Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei, atsakovei R. U., trečiajam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. U. dėl motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) neterminuotai apriboti motinos – atsakovės, motinos valdžią dukterų E. U., M. U. ir D. P. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą dukroms mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį, kas sudaro 3600 Eur E. U., M. U. ir D. P.; 4) nustatyti M. U. ir E. U. gyvenamąją vietą su J. B., o D. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P.. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovės šeima dėl girtavimo ir netinkamos dukterų priežiūros yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atsakovė turi tris dukras, tačiau nei vienos iš jų neaugina. Viena dukra gyvena pas tėvą, kitoms dviem dukroms nustatyta laikinoji rūpyba, jog gyvena tetos ir jos sutuoktinio šeimoje, jų tėvystės nėra nustatyta. D. P. tėvas ieškovui nurodė, kad atsakovė su dukra nebendrauja, išlaikymo jai neteikia, dukra nesirūpina. Nurodė, kad pati dukra teigė, jog mama ja nesirūpina, nori gyventi su tėčiu, gerai sutaria su jo drauge, iš pateiktos mokyklos informacijos matyti, kad vaikas ateina į mokyklą pasiruošęs, turi visas reikalingas priemones. Nurodė, kad paėmus vaikus, atsakovė įsipareigojo ieškotis darbo, nevartoti alkoholio, kreiptis dėl gydimosi nuo priklausomybės alkoholiui, mažiausiai keturi kartus per savaitę susitikti su vaikais, prisidėti prie jų išlaikymo, tačiau įsipareigojimu nevykdė. Atsakovė gyvena pas sugyventinį, buities sąlygos tinkamos nepilnamečių vaikų gyvenimui, švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai, atsakovė pradėjo dirbti, draudžiamos pajamos – 380 Eur, tačiau atsakovė su dukromis nebendrauja, neteikia joms išlaikymo. M. U. ir E. U. nurodė, kad nenori gyventi su mama, nori gyventi pas tetą, pas globėja yra tinkamos sąlygos nepilnamečių vaikų gyvenimui, poilsiui, mokymuisi. Atsakovė vengia atlikti pareigą auklėti, rūpintis savo dukromis, o tai yra pagrindas apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu bei priteisti išlaikymą dukroms.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Birutė Motiejūnienė posėdžio metu ieškinį palaikė, tačiau atsisakė reikalavimų E. U. atžvilgiu, kadangi ji tapo pilnamete, kitus reikalavimus palaiko. Nurodė, kad atsakovės skirti pinigai dukrų išlaikymui (buto nuomos pinigai), turėtų būti išskaičiuojami (iš susidariusio įsiskolinimo). Papildomai prašė paskirti piniginių lėšų administratorių: M. U. piniginių lėšų administratoriumi skirti jos globėją J. B., D. P. piniginių lėšų administratoriumi skirti trečiąjį asmenį, jos tėvą, R. P..

Ieškovui išaiškintinos procesinės ieškinio dalies (dėl reikalavimų E. U. atžvilgiu) atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės. M. U. gimė 2001 m. spalio 8 d., vaiko mama – atsakovė, tėvas – nenurodyta. D. P. gimė 2004 m. gruodžio 3 d., vaiko mama – atsakovė, tėvas – R. P..

2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimas, auginančias vaikus, apskaitą.

2013 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa M. U., laikinąja globėja paskirta J. V., M. U. gyvenamoji vieta nustatyta pas J. V..

Iš atsakovės 2013 m. gruodžio 2 d. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nori susigrąžinti vaikus, ieškosis darbo, mėnesį laiko nevartos alkoholio, kreipsis į gydytojus dėl priklausomybės gydymo, mažiausiai keturis kartus per savaitę lankys vaikus, per gruodžio mėnesį dukros Modestai ir Evelinai skirti po 28,96 Eur (100 Lt), pagal galimybes skirs didesnį išlaikymą. 2014 m. balandžio 17 d. paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad ne visus įsipareigojimus įvykdė.

Iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. pakartotinio šeimos aplankymo akto nustatyta, kad apsilankymo metu pas atsakovę viešėjo dvi dukros D. P. ir M. U., dukros buvo laimingos, jog yra pas mamą, tačiau atsakovė pripažino, jog yra vartojusi alkoholio.

Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos socialinės darbuotojos S. P. socialinio darbo su R. U. šeima ataskaitos patvirtina, kad atsakovė gydytis nuo alkoholizmo nepradėjo, darbo nesiieškojo (nustatytais laikotarpiais dirbo), darbo biržoje nesiregistruoja (uždarbiauja nelegaliai), vaikų nelankė, išlaikymo vaikams neteikė (2015 m. rugpjūčio 6 d. ataskaitoje nurodyta, kad laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. dukrų globėjai perdavė 100 Eur, kas mėnesį globėjai perduoda po 20 Eur).

Iš 2017 m. kovo 22 d. D. P. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu, norėtų dažniau susitikti su sesėmis.

Iš 2017 m. kovo 22 d. R. P. paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio dukra gyvena pas jį, dukros mama ja nesirūpina, nebendrauja, niekada neteikė dukrai išlaikymo.

Iš 2017 m. spalio 31 d. M. U. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės dukra išreiškė norą, jog jai būtų nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatiniais globėjais paskirti Jūratė ir M. B., nurodė, kad su mama nebendrauja, pas ja gyventi nenori.

Iš Sodros duomenų banko išrašo nustatyta, kad trečiasis asmuo R. P. nuo 2017 m. gegužės 3 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Balttiekimas“, nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Uolus“.

Iš Sodros duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. liepos 3 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Virginijus ir Ko“, gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių – 410 Eur, atsakovė neteista, administracine tvarka bausta.

Iš Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos pateiktos M. U. charakteristikos nustatyta, kad M. U. yra praleidusi 43 nepateisintas pamokas, į mokyklą atvyksta laiku, tačiau ne visada dėvi mokyklinę uniformą, mokinė turi reikalingas priemones, mokytis galėtų geriau, paskirti papildomi darbai, tačiau juos lanko nesistemingai.

Iš Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos pateiktos D. P. charakteristikos nustatyta, kad D. P. gyvena su tėvu, mokinė į mokykla ateina tvarkinga, pasiruošusi pamokoms, turi visas priemones, klasėje rami, puikiai lanko mokyklą, pietauja už savo pinigus, kuriuos gauna iš tėčio, turi draugų.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šio ieškiniu reiškiamu reikalavimu iš esmės nekyla. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu dalyje dėl neterminuoto jos, kaip motinos, valdžios apribojimo dukrų atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 26 d. atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymu M. U. nustatyta laikina globa, paskirta laikinoji globėja, taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio D. P. gyvena pas tėvą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, siekdama susigrąžinti vaikus, buvo įsipareigojus imtis nurodytų veiksmų (ieškotis darbo, mėnesį laiko nevartoti alkoholio, kreiptis į gydytojus dėl priklausomybės gydymo, mažiausiai keturis kartus per savaitę lankyti vaikus), tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, arba vykdė netinkamai. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad su dukra D. P. nebendrauja, neturi jos kontaktų, šias aplinkybes savo paaiškinimuose nurodė ir pati D. P.. Su dukra M. U. atsakovė matosi dažniau, kadangi ji gyvena jos mamos namuose, su jos seserimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sąmoningai nevykdo savo kaip mamos pareigų ir neketina jų vykdyti ateityje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti dukras, jomis nesirūpina, su D. P. visiškai nebendrauja, neteikia išlaikymo. Atsakovė nesiima jokių ilgalaikių veiksmų, kad situacija pasikeistų, savo elgesio dukrų atžvilgiu nekeičia. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų arba rezultatai buvo trumpalaikiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės santykis su dukromis galėtų pasikeisti, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir atsakovės sutikimas su ieškinio reikalavimu, jog jai motinos valdžia būtų apribota.

Darytina išvada, jog atsakovė nusišalino nuo dukrų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią.

