Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1090-619/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
2S-1090-619/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „ŽVC“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1090-619/2015Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 122.4.;121.19.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vitalio Milevičiaus prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuria išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka ir nustatė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „ŽVC“ ir atsakovų A. U. ir A. U. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ŽVC“ ieškininius reikalavimus dalyje dėl teisės pripažinimo be atsakovų A. U. ir A. U. sutikimo perimti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbini) detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas bei jo padalijimo į du atskirus sklypus bei šiame sklype stovinčiame administraciniame pastate, esančių ieškovui nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat dėl teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo gauti sąlygas ir leidimus bei atlikti statybos darbus, kurie reikalingi pastato avarinei būklei pašalinti. Taikos sutarties 1.8 punktu atsakovai A. U. ir A. U. įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą projektą ir nurodytomis medžiagomis pradėti ir ne vėliau kaip iki ieškovo rangovo nurodytos datos baigti atlikti fasado šiltinimo bei langų pakeitimo darbus, o praleidę minėtą terminą sutinka, kad ieškovas atliktų šiuos darbus, ir sutinka ieškovui sumokėti už jo pagal pridedamą projektą atliktus darbus: 14 445 Lt, įskaitant PVM, už fasado šiltinimą ir 18 600 Lt, įskaitant PVM, už langų pakeitimą.

2011 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas UAB „ŽVC“ prašymu išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 1.8 punkto vykdymo.

Šalies argumentai

Antstolis Vitalis Milevičius kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo prašydamas išaiškinti ar ta aplinkybė, kad UAB „ RAM ir Ko“ (pavedimo sutarties pagrindu atstovaujanti skolininkus A. U. ir A. U.) sudarė rangos sutartis su fasado šiltinimą atlikusia UAB „Irdaiva“ bei langus keitusia UAB „Statinio interjeras“, nesąlygoja tinkamo taikos sutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymo ir ar yra pagrindas priverstinai vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą c.b. Nr. 2-9-129/2008 skolininkams A. U. ir A. U. įteikė raginimą vykdyti sprendimą, tačiau netrukus gavo skolininkų prašymus nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi jie savo įsipareigojimus įvykdė – sudarė sutartis su ieškovo pasiūlytais rangovais, kurie įvykdė nustatytais terminais pastato šiltinimą ir langų pakeitimo darbus, kuriuos finansavo patalpų nuomininkas UAB „RAM ir Ko“. Antstolis pažymėjo, kad šalys į vykdomąją bylą pateikė prieštaringų įrodymų, todėl tapo neaišku vykdomojo dokumento tvarka. Antstolio nuomone, iš vykdomojo rašto formuluotės sektų, jog skolininkui neįvykdžius taikos sutartimi nustatytų sąlygų, iš jų reikėtų išieškoti 33045 Lt., tačiau iš vykdomojoje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad skolos likutis už fasado šiltinimą sudaro 13000 Lt, už langų pakeitimą – 1504 Lt. Antstolis nurodė, kad išieškotojas UAB „ŽVC“ už fasado šiltinimą ir langų pakeitimą sumokėjo visą sumą šiuos darbus atlikusioms įmonėms, todėl jos išieškotinos iš skolininkų, tuo tarpu skolininkai teigė, kad už juos UAB „RAM ir Ko“ sudarė rangos sutartį tiesiogiai su fasado šiltinimą atlikusia UAB „Irdaiva“ bei langus keitusia UAB „Statinio interjeras“ ir su šiomis įmonėmis iš dalies atsiskaityta.

Atsiliepimas

Skolininkai atsiliepimu į antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo nurodė, kad vykdomajam raštui išduoti nebuvo pagrindo, kadangi taikos sutartyje minimas patalpas skolininkai nuomoja UAB „RAM ir Ko“, kuri 2008 m. birželio 2 d. pavedimo sutartimi įsipareigojo atlikti visus reikalingus statybos darbus ir 2008 m. birželio 6 d. sudarė sutartį su UAB „Irdaiva“ dėl fasado šiltinimo darbų, kurie buvo atlikti 2008 m. spalio 20 d., o 2008 m. birželio 9 d. sutartimi tarp UAB „RAM ir Ko“ ir UAB „Statinio interjeras“ susitarta dėl langų skolininkams priklausančio pastato dalyje įrengimo. Skolininkų nuomone, vykdomasis raštas buvo išduotas UAB „ŽVC“ piktnaudžiaujant teise – neįrodžius teismui, kad taikos sutartis yra įvykdyta, todėl turi būti priverstinai vykdoma. Vykdyti vykdomuosius raštus nėra pagrindo, nes taikos sutartis yra pilnai įvykdyta skolininkų ir išieškotojas nieko nemokėjo rangovams už skolininkams priklausančio turto remontą.

