Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-566-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-10-08Panevėžio apygardos teismas
  2. T-1433-847/2018Nutartis · 2018-12-13Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-173-847/2019Nutartis · 2019-02-28Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-969-847/2019Nutartis · 2019-09-12Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-48-847/2020Nutartis · 2020-01-28Panevėžio apylinkės teismas
  6. TS-70-753/2020Nutartis · 2020-06-29Kauno apylinkės teismas
  7. T-772-434/2020Nutartis · 2020-08-05Panevėžio apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
1S-566-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20766-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-566-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20766-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo, netaikyti M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V., nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, subendrintos 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 10 d., pabaiga – 2022 m. vasario 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. gegužės 25 d. priimtu nutarimu Nr. 93-136 nutarta, netaikyti nuteistajam M. V. lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, jis penkis kartus baustas drausmine tvarka, turi galiojančių drausminių nuobaudų, nedirba ir nesimoko, pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja epizodiškai. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, darančių įtaką nuteistojo elgesiui. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis M. V. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodami, jog būtent individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių nevykdymas užkerta kelią lygtiniam nuteistojo paleidimui, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, o paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis M. V. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti jo prašymą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodė, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, taip pat turi mažamečius vaikus, kuriems yra reikalingas, kadangi yra vienintelis šeimos maitintojas. Nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje ji nekartą bandė įsidarbinti, tačiau įstaiga jam nesuteikia darbo dėl ko jis negali vykdyti nei finansinių įsipareigojimų, nei socialinės reabilitacijos plano.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog M. V. yra pilnai pripažinęs savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, dėl to labai gailisi ir yra padaręs išvadas, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo teigimu, daryti išvadas apie jo praeitį bei klaidas, kurias jis pats suvokia ir pripažįsta, nėra teisinga, kadangi tai suvaržo jo teises.

4.3. Skundo autoriaus teigimu, pataisos įstaigoje su juo nebendrauja nei socialinės darbuotojos, nei kiti darbuotojai, todėl jam nesuprantama, kaip galima jo asmenybę nustatyti tik pagal bylos dokumentus. Nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje žmonės yra traumuojami, prieš juos naudojama psichinė prievarta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis, šiuo atveju, ir nagrinėjamas bei vertinamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimumo klausimas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) yra numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, Komisijos nutarimą, socialinio tyrimo išvadą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo M. V. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Lygtinio paleidimo komisijos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdo. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados (b. l. 14-19) bei iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pateiktos išvados apie nuteistąjį M. V. (b. l. 20) nustatyta, kad nuteistajam individualus socialinės reabilitacijos planas (programa), kuriame buvo numatyta: dirbti pataisos įstaigoje; dengti priteistus civilinius ieškinius; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje bei Komisijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarime, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis nuo 2019 m. spalio 23 d. pataisos įstaigoje nedirba. Teismo sprendimu turi priteistą civilinį ieškinį, kurio šiuo metu nedengia, kadangi pataisos įstaigoje nedirba ir pajamų negauna. Pozityvaus užimtumo priemonėse nuteistasis dalyvauja epizodiškai. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis ne kartą buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau darbas nebuvo suteiktas, tai jo manymu patvirtina prie skundo pateiktas prašymas pataisos namų administracijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto prašymo (b. l. 31) matyti, kad nuteistasis norėjo įsidarbinti būtent į VĮ „Mūsų amatai“ skalbyklos darbininko pareigas, jokių objektyvių duomenų, apie tai, kad M. V. būtų aktyviai ieškojęs ir norėjęs dirbti bet kokį pataisos įstaigoje siūlomą darbą, skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra. Taigi teigti, jog nuteistasis dėjo visas pastangas siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, teismo sprendimu nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, taip pat gauta turto valdymo skyriaus pažyma, kad nuteistojo vardu yra gauti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurių šiuo metu nuteistasis nedengia.

10. Byloje esanti pataisos įstaigos pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką pataisos namuose penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už psichotropinių medžiagų vartojimą. Paskutinį kartą baustas 2020 m. kovo 13 d., turi net keturias galiojančias drausmines nuobaudas, skatintas tik du kartus. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. V. pataisos įstaigoje nesielgia nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Paklusti reikalavimams, yra svarbu vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju M. V. elgesys viso bausmės atlikimo metu atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

11. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (85 balai). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 50 vertintini kaip statiniai ir net 35 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Pažymėtina ir tai, jog nuo paskutiniojo (2018 m. spalio 30 d.) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo – 78 balų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ne sumažėjo, bet padidėjo septyniais balais, kas tik patvirtina, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu M. V. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis reguliariai dalyvaudavo situacijose, kurios skatino nusikalstamumą, iš ankstesnio patyrimo nepasimokė, pataisos įstaigoje nevengia destruktyvių grupių, dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, ne visada laikosi nustatytos tvarkos. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Problemų sprendimo įgūdžiuose stebima orientacija į greitą rezultatą, susirūpinimas dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų ar rezultatų. Jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: kriminalinė istorija; bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas impulsyvus elgesys. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis M. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas 10 kartų, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Juo labiau, kad šis teistumas M. V. nėra pirmas. Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas ankstesnius nuteistojo teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus M. V. skundo argumentus, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, nepilnamečiais vaikais, gyvenamosios vietos turėjimu. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam M. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima, nepilnamečiai vaikai, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. V., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. V. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisDaiva JankauskienėGytis Večerskas