projektą, kaip tai yra numatyta Sutartyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad susitikimai galėjo būti organizuojami pagal poreikį, t. y. visoms šalims suderintu laiku, įskaitant ir vakare bei naktį (jei susitikimas užsitęsia). Aplinkybė, kad A. D. dalyvavo verslo susitikime 2008 m. gruodžio 19 d. vakare ir naktį iš 2008 m. gruodžio 19 d. į 2008 m. gruodžio 20 d., gali būti pateisinama Sutarties vykdymo apimtyje ir tai įėjo į jo darbo funkcijas. Valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 16 d surašytame nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte Nr. 2 nurodyta (4.7 p.), kad nelaimingas atsitikimas įvyko vykstant iš darbo į gyvenamąją vietą (viešbutį). Šio akto 4.8 punkte pripažinta, kad A. D. važiavo kaip keleivis kartu su projekto dalyviais automobiliu „Nissan“, vairuojamu Gruzijos finansų ministerijos Mokesčių inspekcijos darbuotojo A. G.. Minėto akto 7 punkte nurodyta, kad A. D. žuvo vykdamas į nakvynės vietą po užsitęsusios darbo dienos. Taigi A. D. vykdė darbo funkcijas ir žuvo pakeliui iš darbo. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Sprendimai atsisakyti pripažinti A. D. nelaimingą atsitikimą darbe naikintinas vien dėl to, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neanalizavo priežasčių, ar A. D. neblaivumas (0,95 promilės etilo alkoholio) buvo susijęs su jo darbinių funkcijų vykdymu, ir ar turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Pabrėžė, kad A. D. nustatytas nežymus neblaivumas, visiškai neįtakojo nelaimingo atsitikimo darbe fakto. Pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga buvo kito asmens – vairuotojo – kaltė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo veiksmuose yra neteisėtos veikos sudėtis. Todėl atsakovas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, negalėjo konstatuoti, kad A. D. neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe ir atitinkamai pripažinti jį nedraudiminiu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą, šiuo atveju turi būti tiriama, ar A. D. neblaivumas galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo faktui. Negalima tokia situacija, kad nesant asmens kaltės dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, apdraustasis negautų socialinio draudimo išmokos. Dėl A. D. elgesio nepadidėjo rizika įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, taip pat oficialiuose dokumentuose nenustatyta, kad nenukentėjo viešieji interesai, jis nepažeidė teisės aktų nuostatų, savo teisėmis nepiktnaudžiavo. A. D. neblaivumas neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, o tai reiškia, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas negali būti taikomas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 31-33) paaiškino, kad Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis, 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 10.3 punktas nustatė, jog asmeniui esant komandiruotėje nelaimingas atsitikimas gali būti pripažįstamas draudiminiu, jei jis įvyko vykstant iš nakvynės vietos į užduoties vykdymo vietą ir iš jos. A. D. 2008 m. gruodžio 20 d., 02.00 val., vykdamas į nakvynės vietą po užsitęsusios darbo dienos pateko į autoavariją, kurios metu žuvo. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės buvo nustatytos pagal Gruzijos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 03/4193, kuriame nurodoma, kad A. D. komandiruotės metu buvo numatyta, kad jis dirbs tiek vakare, tiek išeiginėmis dienomis, o pats nelaimingas atsitikimas įvyko jam grįžtant į viešbutį po užsitęsusios darbo dienos. Atsakovas mano, jog aplinkybė, kad kartu su juo automobiliu važiavo kiti projekto dalyviai, negali patvirtinti fakto, kad į poilsio vietą A. D. vyko iš užduoties vykdymo vietos, nes niekur nebuvo numatytas jo darbas naktimis. Be kita ko, aplinkybė, kad eismo įvykio metu ne tik A. D., bet ir automobilio vairuotojas buvo neblaivūs, leidžia daryti prielaidą, jog į poilsio vietą buvo vykstama ne iš darbo. 2008 m. balandžio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir ūmių profesinių ligų, įvykusių asmeniui esant neblaiviam, tuo tarpu nelaimingiems atsitikimams pakeliui į /iš darbo jis nėra taikomas, nes asmens vykimas į/iš darbo negali būti siejamas su darbdavio užtikrinamomis saugiomis darbo sąlygomis. Tokią nuostatą patvirtina ir Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28 d., kurioje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikime darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nu psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jei apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 28 d., nustatė, kad nedraudiminiais įvykiais pripažįstami tie atvejai, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. A. D. neblaivumas negali būti siejamas su jo atliekamo darbo technologijos ypatybėmis, todėl faktas, kad jis galėjo būti neblaivus dėl darbinių funkcijų atlikimo šioje byloje nereikšmingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime palaikė atsakovo poziciją (b. l. 111-113).
