- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-363-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- UADB „Industrijos garantas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1307-465/2011 pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ 2009-09-21 pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti 660,98 L skolą dėl nesumokėtų draudimo įmokų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2007-08-30 V. K. su UADB „Industrijos garantas“ dėl transporto priemonės Chrysler Sebring, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios galiojimo terminas - 12 mėnesių. Sutartyje buvo numatyta 2160 Lt dydžio bendra draudimo įmoka už pagal Sutartį teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą, kuri turėjo būti sumokėta dalimis per 4 kartus, Sutartyje numatytais įmokų mokėjimo grafiko terminais. Už pagal Sutartį teikiamą draudimo apsaugą atsakovas ieškovui sumokėjo 1080 Lt draudimo įmoką. 2008-06-19 atsakovas pateikė pažymą apie kelių transporto priemonių registraciją Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas 2008-09-19 nutraukė Sutartį dėl išnykusio draudimo objekto pagal ieškovo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau – Taisyklės) 11.4 p. 2009-08-05 ieškovas atsakovui siuntė pranešimą dėl 660,98 Lt nesumokėtų draudimo įmokų už suteiktą draudimo apsaugą nuo 2008-02-29 iki 2008-06-19. Iki šiol atsakovas ieškovo naudai trūkstamų mokėjimų neatliko (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK 111 str., 112 str., 135 str. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 80 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog draudimo sutartis pasibaigia, jeigu apdrausto turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, išskyrus Taisyklių 12.1 p. nustatytus atvejus. Kiti Taisyklių 12.1 p. nurodyti atvejai neatitinka nurodytos situacijos. Automobilis buvo išregistruotas, t.y. nuosavybės teisė perėjo kitam asmeniui 2008-01-03, o draudimo įmoka buvo sumokėta iki 2008-02-29. UADB „Industrijos garantas“ 2009-06-18 pretenzijoje Nr. 03-49-751 buvo raginama sumokėti 1074,10 įsiskolinimą. Atsakovas 2009-07-21 išsiuntė atsiliepimą į ieškovo raštą, nurodydamas Taisyklių 11.7 p. dėl draudimo sutartis pasibaigimo. 2009-08-05 ieškovas atsiuntė atsakovui pranešimą dėl nesumokėtų draudimo įmokų už tariamai suteiktą draudimo apsaugą - 660,98 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-09 sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo V. K. 660,98 Lt nesumokėtos draudimo įmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2009-09-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UADB “Industrijos garantas”. Nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007-08-30 tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios galiojimo terminas – 12 mėnesių (b.l. 3). Atsakovas sumokėjo tik dalį draudimo įmokų - 1080 Lt (b.l. 14-15). Likusių draudimo įmokų atsakovas nesumokėjo. Ieškovas atsakovui 2008-05-31 siuntė pranešimą apie nesumokėtą draudimo įmoką (b.l. 9). 2008-06-19 atsakovas pateikė pažymą apie tai, kad draudimo objektu esanti transporto priemonė nuo 2008-01-03 išregistruota (b.l. 10-11). 2008-09-19 ieškovas nutraukė draudimo sutartį dėl išnykusio draudimo objekto. Ieškovo paskaičiavimu, už sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2008-06-19 atsakovas liko skolingas 660,98 Lt nesumokėtų draudimo įmokų. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu ir kt.). Jeigu draudimo sutartis nutraukiama šiuo pagrindu, draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui. Sutarties šalis LR CK numatytais atvejais gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Atsakovas apie sutarties nutraukimą pranešė ieškovui tik 2008-06-19, todėl iki šio termino draudimo sutartis laikoma galiojančia (LR CK 6.218 str. 1 d., 6.1009 str. 1d., 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-09 teismo sprendimą. Nurodė, kad UADB “Industrijos garantas“ 2008-05-13 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovą raštu įspėjo apie draudimo apsaugos sustabdymą, t.y. apie draudimo sutarties nutraukimą. Reikalaujama suma apskaičiuota iki 2008-06-19, nors atsakovo automobilis buvo parduotas 2008-01-03, nuo tada ir išnyko draudimo rizika. Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudimo įmoka – draudimo sutartyje numatyta pinigų sumą, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. LR CK draudėjui numato pareigą mokėti draudikui draudimo įmoką už suteikiamą draudimo apsaugą. Draudimo taisyklių nuostatos, jog draudikas, Draudimo įstatymo 80 str. 3 d. numatytu pagrindu nutraukęs draudimo sutartį, turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, nėra sąžiningos, nes tai reikštų, kad draudikas turi teisę į draudimo įmokas už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, t.y. už tą laikotarpį, kai draudimo apsauga nebuvo teikiama (Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos pozicija dėl draudimo įmonių teisė reikalauti draudimo įmokų sumokėjimo už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį savanoriško draudimo atveju).
