Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-160/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
2-160/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,MB Projektai“
Atsakovas
akcinei bendrovei SEB bankui
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-160/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,MB Projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-6581-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,MB Projektai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „MB Projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB SEB banko patirtus nuostolius, kurie sudaro 9 174 504,70 Lt, ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „MB Projektai“ terminą procesinio pobūdžio trūkumams pašalinti. Šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį bei prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Prašyme nurodė, kad atsakovas AB SEB bankas ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose yra vienašališkai rezervavęs visą prieš terminą nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujamą grąžinti pinigų sumą (daugiau nei 55 000 000 Lt). Tokios sumos ieškovo sąskaitose nėra, todėl disponuojamos lėšos apskaitomos su minus ženklu, o UAB „MB Projektai“ jokių mokėjimų, įskaitant žyminio mokesčio, iš šių sąskaitų atlikti negali. Dėl įsipareigojimų AB SEB bankui, ieškovas neturi kituose bankuose sąskaitų, o nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, yra įkeistos tam pačiam SEB bankui. Visą savo apyvartą ieškovas vykdo tik per AB SEB banko sąskaitas, kadangi tokie įsipareigojimai numatyti Kreditavimo sutartyje, sudarytoje su atsakovu, ieškovas taip pat privalo nukreipti visas įplaukas iš nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių būtent į banko nurodytą tikslinio deponavimo sąskaitą. Dėl vykstančio bylinėjimosi, dalies nuomininkų mokamas nuomos mokestis nukreipiamas ne į AB SEB banko sąskaitas, bet į antstolės D. Milevičienės depozitinę sąskaitą. Įmonės kasoje šiuo metu yra tik 1 232,98 Lt, kuri taip pat nepakankama sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo UAB „MB Projektai“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo tenkino iš dalies, atidėjo 12 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatė ieškovui terminą iki 2010 m. rugsėjo 2 d. sumokėti 27 810 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą. Teismas nurodė, kad ieškinio sumai esant 9 174 504,70 Lt, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 39 810 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.). Ieškovas, prašydamas atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti apie susiklosčiusią sudėtingą ieškovo finansinę padėtį, tačiau tai teismo manymu, nesudaro pagrindo atidėti viso 39 810 Lt žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, vertintina ne tik dabartinė ieškovė turtinė (finansinė) padėtis, bet ir ieškovo galimybės žyminį mokestį, kurį prašoma atidėti, sumokėti ateityje. Kaip matyti iš ieškovo 2010 m. balandžio 30 d. balanso, ieškovas turi turto už 91 135 017 Lt, tuo tarpu visi įsipareigojimai sudaro 88 611 830 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 31 016 533 Lt. Per finansinius metus ieškovo grynasis pelnas sudarė 233 976 Lt. Nors ieškovas turi didelės vertės turto, tačiau 2007-09-11 Kreditavimo sutarties Nr. 1540711010219 (įskaitant jos pakeitimus) pagrindu jis įkeistas atsakovui AB SEB bankui. Reikalavimo teisės į gautinas sumas (pajamas) pagal nuomos sutartis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų yra įkeistos tam pačiam AB SEB bankui. Kaip nurodo ieškovas bei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, piniginės lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose banke, yra rezervuotos virš 50 000 000 Lt sumai, todėl ieškovas negali disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis. Teismo manymu, minėtų aplinkybių visuma rodo sudėtingą ieškovo finansinę situaciją, tačiau tie patys byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovas bus pajėgus visą 39 810 Lt žyminį mokestį sumokėti ateityje tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas, o esant dabartinei finansinei padėčiai ieškovas neturi galimybės sumokėti bent dalies žyminio mokesčio. Kredito sutartyje yra įkeistos reikalavimo teisės į pajamas (gautinas sumas) pagal konkrečias nuomos sutartis, todėl ieškovas gali disponuoti kitomis pajamomis. Pats ieškovas pažymėjo, jog yra veikianti įmonė, t. y. įmonė nėra sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas negauna jokių kitų pajamų, kuriomis gali disponuoti. Kita vertus, teismo