VSDFV teigimu, įvertinus nelaimingo atsitikimo byloje esančius dokumentus apie įvykio aplinkybes bei nelaimingo atsitikimo laiką (eismo įvykis kilo naktį), nėra pagrindo teigti, kad A. D. nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą. Be kita ko, pabrėžė, kad Gruzijos nacionalinio teismo ekspertizės centro Nacionalinio teismo ekspertizės biuro eksperto išvadoje Nr. 1568/33 nurodyta, kad A. D. kraujyje rasta 0,95 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai pakeliui iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau įvyko nukentėjusiajam buvus neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Teigė, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad tais atvejais, kai apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, būtina išsiaiškinti, ar šį nelaimingą atsitikimą darbe lėmė asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Remiantis šiuo teismo nutarimu, priežastinio ryšio tarp apdraustojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo kilimo nustatymas būtinas tik dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Kadangi A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas nėra prilygintas nelaimingam atsitikimui darbe (surašytas nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas N-2), todėl minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas neaktualus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino: panaikino VSDFV Vilniaus skyrius sprendimus ir VSDFV Sprendimą, ir klausimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bei socialinio draudimo išmokos perdavė VSDFV Vilniaus skyriui išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjai S. D. iš atsakovo priteisė 100 litų žyminį mokestį (b. l. 164-173).
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus Įstatymo 6 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalies nuostatų kontekste, padarė išvadą, kad esant patikimiems ir neginčijamiems įrodymams, jog A. D. jo žūties metu buvo komandiruotėje, negalima aiškinti, kad jis negalėjo dirbti ir nedirbo naktį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103) bei VSDFV 2009 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17) pateiktas aiškinimas prieštarauja Įstatymo 6 straipsnio 1 daliai, nes tik darbdavys (draudėjas), t. y. UAB „Projektų daktaras“, galėjo nustatyti, kiek reikia dirbti A. D. (to neįforminant jokiu rašytiniu dokumentu). Remiantis nurodytais argumentais, vien šiuo aspektu paminėti sprendimai naikintini kaip neteisėti. Kita vertus, remiantis vien logika akivaizdu, kad A. D. nelaimingo atsitikimo metu automobilyje nedirbo, todėl būtina nustatyti, ar jis važiavo iš darbo, t. y. nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas atitinka Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad tiek atsakovas, tiek VSDFV paminėtos aplinkybės netyrė, o atsiliepimuose į skundą bei teismo posėdyje tebuvo nurodoma, kad nėra įrodymų, jog A. D. turėjo dirbti ir naktį. Būtent todėl, kai byloje konstatuota, jog šios bylos kontekste negalima Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies aiškinti, kaip reiškiančios, esą A. D. negalėjo dirbti ir naktimis, byla grąžintina atsakovui iš naujo ištirti, nustatant, ar A. D. nelaimingo atsitikimo metu grįžo iš darbo. Tam būtina gauti papildomą informaciją iš Gruzijos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat nebuvo vertinta, ar A. D. neblaivumas yra kaip nors susijęs su jo draudėjo (UAB „Projektų daktaras“) pavestomis darbo technologijos ypatybėmis, todėl ginčijami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, nes šiuo aspektu yra visiškai nemotyvuoti. Teismas pažymėjo, kad bylą grąžinus, atsakovas turi įvertinti, jog A. D. darbo funkcijos – derybos, kad jis derybų formą galėjo pasirinkti pats savarankiškai, nes jis pats ir buvo darbdavio (UAB „Projektų vadovas“) direktorius, t. y. pasirinkti būdus, priemones (technologijas) deryboms, kad derybos vyko Kaukazo regione, todėl būtina atsižvelgti į derybų terpę ir aplinką, inter alia Gruzijos tradicijas, taip pat kad 0,95 promilės etilo alkoholio reiškia lengvą girtumą.
III.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Apeliacinį skundą (b. l. 179-181) grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Nuostatų 23 punktą, VSDFV teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija, draudėjas, pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2). Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo A. D., nustatė, kad jis įvyko pakeliui iš darbo, ir 2009 m. balandžio 16 d surašė N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą.