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, objektyviai ir išsamiai išanalizavo bei tinkamai vertino byloje esamus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas apie atsakovo parduotą automobilį sužinojo tik 2008-06-19, todėl iki nurodytos datos ir buvo apskaičiuota reikalaujama sumokėti draudimo įmoka. Atsakovas pats yra atsakingas už savalaikį pasikeitusios informacijos pateikimą draudikui. Taisyklės numato, kad sutarties galiojimo metu draudėjas privalo pasikeitus draudimo rizikai per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Netinkamos informacijos pateikimas arba informacijos nepateikimas sukelia tam tikras teisines pasekmes. Atsakovo nurodyta Draudimo priežiūros komisijos pozicija yra tik išsakyta nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas draudimo teisinius santykius, siekia užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, efektyvumą, saugumą ir stabilumą.
Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad kelių transporto priemonių savanoriško draudimo atveju, kai draudėjui pardavus transporto priemonę ir ją išregistravus iš viešojo registro, draudikas, vykdydamas savo verslą, išnykus draudimo rizikai dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu, neturi reikalauti draudimo įmokos už tą laikotarpį, kai nebuvo draudiminės apsaugos dėl transporto priemonės išregistravimo iš viešojo registro, nes tai neatitinka teisingumo, protingumo, ir sąžiningos verslo praktikos dėl savanoriško draudimo principų.
Byloje nustatyta, kad 2007-08-30 šalys sudarė Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo terminas – nuo 2007-08-30 iki 2008-05-31 (b.l. 3). Draudimo įmokos buvo išdėstytos pagal grafiką, kuriame iki 2007-11-30 priklausančią 1080 Lt sumą atsakovas apmokėjo nustatytais terminais (b.l. 14-15). Pagal šį grafiką atsakovas iki 2008-02-29 ir iki 2008-05-31 turėjo sumokėti po 540 Lt įmokų.
Ieškovas 2008-06-19 gavo iš atsakovo pažymą apie tai, kad draudimo objektu esanti transporto priemonė nuo 2008-01-03 išregistruota (b.l. 10-11). Ieškovas paskaičiavo, kad už sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2008-06-19 atsakovas liko skolingas 660,98 Lt nesumokėtų draudimo įmokų (b.l. 16).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalavimo teises kildina iš jo teisės į dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti šalių sudarytos Sutarties galiojimo terminą, atsižvelgiant į Taisykles (b.l. 4-7), kurios buvo sudėtinė šalių sudarytos Sutarties dalimi.
Pagal Taisyklių 11.7.3 p. ir 12.1 draudimo sutartis pasibaigia, jei apdraustos transporto priemonės nuosavybės teisės pereina kitam asmeniui. Tai reiškia sutartinių prievolių dėl savanoriško draudimo pasibaigimą ir draudiminės apsaugos pabaigą. Nagrinėjamu atveju netaikytinos Taisyklių 12.1 p. ir 12.2 p. nuostatos, nes jos reglamentuoja lizingo sutarties pagrindu valdomos transporto priemonės nuosavybės teisės perėjimą iš lizingo davėjo draudėjui ir draudėjo pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešti ir pateikti draudikui nuosavybės teisės perėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas dėl nuosavybės teisės perėjimo iš lizingo davėjo draudėjui. Taisyklės nenumato draudėjo pareigos apdraustos transporto priemonės nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, raštu informuoti draudiką. Tai reiškia, kad pats draudikas, būdamas juridiniu asmeniu, vykdančiu verslą dėl savanoriško draudimo, turėjo pareigą savo iniciatyva iš viešo registro dėl transporto priemonių gauti informaciją dėl savanorišku draudimu apdraustos transporto priemonės išregistravimo, kai pagal grafiką iki 2008-02-29 negavo 540 Lt įmokos, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Ta aplinkybė, kad ieškovas 2008-06-19 gavo iš atsakovo pažymą apie tai, kad draudimo objektu esanti transporto priemonė nuo 2008-01-03 išregistruota (b.l. 10-11), nesuteikė ieškovui teisės reikalauti draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2008-06-19 660,98 Lt sumai, nes dėl nuosavybės teisės į savanorišku draudimu apdraustą transporto priemonę perleidimo ir jos išregistravimo draudiminė rizika ir apsauga išnyko, pasibaigus savanoriško draudimo sutarčiai (neliko savanoriško draudimo teisinių santykių objekto).
Teisėjų kolegija pažymi, kad taisyklės nenumato draudėjo pareigos raštu pranešti apie draudimo rizikos išnykimą, todėl atsakovas neturėjo prievolės raštu pranešti draudikui, kad savanorišku draudimu apdrausta transporto priemonės nuosavybės teisės perleistos ir transporto priemonė išregistruota.
Situacija, kai draudikas reikalauja draudimo įmokos už laikotarpį, kai draudiminė rizika ir apsauga išnyko, pasibaigus savanoriško draudimo sutarčiai (neliko savanoriško draudimo teisinių santykių objekto), nėra sąžininga, nes parodo draudiko siekį formaliais pagrindais gauti dalį draudimo įmokos, nepaisant pačios draudimo formos – savanoriškumo principų ir sąžiningos verslo praktikos kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, kaip neįrodytas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.185 str. - 6.187 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.987 str.- 6.992 str., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti atsakovui 65 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 37) už apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo: 20 Lt (b.l. 27-29) - pirmosios instancijos teisme ir 5,70 Lt (b.l. 55) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš UADB „Industrijos garantas“ 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą V. K. naudai.
Priteisti iš UADB „Industrijos garantas“ 25,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.