Išieškotojas UAB „ŽVC“ atsiliepime antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „RAM ir Ko“ atstovaujanti skolininkus, sudarė rangos sutartis dėl fasado šildymo ir langų keitimo neleidžia daryti išvados apie tai, kad suinteresuoti skolininkai tinkamai vykdė taikos sutartį, kadangi taikos sutartis reikalavo ne sudaryti rangos sutartį, o tinkamai atlikti taikos sutarties 1.8 p. įvardytus fasado šiltinimo ir langų keitimo darbus, todėl vien sutarčių sudarymo aplinkybė negali lemti tinkamo 1.8 taikos sutarties įvykdymo. Išieškotojas nurodė, kad skolininkų pateikti įrodymai apie UAB „RAM ir Ko“ atsiskaitymus su UAB „Statinio interjeras“ ir UAB „Irdaiva“ nepaneigia skolininkų prievolės sumokėti 33045 Lt išieškotojui, kadangi taikos sutarties 1.8 p nebuvo tinkamai vykdomas, t.y. darbai buvo atlikti ne skolininkų o išieškotojo pastangomis, nes sutartis su UAB „Statinio interjeras“ ir UAB „Irdaiva“ sudarė ir už jų suteiktas paslaugas atsiskaitė išieškotojas. Išieškotojas priverstinį išieškojimą pradėjo, todėl kad skolininkai nereagavo į prašymus pateikti informaciją apie taikos sutarties 1.8 punkto vykdymą bei neinformavo, kad būtų pavedę jį vykdyti tretiesiems asmenims. Tik vykdymo proceso metu skolininkai ėmė teigti, kad taikos sutarties 1.8 p. yra įvykdę bei teikė įrodymus apie dalinį atsiskaitymą su UAB „Statinio interjeras“ ir UAB „Irdaiva“, nors žinojo, kad už šiuos darbus taip pat yra sumokėjęs išieškotojas ir tai laikytina nesąžiningu ir nerūpestingu veikimu, todėl iš skolininkų išieškotina visa taikos sutarties 1.8 punkte nurodyta suma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino antstolio Vitalio Milevičiaus prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir išaiškino, kad taikos sutarties 1.8 punktas, patvirtintas 2008 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi buvo tinkamai įvykdytas. Išieškotojui apskundus minėtą nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perdavė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas prašymą iš naujo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir išaiškino, kad taikos sutarties 1.8 punktas, patvirtintas 2008-05-12 teismo nutartimi, buvo tinkamai įvykdytas ir nėra pagrindo priverstiniam vykdymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išieškotojo pateikti tarpusavio suderinimo aktai, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros savaime neįrodo, kad UAB „ŽVC“ atsiskaitė su UAB „Irdaiva“ ir UAB „Statinio interjeras“ už šalių sutarties 1.8 punkte nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad išieškotojas nepateikė įrodymų, kad skolininkai atliko darbus ne laiku, nepateikė dokumentų, iš kurių matosi, kad jo užsakymu buvo atlikti darbai pagal sutarties 1.8 punktą, neišskyrė nei mokėtinų, nei sumokėtų sumų už tuos konkrečius darbus, bet pateikė tik bendrus tarpusavio suderinimo aktus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitą faktūras už visus darbus, atliktus UAB „ŽVC“ užsakymu objektuose (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nuomone, išieškotojas neįrodė, kad skolininkai tinkamai neįvykdė sutarties 1.8 punkto bei nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbai pagal taikos sutarties 1.8 p. yra atlikti, už juos sumokėjo UAB „RAM ir Ko“ pagal atsakovų-skolininkų pavedimo sutartį, tai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo iš UAB „RAM ir Ko“ priteista 13000 Lt skolos, 2475 Lt palūkanų, 6 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos UAB „Irdaiva“ naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu išieškotojas UAB „ŽVC“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškotojas neįrodė, jog skolininkai tinkamai neįvykdė taikos sutarties 1.8 punkto. Pažymėjo, kad išieškotojas su UAB „Irdaiva“ ir UAB „Statinio interjeras“ statybos rangos sutartis sudarė ankščiau nei UAB „RAM ir Ko“ ir tai įrodo, kad skolininkai nesilaikė taikos sutarties 1.8 punkto nuostatų. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad apie aplinkybę, jog UAB „RAM ir Ko“ sudarė sutartis dėl su rangovais išieškotojas nebuvo informuotas ir šios sutartys buvo išviešintos tik pradėjus priverstinį išieškojimą. Apeliantas taip pat nurodė, kad iš sutarties sudarytos tarp išieškotojo ir UAB „Statinio interjeras“ 1.1 p. matyti, kad išieškotojo užsakymu buvo apšiltinamas visas Žirmūnų g. 139 A, Vilnius, esančio pastato fasadas. Apeliantas pažymėjo, kad pateikė visas PVM sąskaitas faktūras dėl tos priežasties, kad jo užsakymu buvo atlikti visi pastato fasado apšiltinimo darbai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino UAB „ŽVC“ pateiktų planų, iš kurių matyti, kad UAB „Irdaiva“ apšiltino visą pastatą, o ne tik savo dalį. Taip pat iš pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad UAB „Irdaiva“ pastatą apšiltino 10 cm. storio plokšte, o tai patvirtina, kad pastato fasadas buvo apšiltintas pagal išieškotojo sudarytą rangos sutartį. Apelianto nuomone, tai jog pagal jo sudarytą sutartį apšiltinimo kaina 850000 Lt, o pagal skolininkų sudarytą sutartį 16998 Lt, leidžia daryti išvadą, kad už 850000 Lt sumą buvo apšiltintas visas pastatas. Apeliantas nurodo, kad jo užsakymu buvo pakeisti visi pastato langai, be to jis niekada nedavė sutikimo dėl kitų asmenų patekimo į jam priklausančių patalpų dalį, todėl nėra įrodymų, kad langai buvo įrengti išieškotojo patalpose, skolininkų lėšomis. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad konkreti pastato fasado siena buvo apšiltinta sutarties tarp UAB „RAM ir Ko“ ir UAB „Irdaiva“ pagrindu, be to UAB „Irdaiva“ 2013 m. gegužės 29 d. pranešimas įrodo, kad ji apšiltino pastatą apelianto prašymu, taip netiesiogiai nurodydama, kad pastatas kitų subjektų prašymu nebuvo šiltinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino 2008 m. gruodžio 19 d. dekoruojamo pastato fasado defektų ištaisymo akto, kuriame aiškiai matyti, kad apelianto užsakymu buvo įrenginėjamos visos keturios pastato fasado pusės. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad pagal taikos sutarties 1.8 p. darbus turėjo atlikti skolininkai, o ne UAB „RAM ir Ko“. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