2. Nuostatų 24 punkte yra numatyta, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) bei kitais prie akto pridėtais dokumentais. Kadangi Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog nelaimingas atsitikimas su A. D. įvyko jam važiuojant į nakvynės vietą, atsakovas neturėjo pagrindo pakartotinai nustatinėti šią aplinkybę. Be to, proceso metu pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad A. D. į nakvynės vietą vyko iš užduoties atliko vietos.
3. Tiriant nelaimingus atsitikimams pakeliui į /iš darbo, turi būti atsižvelgiama į neblaivumo fakto konstatavimą. A. D. kraujyje buvo rasta 0,95 promilės alkoholio, todėl neblaivumo aplinkybė šioje byloje nustatyta tinkamai. Atsakovo nuomone, darbo atlikimo forma ir priemonės negali būti tapatinama su darbo technologijomis, kurios pačios savaime sąlygoja apsvaigimą ar neblaivumą. Nagrinėjamu atveju nepatvirtinta, kad A. D. atliekamo darbo technologinis procesas tiesiogiai lėmė jo neblaivumą, todėl nėra priežasčių pakartotinai vertinti, ar A. D. neblaivumas gali būti siejamas su darbo (derybų vedimo) technologijos ypatybėmis.
Atsiliepimas
Pareiškėjai S. D., M. D. ir A. D. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime (b. l. 194-199) pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti (b. l. 200-203). Pažymi, jog nepaisant to, kad asmuo yra komandiruotėje, jam taikomas darbo ir poilsio laiko režimas. A. D. dirbti naktį neturėjo. Pirmosios instancijos teismas neleistinai plečiamai aiškino sąvokos „technologijos ypatybės“ reikšmę. Ji Įstatyme nėra aptarta, todėl turėtų būti vadovaujamasi bendrinėje kalboje įprasta reikšme. Nesuprantamas ir nepagrįstas teismo argumentas, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 6-15-1497 ir VSDFV 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7837 nėra motyvuoti. Tiek atsakovas, tiek VSDFV trumpai apibendrino reikšmingas įvykio aplinkybes ir pateikė savo išvadas. Teisės aktais nėra nustatyta, kokios apimties turi būti individualaus administracinio akto motyvai. Tik visiškas motyvų nebuvimas yra esminis trūkumas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Garsų pasaulis“ atsiliepime nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus apeliaciniu skundu (b. l. 181-183). Paaiškina, kad A. D. buvo nustatytas girtumas, susijęs su UAB „Garsų pasaulis“ jam pavestu darbu, o nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į gyvenamąją vietą (viešbutį). Verslo susitikimus žuvusysis derindavo su UAB „Garsų pasaulis“, kuri jam buvo suteikusi visus įgaliojimus veikti savo vardu. VSDFV Vilniaus skyrius negalėjo konstatuoti, kad A. D. neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes eismo įvykis kilo dėl kito žmogaus (vairuotojo) kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bei socialinio draudimo išmokos, todėl šiais klausimais priimti administraciniai aktai byloje buvo tikrinami teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma visuma sąlygų, aptartų paminėtos dalies 1-3 punktuose, tame tarpe, darbo tarnybinių komandiruočių laikų faktą. To paties straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami nelaimingi atsitikimai, įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo.
Šalys neginčija aplinkybės, kad A. D. nelaimingo atsitikimo metu buvo tarnybinėje komandiruotėje. Pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas tinkamai netyrė reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į darbo pobūdį ir be pakankamo pagrindo konstatavo, kad neturėjo būti dirbama nakties metu, nors ginčijamu sprendimu (b.l. 9) pripažinta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui iš darbo.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis įvykio metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šiuo aspektu ginčijami administraciniai aktai nėra tinkamai motyvuoti, atkreipiamas dėmesys, kad nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš jo pripažinimui draudiminiu įvykiu taikytinos analogiškos taisyklės kaip ir nelaimingo atsitikimo darbe kvalifikavimui. Todėl aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarimas, pripažinęs antikonstituciniu reguliavimą, kuomet nelaimingo atsitikimo pripažinimui nedraudiminiu nėra reikšmingas priežastinis ryšys tarp apdraustojo neblaivumo ir nelaimingo įvykio. Byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl apdraustojo neblaivumo.
Dėl paminėto apeliaciniam skundui tenkinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.