Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. V. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, K. V. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius skirtinos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į K. V. paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. L. bei K. V. solidariai priteista 156,69 eurų (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu taip pat kaltu pripažintas ir E. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 02.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. L., K. V. tyčia ne mažiau 10 kartų kumščiais sudavus nukentėjusiajam R. T. į galvą ir kitas kūno vietas, po to kartu tyčia medinėmis lazdomis, ne mažiau 20 kartų sudavė nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas viršugalvio srityje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos V piršto proksimalinio pirštakaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą, kadangi dėl kairės plaštakos v piršto proksimalinio pirštakaulio lūžio nuketėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad K. V. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytas veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius. Skirdamas bausmę nuteistajam K. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra teisiamas dešimtą kartą, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Taip pat atsižvelgta į tai, kad K. V., neatlikęs bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas skirtinos bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertino K. V. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnamečiu, ir skyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

3. Nuteistasis K. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį, prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, nurodo, kad veiką padarė būdamas nepilnametis, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad turi vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su K. V. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

7. Sprendžiant šį klausimą visų pirma pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įvertinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl K. V. skirtos bausmės matyti, kad K. V. nuteistasis už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Individualizuodamas K. V. skirtiną bausmę, kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į K. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas devynis kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, praeityje baustas ir administracine tvarka, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis, atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be šių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, konstatuodamas, kad K. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką K. V. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką K. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis K. V. buvo nepilnametis, tačiau skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis teisiamas jau dešimtą kartą – iki šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas net devynis kartus, be to, po šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas dar kartą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taip pat taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus darydamas naujas nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, be to, kaip jau buvo minėta, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. V. nuostatas, atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų K. V. nededa.

11. Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis). Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę ar nuteistojo teisinę padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), nenustatyta. Daryti kitokią išvadą pagrindo nesudaro ir tai, kad K. V. turi mažametį vaiką. Priešingai, pernelyg švelnus baudžiamumas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Laikytina, kad kitos rūšies bausmių K. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, nepavyks sulaikyti asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.