- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- II-6-271/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13920-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui J. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo
buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str.1d. ir nubaustas 430 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotos pareigūnės A.Gubarytės 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.10N-3709078-13 J. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 14 d. apie 18.43 val. vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, nedavė kelio žiedu važiavusiam tarnybiniam automobiliui, ko pasekoje žiedu važiavęs tarnybinis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, stengdamasis išvengti susidūrimo. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 9 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str.1d. Minėtu nutarimu jam paskirta 430 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
J. K. pateikė teismui skundą dėl 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai, todėl nutarimas naikintinas, jo veika perkvalifikuotina pagal normą, numatančią atsakomybę už švelnesnį pažeidimą. Rašytiniame skunde nurodė, kad įvykio dieną įvažiuodamas į žiedinę sankryžą jis matė atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, tačiau neįvertino jo greičio ir atstumo (policijos automobilis buvo pakankamai toli ir važiavo gan dideliu greičiu, be įjungtų švyturėlių). Įvažiavęs į sankryžą tarnybinis automobilis pristabdė, tačiau jam nereikėjo staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties siekiant išvengti susidūrimo. Policijos automobilio vairuotojas įjungė švyturėlius, po ko jis iš karto sustojo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo J. K. skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, nes bylos medžiaga, vaizdo įrašu nustatyta, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, sudarė kelyje pavojingą situaciją ir savo veiksmais įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
J. K. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 1 d. nustato administracinę atsakomybę asmeniui už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo J. K. veiksmuose nebuvo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str.1d., sudėties ir tai teismas konstatuoja iš šių įrodymų viseto:
J. K. teismo proceso metu patvirtino savo skundo pagrindinius argumentus ir paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 14 d. vakare jis vairavo automobilį Volvo XC 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą netinkamai įvertino atstumą iki žiedu važiuojančio policijos automobilio, todėl pastarojo vairuotojas privalėjo sulėtinti greitį, kad neatsitrenktų į jo automobilį. Tarnybinis pareigūnų automobilis važiavo be švyturėlių. Pokalbio su pareigūnais metu jis suprato, kad policininkai skubėjo į įvykio vietą. Iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, kiti dokumentai ir jam buvo nurodyta vykti į kelių policijos įstaigą Giraitės gatvėje, Vilniuje, ką jis ir įvykdė. Sutinka, kad pažeidė KET reikalavimus, tačiau vertinti jo veiką, kaip sukėlusią pavojingą situaciją kelyje, negalima.
Liudytojas D. B., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio dieną vairavo tarnybinį policijos automobilį ir kartu su bendradarbiu D. S. važiavo į eismo įvykio vietą. Kuomet važiavo žiedu automobilio greitis buvo didesnis negu 50 km/h, gal apie 60 km/h, švyturėliai įjungti nebuvo. Kuomet į žiedinę sankryžą įvažiavo automobilis Volvo, jis turėjo stabdyti tarnybinį automobilį, tačiau važiavimo krypties keisti nereikėjo. Mano, kad automobilio Volvo vairuotojas buvo nepakankamai atsargus, nes įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, jis privalėjo duoti jiems kelią, ko jis nepadarė. Kadangi jie skubėjo, iš vairuotojo buvo paimti dokumentai. Jam (vairuotojui) buvo nurodyta vykti į kelių policijos įstaigą, o patys jie nuvyko į eismo įvykio vietą.
Analogiškus parodymus teismo proceso metu davė liudytojas D. S..
Prie bylos yra pridėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Volvo XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleidžia važiuojančio žiedu tarnybinio policijos automobilio ir įvažiuoja į žiedą, po ko tarnybinio automobilio vairuotojas sulėtina greitį, stabdo automobilį. Automobilio Volvo vairuotojas įjungia avarinę signalizaciją ir taip pat stabdo automobilį.
Laikyti vairuotojo J. K. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pavojingu, jog jis savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją kelyje, kuomet kitas eismo dalyvis turėjo staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų kitų žmonių saugumui užtikrinti, negalima. Vertinant pažeidėjo veiksmus prieziuomojama, kad kitas transporto priemonės valdytojas griežtai prisilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, kas leistų J. K. tinkamai įvertinti kelių eismo situaciją, pasirinkti saugų atstumą manevrui ir pan. Šioje gi situacijoje nustatyta, kad policijos pareigūnai, kurie važiavo žiedu, skubėjo į eismo įvykį, švyturėliai nebuvo įjungti, o jų greitis buvo didesnis negu 50 km/h. Taigi, šie momentai objektyviai sutrukdė J. K. tinkamai įvertinti situaciją įvažiuojant į žiedą. Be to nustatyta, kad tarnybinis automobilis važiavimo krypties nekeitė. Vairuotojas J. B. teigia, kad po automobilio Volvo XC 60 įvažiavimo į žiedą jis turėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau tai nebuvo itin staigus stabdymas ir važiavimio krypties jis nekeitė.
Taigi, bylos įrodymais nustatyta, kad automobilio Volvo XC60 vairuotojas J. K. įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, nedavė kelio žiedu važiavusiam policijos automobiliui, savo veiksmais pažeidė KET 28 p., 106 p., 158 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 (1) str. 3 d. Kadangi dispozicijoje yra išdėstytos padaryto pažeidimo faktinės aplinkybės, jos yra įrodytos, J. K. veiksmai teismo perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos ATPK 124(2) str. 1 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 124 (1) str. 3 d.
Lengvina J. K. atsakomybę tai, kad jis pripažino pažeidimo padarymo faktą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos. Sunkina jo atsakomybę tai, kad per vienerius metus jis pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą - 2013-03-25 buvo baustas pagal ATPK 124(1) str.2d. Turi 13 metų vairavimo stažą, šiurkščių KET pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, lengvinančią ir sunkinančią jo atsakomybę aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jam skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda, kurios dydis atitinka baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ sr., teismas
nutarė:
J. K. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m.lapkričio 19 d. nutarimą Nr.10N-3709078-13 panaikinti.
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 (1) str.3 d., perkvalifikavus jo veiksmus iš Lietuvos ATPK 124(2) str.1 d., ir nubausti 125 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių litų) bauda.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.