Išaiškintina atsakovei, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Išaiškintina, jog apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

M. U. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa. Laikinąją globėja paskirta jos teta J. B.. M. U. gyvena pas laikinąją globėją, kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. M. U. yra išreiškusi norą ir toliau gyventi pas globėją, norėtų, kad teta taptų jos nuolatine globėja, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, M. U. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jos dabartinės laikinosios globėjos J. B. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl D. P. gyvenamosios vietos nustatymo. Sutinkamai su CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Kaip nustatyta byloje, D. P. jau nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio gyvena pas tėvą, vaikas išreiškė norą ir toliau ten gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės – vaiko mamos valdžia jos atžvilgiu yra neterminuotai apribota, į tai, kad trečiasis asmuo yra sudaręs tinkamas sąlygas dukrai gyventi pas jį bei atsižvelgiant į D. P. išreikštą norą, yra pagrindas nustatyti D. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P., jo gyvenamojoje vietoje (CK 2.14, 3.168, 3.169, 3.174 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Minimali mėnesio alga šiuo metu yra 400 Eur. Byloje nustatyta, kad išlaikymo dukrai D. P. atsakovė neteikia, tai ji bei trečiasis asmuo – dukros tėvas patvirtino ir posėdžio metu. Dėl M. U. išlaikymo atsakovė nurodė, kad jai ir jos seseriai E. U., kuriuos atžvilgiu ieškovė atsisakė reikalavimų, asmeniui tapus pilnamečiu), skiria išlaikymą, kurį paima jos sesuo – vaikų laikina globėja, t. y. už atsakovės buto nuomą gautus pinigus, vaikų laikina globėja naudoja vaikams išlaikyti. Teismas pažymi, kad jokių duomenų patvirtinančių šiuos teiginius byloje nėra pateikta, todėl jų teismas nevertina. Teismo vertinimu atsakovė yra darbinga, nedarbingumas nėra nustatytas, ir tik dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, nesutinka (negali) teikti prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Pažymėtina ir tai, kad posėdžio metu atsakovė patvirtinto, jog ilgus metus oficialiai nedirbo, dirbo pavienius darbus, sugebėdavo save išlaikyti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikia išlaikymo savo vaikams, į minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, į atsakovės darbingą amžių, nesant konkrečių įrodymų apie atsakovės sveikatos sutrikimus kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, į tai, kad atsakovė turi du išlaikytinius, kuriems turi teikti išlaikymą, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovės priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui, tai yra D. P. ir M. U., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovės galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms priteisimo.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė, kaip pripažino ir pati, išlaikymo dukrai D. P. neteikė, ji nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio gyvena pas tėvą, kuris taip pat patvirtino, jog atsakovė išlaikymo dukrai neteikė.

Dėl M. U. išlaikymo įsiskolinimo. Aukščiau (dalyje dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo) teismas nurodė aplinkybes ir vertinimą atsakovės, posėdžio metu, nurodytų aplinkybių, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Įvertinus šias bei aukščiau nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovo prašymą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš atsakovės priteistinas 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas (kiekvienam vaikui po 3600 Eur).

Priteistų nepilnametei D. P. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoju skiriamas trečiasis asmuo – jos tėvas R. P. (CK 3.190 straipsnis).

Priteistų nepilnametei M. U. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja, iki teismo sprendimo dėl M. U. globos nustatymo įsiteisėjimo, skiriama jos laikinoji globėja J. B. (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 12,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė dirba, tačiau gaunamos pajamos yra minimalios, į tai, kad sprendimu iš jos priteista 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir mokamas kas mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis) bei išimtinai vaiko interesams tenkinti, bylinėjimosi išlaidų sumos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismo sprendimas dėl motinos (atsakovės) valdžios apribojimo, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259–260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią, vaikų: M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo, jos dabartinės laikinosios globėjos J. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu – jos tėvu R. P., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2017 m. lapkričio 29 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7200 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą (kiekvienam vaikui po 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimo).

Priteistų nepilnametei D. P. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoju paskirti trečiąjį asmenį – jos tėvą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteistų nepilnametei M. U. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja, iki teismo sprendimo dėl M. U. globos nustatymo įsiteisėjimo, paskirti jos laikiną globėją J. B., gimusią 1987 m. gegužės 26 d.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų E. U. atžvilgiu nutraukti.

Sprendimą dalyje dėl motinos (atsakovės) valdžios apribojimo, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.