- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- A-2306-624/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01072-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–12), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 3 482 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 62-1068 (toliau – ir Nutarimas) jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas – už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d., apie 13.30 val., atsisakė eiti į jam paskirtą kamerą Nr. 201, t. y. į prižiūrėtojo reikalavimus nereagavo. Nutarimą dėl jam paskirtos nuobaudos apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 2S-64 skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, atsisakymas keltis į kamerą susijęs su tuo, kad šioje kameroje jam jau yra tekę kalėti, čia, pareiškėjo teigimu, jis jau yra patyręs patyčias, kankinimą, be to, ši kamera įrengta nesilaikant higienos normų reikalavimų: per langą nepatenka šviesa, už lango esanti ertmė pilna šiukšlių, sienos padengtos pelėsiu, elektros instaliacija netvarkinga, per gultą yra pravestas šildymo vamzdis, kuris užima didžiąją dalį gulto, rūsio koridoriuje įrengta šiukšlių surinkimo vieta, kurioje kiekvieną dieną kraunamos šiukšlės, kameroje drėgna, šalta ir kt. Teigia, jog dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas rašė daug skundų administracijai, medikams. Vertindamas nubaudimo aplinkybes, pažymėjo, jog Nutarime išdėstytos aplinkybės iškraipytos, nenuoseklios, nepagrįstos. Pareigūnų veiksmai, priimant nutarimą, su kuriais sieja jam padarytos žalos atsiradimą, buvo piktnaudžiaujantys, biurokratiniai, todėl neteisėti. Nuobaudos skyrimą iš esmės vertino kaip pareigūnų neigiamą nusiteikimą jo atžvilgiu už tai, kad ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K. Dėl netinkamų kalėjimo sąlygų vien tik į psichologo tarnybą kreipėsi daugiau kaip 30 kartų, taip pat kreipėsi ir į kitas tarnybas. Pareiškėjo teigimu, nežmoniškos ir orumą žeminančios sąlygos kalint Lukiškių TI-K jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl, jo manymu, yra pagrindas atlyginti jam padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime (b. l. 37–39) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjui nuobauda už padarytą Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta pagrįstai, nuobaudos skyrimo procedūros nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad skundas pagrįstas tik abstrakčiais argumentais, Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumas pareiškėjo atžvilgiu neįrodytas. Dėl aplinkybių, susijusių su kameros Nr. 201 atitikimu higienos reikalavimams, nurodė, kad minėtoje kameroje sąlygos bausmei atlikti buvo tinkamos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 92–96) pareiškėjo T. S. skundą patenkino iš dalies ir priteisė T. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 180 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.
Teismas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimus dėl Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimų panaikinimo, todėl šių sprendimų argumentacija ir išvados, teisėtumo ir pagrįstumo prasme, nebuvo nagrinėjamos. Šiuo atveju priimtas nagrinėti reikalavimas tik dėl žalos atlyginimo, todėl, nagrinėjimo metu, neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktas buvo vertinamas skunde nurodytų žalą pagrindžiančių aplinkybių apimtyje.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.250 straipsniais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodydamas šiuos argumentus, iš esmės tik deklaratyviai aprašė piktnaudžiavimo ir biurokratizmo sąvokas, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai tokie (piktnaudžiaujantys, biurokratiniai) pareigūnų veiksmai pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, tiriant nuobaudos skyrimą. Be to, vien tik pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, kad skiriant nuobaudą buvo iškraipytos aplinkybės, Nutarimas suklastotas, parengtas nenuosekliai, nepagrindžia Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme. Iš šių aplinkybių kildinant padarytą žalą, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai, laike ir vietoje apibrėžtas pareigūnų veiksmų neteisėtumas, t. y. įrodymais pagrindžiant padaryto pažeidimo aplinkybių iškraipymą, suklastojimą, nenuoseklumą. Pažymėta, jog pareiškėjas šiomis aplinkybėmis grįsdamas žalos padarymo faktą, teismui turi įrodyti šių aplinkybių pagrįstumą, priešingu atveju, įrodymais neįrodžius skunde nurodytų teiginių, teismui iš esmės nėra pagrindo abejoti pareigūnų veiksmų neteisėtumu. Kaip matyti iš Nutarimo, nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis atsisakydamas keltis į kamerą Nr. 201, nevykdė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto įpareigojimo – laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Šios aplinkybės, be kita ko, neneigia ir pats pareiškėjas. Taigi skunde nurodytų argumentų, susijusių su pažeidimo aplinkybių suklastojimu, iškraipymu, ar pan., pareiškėjui neįrodžius, o teismui kitų nuobaudos skyrimo neteisėtumo veiksnių nenustačius, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, priimant Nutarimą ir skiriant nuobaudą, pareiškėjui galėjo būti padaryta žala. Pareiškėjas skundo argumentais Lukiškių TI-K veiksmuose, aplinkybių, susijusių su pareigūnų piktnaudžiavimu, biurokratizmu neįrodė.