manymu, pats atsakovas AB SEB bankas, suteikdamas ieškovui virš 50 000 000 Lt dydžio kreditą, ieškovą vertino kaip perspektyvų bei turintį dideles finansines galimybes ūkio subjektą bei tokiu būdu suteikė ieškovui galimybę disponuoti dar didesniais finansiniais ištekliais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, t. y. atidėti 12 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau įpareigojant ieškovą sumokėti 27 810 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi, nepateikta įrodymų, jog įmonės padėtis yra tiek komplikuota ir paralyžiuota, kad ji apskritai nebūtų pajėgi sumokėti dalį žyminio mokesčio, tuo labiau, jog ieškovas yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo. Teismo vertinimu, ieškovo įpareigojimas sumokėti dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir atidedant likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atitinka bendruosius teisingumo ir protingumo principus (LR CPK 3 str.) bei neužkerta kelio ieškovui pasinaudoti teismine gynyba.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB ,,MB Projektai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Skunde nurodo, kad ieškovas nėra pajėgus sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio sumą ir tai pagrindžiantys įrodymai yra pateikti teismui. Ieškovas dėl AB SEB banko vienašališkų veiksmų neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, įmonės kasoje taip pat nėra pakankamai lėšų tokiai sumai sumokėti, o iš įmonės vykdomos veiklos gautinos pajamos taip pat yra areštuotos. Ieškovo veikla – nekilnojamojo turto verslas. Ieškovui nėra iškelta bankroto byla, įmonė stengiasi optimizuoti savo veiklą, įveikti laikinus sunkumus ir toliau plėtoti vykdomą veiklą. Ieškovo perspektyva matyti ir dabartinėje nekilnojamojo turto rinkos situacijoje – rinka atsigauna, didėja pardavimai, patalpų nuomos paklausa, auga kainos. Taigi ieškovo patiriami finansiniai sunkumai yra laikini, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas nebus pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį ateityje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kt.). Taip pat CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio, mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „MB Projektai“ pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių žyminiam mokesčiui sumokėti. Sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo tenkino iš dalies, atidėjo 12 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatė ieškovui terminą sumokėti 27 810 Lt žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių matyti apie susiklosčiusią sudėtingą ieškovo finansinę padėtį, tačiau tai nesudaro pagrindo atidėti viso 39 810 Lt žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir atidėti ieškovui viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo finansinė būklė yra sudėtinga, nors ieškovas turi didelės vertės turto (91 135 017 Lt), tačiau ieškovo turtas yra įkeistas, įmonės balanso duomenimis ieškovo skolos sudaro 88 611 830 Lt, ieškovo piniginės lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose banke, yra rezervuotos virš 60 000 000 Lt sumai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu ieškovas neturi galimybių sumokėti teismo nustatytą 27 810 Lt dydžio žyminį mokestį, tačiau yra pagrindo manyti, kad ieškovas per ilgesnį laikotarpį galėtų sumokėti visą žyminio mokesčio dalį. Tokią išvadą suponuoja bylos duomenys apie tai, kad ieškovas turi didelės vertės materialaus turto, kurio dalis šiuo metu yra įkeista, ieškovo balanso duomenimis, įmonės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 012 904 Lt, taip pat bylos duomenimis ieškovas nėra nutraukęs savo veiklos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus ieškovo pateiktus argumentus bei įrodymus, siekiant neužkirsti kelio ieškovui pasinaudoti teismine gynyba, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atidėtinas 29 810 Lt žyminio mokesčio sumos už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojant ieškovą sumokėti 10 000 Lt dydžio žyminį mokestį.

Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, iš dalies patenkinant apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 str. 1 d., 84, 302, 338 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį pakeisti.

Atidėti dalies, t. y. 29 810 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškovo UAB „MB Projektai“ ieškinį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Nustatyti ieškovui UAB „MB Projektai“ terminą iki 2011 m. kovo 10 d. sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasNijolė Piškinaitė