Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini)mirus jos tėvui B. R. jo turtą paveldėjo pareiškėja ir jos motina E. R.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. R.. Po jos mirties per įstatymų nustatytą terminą pareiškėja dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji gyvena tame pačiame name ir valdo motinos paliktą turtą, t.y. priėmė palikimą pradėdama jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog E. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Pareiškimas paduotas apylinkės teismui pagal turto vietą (CPK 446). Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kurią mirus palikėjai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), notariniai veiksmai turėtų būti atliekami Ukmergės rajono 2 – ame notarų biure. Iš Ukmergės rajono 2 notarų biuro pažymos matyti, kad po E. R. mirties į Ukmergės rajono 2 notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b.l. 9).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjų, byloje apklausto pareiškėjos atstovo A. R. ir liudytojo V. R. parodymais byloje nustatyta, kad pareiškėja po jos motinos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Ji ir toliau gyvena tame pačiame name (b.l. 8), naudojasi ūkiniais pastatais, prižiūri juos, moka mokesčius. Pareiškėjai priklauso to paties turto ¾, kurio ½ priklausė palikėjai, t.y. joms abiems priklausė tas pats žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)tik skirtingomis dalimis. Pareiškėja, padedant pusbroliams A. R. ir V. R., šį žemės sklypą naudoja kaip savo (šienauja pievas ir pan.), t.y. naudojasi palikėjos turtu kaip savu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po motinos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. I. po motinos E. R. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. gruodžio 2 d., jos dukra R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.