Pareiškėjas žalos padarymą taip pat kildino ir iš Lukiškių TI-K kamerų neatitikimo higienos reikalavimams. Pastebėta, jog pareiškėjas skundo argumentais dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams, iš esmės pasisako dėl kameros Nr. 201, kurioje, jis buvo patalpintas. Kaip nustatyta, šios kameros neatitikimas higienos reikalavimams iš esmės buvo pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjas atsisakė į ją keltis ir todėl buvo nubaustas bauda – papeikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 20, 2 punktais. Iš paminėtų nuostatų daryta išvada, kad kamerų įrengimas cokoliniuose aukštuose yra draudžiamas tik naujai statomuose pataisos namuose, tuo tarpu jau pastatytuose (kaip Lukiškių TI-K), šie reikalavimai netaikomi. Taip pat vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktu. Paminėta nuostata tvirtina, kad sanitarinio mazgo kabinos turi būti įrengtos tik naujai statomose patalpose, tuo tarpu jau pastatytuose pastatuose, kaip šiuo atveju Lukiškių TI-K, atvirų sanitarinių patalpų atitvėrimas tik 1,5 m. tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Kaip matyti iš pateiktų kameros Nr. 201 nuotraukų, kameroje yra vamzdis, kuris, pareiškėjo teigimu, jam kėlė didelių nepatogumų. Dėl šio argumento pažymėta, kad šios inžinierinės konstrukcijos pašalinimas taip pat susijęs su pastato rekonstrukcija. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo argumentų susijusių su higienos normos pažeidimais pateikė tik Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą, iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 201 patikrinimas buvo atliktas laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas minėtoje kameroje nebuvo patalpintas. Kitų argumentų ar įrodymų, paneigiančių pareiškėjo šiuo aspektu (atitikimo higienos reikalavimus) dėstomus argumentus atsakovo atstovas nepateikė. Teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovas pareiškėjo teiginių dėl kalėjimo kameroje Nr. 201 sąlygų neatitikimo higienos reikalavimams (šviesos neužtikrinimas, pelėsis, netvarkinga instaliacija, drėgmė, šaltis) nepateikė, todėl šie argumentai iš esmės vertinti pareiškėjo naudai. Teismas taip pat vadovavosi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytais reikalavimais, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 201. Atsakovo atstovui nepaneigus, kad pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas vienas, preziumuota, kad kameroje minėtu laikotarpiu buvo tiek asmenų, kiek yra lovų. Atitinkamai ploto reikalavimas (3,6 kv. m) vienam asmeniui buvo pažeistas, o Lukiškių TI-K administracija tam tikru laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
Teismas pažymėjo, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daryta išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstas tik iš dalies ir tik dalyje dėl kalėjimo tam tiktų higienos normų reikalavimų neatitinkančioje kameroje Nr. 201. Nors pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius, emocinius sveikatos sutrikimus kalėjimo kameroje Nr. 201 metu (pareiškėjas tik bendrai nurodė, kad per visą kalėjimo laiką daug kartų yra kreipęsis į administraciją ir gydytojų pagalbos, tačiau su tuo susijusių įrodymų nepateikė, o byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų tvirtina apie pareiškėjo sveikatos būklę jam į medikus kreipiantis 2015 m. rugsėjo 12 d.), kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kameroje, kurioje jam teko itin mažas plotas, taip pat kamera neatitiko tam tikrų higienos reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus ir sveikatos sutrikimus, sudarė pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundo argumentais prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 2 482 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą (šiuo aspektu pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad norima su juo susidoroti neįrodyti), skunde teismui žalos padarymo aspektu pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažinta ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 180 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata. Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikyta, kad pareiškėjas rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Pareiškėjas T. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui (b. l. 103–106).
Atsiliepimas
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo argumentų, pasisakymų teismo metu, dalies aplinkybių iš viso nevertino, o perrašė atsakovo atsiliepime nurodytą klaidinančią informaciją.
Nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog atvirų sanitarinių patalpų atitvėrimas 1,5 m tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau nenurodo, kokiais duomenimis vadovavosi. Atsakovo atsiliepime nėra pateikta jokių duomenų apie kameros Nr. 201 įrengimą. Pareiškėjo teigimu, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas.
Teigia, kad jo pateiktoje nuotraukoje aiškiai matosi, jog gultas, per kurį eina vamzdis, yra surūdijęs, vamzdžio išdėstymas ir gulto stovis toks, jog ant gulto gulėti neįmanoma, todėl vienam iš dviejų asmenų kameroje, t. y. jam, teko miegoti ant grindų.
Mano, kad teismas tik formaliai dalyvavo tiriant įrodymus. Teismas neįvertino 2015 m. rugsėjo 12 d. išrašo iš medicininių dokumentų 6 punkto „Diagnozė“, išrašo iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 455 16 punkto.
Mano, kad teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kadangi jis buvo daug ilgesnis. Prašė skaičiuojant šį laikotarpį taikyti teisės į 4 kv. m ploto normą atskaičiavus baldus, europietišką standartą. Pareiškėjas nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui T. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nusprendė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 180 Eur kompensaciją pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas, nesutikdamas tiek su pirmosios instancijos teismo išvadų dalimi dėl kalinimo sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams, tiek su priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžiu, padavė apeliacinį skundą.
ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ, kurio 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą nagrinėjančio bylą teismo vaidmuo yra aktyvus. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymas įpareigoja pareiškėją skunde (prašyme) teismui nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pagrįsti jas įrodymais ir juos pateikti teismui (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str.). Teisę pateikti į bylą įrodymus turi visos administracinės bylos proceso šalys (ABTĮ 53 str. 2 d., 82 str. 5 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą) nagrinėti, pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, be kita ko, esant reikalui, imasi procesinių priemonių dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei paaiškėja, kad būtina išreikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 80 str. 1 ir 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundo dalį, susijusią su 2014 m. lapkričio 21 d. skirtos nuobaudos už atsisakymą persikelti į kamerą Nr. 201, panaikinimu, ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios, kaip galima suprasti iš skundo turinio, Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais skiriant minėtą nuobaudą, atlyginimo, išsiuntė pareiškėjo skundo kopiją atsakovui ir įpareigojo pateikti teismui du atsiliepimo į skundą egzempliorius bei turimą su keliamu ginču susijusią medžiagą (b. l. 1–12, 29–31). Teismo posėdyje paaiškėjus, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš netinkamų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 201, į kurią jis visgi buvo perkeltas, pirmosios instancijos teismas, nepasiūlęs pareiškėjui patikslinti savo skundo pagrindo, 2015 m. spalio 5 d. nutartimi įpareigojo Lukiškių TI-K pateikti papildomus duomenis (argumentus), įrodančius, kokiu konkrečiai laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas gyvenamojoje kameroje Nr. 102 ir kiek asmenų, pareiškėjo buvimo toje kameroje laikotarpiu, buvo patalpinta, taip pat pateikti dokumentus dėl pareiškėjo minimų netinkamų sąlygų atlikti bausmę kameroje Nr. 201 (b. l. 68–69). Nors byloje pateikti procesiniai dokumentai buvo su trūkumais, iš atsakovo išreikalauti duomenys nebuvo pakankami nustatyti ginčui reikšmingas aplinkybes, teismas bylą nagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą, kuris dėl minėtų priežasčių negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu: iš pateiktų duomenų nėra galima nustatyti nei aplinkybių, su kuriomis yra siejamas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas (kokias kalinimo sąlygas kameroje Nr. 201 pareiškėjas vertina kaip jo teises pažeidžiančias), nei kokiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 201, nėra atsakovo atsiliepimo dėl reikalavimo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 201.
Taigi tam, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, teismas, visų pirma, turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti savo skundo pagrindą (ABTĮ 10 str., 53 str.), t. y. nurodyti aplinkybes, su kuriomis jis sieja neturtinės žalos atsiradimą (pažymėtina, pareiškėjui to nepadarius, teismas turėtų įvertinti, ar prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į priimtos skundo dalies pareiškimo laiką, galėjo atsirasti dėl pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 201 2014 ar 2015 metais (dėl 2013 metais Lukiškių TI-K patirtos žalos, kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą kitoje byloje)), ir tik gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą bei su ginču susijusius įrodymus, priimti byloje galutinį sprendimą.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, padaryti procesinės teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 143 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.