Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 68-42 „Dėl V. D. 2018-01-25 skundo“ ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2018 m. sausio 2 d. Patikrinimo pažymą Nr. (7.2)FR0681-1, kuria patvirtintas 2017 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (7.2)FR0680-501.

Skunde nurodo, kad Vilniaus AVMI atlikusi mirusios mokesčių mokėtojos A. D. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo mokestinį patikrinimą už 2012–2016 m. mokestinį laikotarpį ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio nuostatomis, papildomai apskaičiavo GPM ir su juo susijusias sumas, kurie patvirtinti skundžiamais aktais. Pareiškėja yra A. D. teisių perėmėja.

Teigia, kad skundžiami sprendimai parengti remiantis neteisingais, klaidinančiais, oficialių dokumentų neatitinkančiais duomenimis. Mokestinį patikrinimą atlikęs mokesčių administratorius savo išvadas grindė įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, kurių paneigimui iš pareiškėjos bei kitų asmenų neteisėtai reikalavo dokumentų, kurių pagal įstatymą nei pareiškėja, nei tretieji asmenys, nei pati A. D., kurios atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas, saugoti neprivalėjo, nes pasibaigė jų saugojimo terminas. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai, anot pareiškėjos, sudarė prielaidas A. D. turėtas išlaidas dirbtinai padidinti 70 064,10 Eur suma, ta pačia suma sumažinant jos turimas santaupas grynaisiais pinigais, o tai turėjo įtakos galutinėms mokesčių administratoriaus išvadoms apie A. D. turėtas 92 300 Eur pajamas, kurių šaltinis nežinomas. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius dirbtinai sukūrė situaciją, kurioje rėmėsi aplinkybe, kad neišsaugoti ir nepateikti apskaitos dokumentai, pagrindžiantys statybinių medžiagų namo statybai įsigijimą, nors tokių dokumentų saugoti neįpareigoja įstatymai.

Nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai vertino, jog namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra statytas laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. ir jo baigtumas buvo 86 proc. Pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis statyba nebuvo vykdoma nuo 2008 m. lapkričio 28 d., o namo baigtumas buvo 81 proc. Tai užfiksuota ir VĮ „Registrų centras“ išduotame Nekilnojamojo turto registro išraše. Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nesivadovavo šiais objektyviais duomenimis.

Teigia, kad mokesčių administratorius neteisėtai ir nepagrįstai atmetė T. O. ir V. D. paaiškinimus, kad A. D. statybines medžiagas įsigijo seniai, nes norėjo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime. Negavusi tam leidimo, statybines medžiagas pervežė į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atmesdamas šiuos paaiškinimus, mokesčių administratorius nusprendė, kad išlaidos namo statybai buvo patirtos laikotarpiu nuo 2007 iki 2011 m. ir tas išlaidas įtraukė į A. D. santaupas grynaisiais pinigais mažinančias išlaidas.

Pažymi, kad nėra ginčo dėl to, kad A. D. nuo 1985 m. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi statybinės medžiagos pirktos iki 2013 m. gruodžio 31 d., nuosekliai deklaruodama turimas santaupas (34 754,40 Eur) 2013 m. gruodžio 31 d., A. D. deklaravo tą sumą, kurią turėjo jau po statybinių medžiagų įsigijimo.

Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius neteisingai interpretavo faktines aplinkybes, visiškai ignoravo turimus oficialius rašytinius įrodymus bei viešus registrų duomenis, kas, pritaikius išlaidų metodą, sudarė prielaidas neteisingai apskaičiuoti ir dirbtinai padidinti A. D. turėtas išlaidas grynaisiais pinigais, taip sumažinant jos turėtas santaupas. Nurodo, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas išlaidas namo statybai grynais pinigais pagal UAB „Sistela“ duomenis, neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. A. D. išlaidų grynais pinigais namo statybai turėjo 67 416,80 Eur ir ta suma sumažino A. D. turimas santaupas grynais pinigais.

Taip pat teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai į A. D. išlaidas laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. įtraukė 16 593,49 Eur sumą, nes A. D. pervestas pinigines lėšas T. O. ir M. O., tais pačiais metais iš jų atgavo. Šias aplinkybes, pasak pareiškėjos, patvirtina pateikti 2009-2013 m. surašytų pakvitavimų kopijos. A. D. nepasitikėjo bankais, todėl pinigus buvo linkusi saugoti grynaisiais ir tam namuose turėjo seifą. Pagal tuo metu pačių bankų nustatytas taisykles išgryninimo mokestis nebuvo imamas išgryninant terminuotus indėlius, jei indėlis banke buvo laikomas ne mažiau kaip vieną mėnesį. Tai atsispindi ir Patikrinimo akte, pvz. 2011 m. A. D. padėjo 370 203,50 Lt terminuotą indėlį, kurį jau po mėnesio išėmė grynaisiais pinigais, tokiu būdu sutaupydama išgryninimo mokestį. Pareiškėja neigia, jog tarp šalių buvo susiformavę paskolos santykiai (el. byla, I tomas, 80-87 puslapiai).