Antstolis Vitalis Milevičius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atkirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai įvertinus pateiktus įrodymus, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Antstolis sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad išieškotojas nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkai atliko darbus ne laiku, nepateikė dokumentų, iš kurių matytųsi, kad jo užsakymu buvo atlikti darbai pagal taikos sutarties 1.8 p. ir pateikė tik bendrus tarpusavio suderinimo aktus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas – faktūras už visus darbus atliktus objektuose Žirmūnų 139 ir 139 S, Vilnius.

Skolininkas A. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atkirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį. Nurodė, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kadangi jis išdėstytas taip lyg apeliantas būtų pamiršęs, kad dalis pastato pažymėto nuo 3-16 iki 3-21 su bendro naudojimo patalpa 3-15 priklauso skolininkams. Skolininkas pažymėjo, kad 2008 m. birželio 26 d. UAB „RAM ir Ko“ (atstovaudamas skolininkams pagal pavedimo sutartį) sudarė rangos sutartį su UAB „Irdaiva“ dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo. Darbai atlikti 2008 m. spalio 20 d., o dalis sumos už darbą apmokėta mokėjimo nurodymais Nr. 4032 ir Nr. 4078. Kadangi nebuvo apmokėta visa suma UAB „Irdaiva“ kreipėsi į teismą dėl likusios skolos priteisimo ir 2014 m. kovo 7 d. ieškinys buvo tenkintas. 2008 m. birželio 9 d. UAB „RAM ir Ko“ sudarė sutartį su UAB „Statinio interjeras“ dėl langų skolininkams priklausančioje pastato, esančio Žirmūnų g. 139 a, Vilnius, dalyje įrengimo. Už šiuos darbus sumokėta 11040,86 Lt, likutis 1504 Lt nesumokėta dėl nekokybiškai atlikto darbo. Taigi, skolininko nuomone, apeliantas nori priversti skolininkus sumokėti už darbus atliktus jam priklausančio pastato dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra šio kodekso 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 1 p.

Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). CPK 71 str. 1 d. nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąvoka „teismo sprendimas“ negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 str. 1 d., 260, 261 str.), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį, kuria civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo. Teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje, neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-359-2010).

Nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja B. Todesienė išnagrinėjusi pateiktą antstolio prašymą 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi išaiškino, kad taikos sutarties punktas 1.8 buvo tinkamai įvykdytas ir nėra pagrindo priverstiniam vykdymui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino šią nutartį ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje, spręsdamas dėl aplinkybių susijusių su taikos sutarties vykdymu, tik įvardijo įrodymus, kuriais remdamasis jis sprendė, kad taikos sutartis yra tinkamai įvykdyta, tačiau nepateikė jokios šalių pateiktų argumentų ir įrodymų analizės, nenurodė argumentų, kodėl būtent įvardytais įrodymais remiasi, ir kodėl atmeta kaip nepagrįstus teismo išvadai prieštaraujančius išieškotojo teiginius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad iš ginčijamos nutarties turinio nėra galimybės suprasti, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą išvadą ir nurodė skundžiamą nutartį esant be motyvų. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylą prieš tai nagrinėjusi teisėja klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo sprendė pakartotinai priimdama ginčijamą 2014 m. balandžio 28 d. nutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisėja B. Todesienė, nesilaikydama CPK 71 str. 1 d. nuostatų, išnagrinėjo perduotą naujam nagrinėjimui prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kurį jau buvo nagrinėjusi ir dėl jo pasisakiusi priimdama 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį. Tai reiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė