Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-177/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
1A-9-177/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Rūta Mickevičienė, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
Tomui G, Tomo G, Š. Ž., G. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-177/2017Proceso Nr. 1-06-1-01027-2008-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.3; 1.2.14.7.2; 2.1.7.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Rūtos Mickevičienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant: Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams: Sauliui Verseckui, Gintarui Pliopliui,gynėjams: Edvinui Sergaičiui, Ramūnui Gudašiui,nuteistiesiems: Tomui G. B., Š. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Tomo G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo Š. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

Tomas G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl Kauno plaukimo klubo „xxx“) – 250 MGL (32 500 Lt, arba 9 415 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“) – 300 MGL (39 000 Lt, arba 11 298 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (39 000 Lt, arba 11 298 Eur) dydžio bauda.

Tomas G. B. įpareigotas sumokėti baudą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Š. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas 250 MGL (32 500 Lt, arba 9 415 Eur) dydžio bauda.

Š. Ž. įpareigotas sumokėti baudą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: G. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, R. E. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalį, G. V. ir S. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. B. bei Š. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad duodami nurodymus organizavo didelės vertės Kauno plaukimo klubui „xxx“ priklausančio turto iššvaistymą, o būtent:

Š. Ž., nuo 2005-06-01 iki 2006-02-20 būdamas Kauno plaukimo klubo „xxx“, įm. k. xxxx, reg. (duomenys neskelbtini), direktorius ir tokiu būdu žinodamas Kauno plaukimo klubo „xxx“ ūkinę, finansinę būklę, žinodamas, kad UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“ įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, pervestos kaip parama lėšos į Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale (buvęs pavadinimas SAMPO bankas), Kauno plaukimo klubo „xxx“ veikloje nebus panaudotos, kartu su T. G. B. fiktyviai paskyrus Kauno plaukimo klubo „xxx“ direktoriais R. E. laikotarpiu nuo 2006-02-20 iki 2007-02-14, S. Š. laikotarpiu nuo 2007-02-14, D. M. laikotarpiu nuo 2007-09-26 iki 2007-09-26, Š. Ž. 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku, nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi M. V. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui ,,xxx“, ir po susitarimo informavo apie tai T. G. B., kuris nurodė S. Š. vykti į Kauno miesto 17-ąjį notarų biurą (duomenys neskelbtini), bei jame sudaryti paramos sutartį su UAB „xxx“ direktoriumi M. V.;

tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2007-01-02 UAB „xxx“ paramos sutartį Kauno plaukimo klubui „xxx“, T. G. B. žinant, Š. Ž. pateikė šią sutartį pasirašyti R. E., kuris patvirtino 2007-01-02 paramos sutartį savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui R. V. 2007-01-02 paramos sutartį dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, R. V. minėtą sutartį patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu;

tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „xxx“ vadovui 2007-10-03 prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-10-03 paramos sutartį, Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. šiuos dokumentus pateikti D. M.. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymus, pateikė UAB „xxx“ vadovui 2007-10-03 prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-10-03 paramos sutartį pasirašyti D. M., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris šiuos dokumentus patvirtino savo parašu;

tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2007-08-07 UAB „xxx“ vadovui prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-09-05 paramos sutartį Nr. 44, Š. Ž. žinant, T. G. B. šiuos dokumentus pateikė pasirašyti S. Š., kuris 2007-08-07 UAB „xxx“ vadovui prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-09-05 paramos sutartį Nr. 44 patvirtino savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui A. J. S. 2007-08-07 prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-09-05 paramos sutartį Nr. 44, A. J. S. minėtus dokumentus patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu;

tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2007-11-08 paramos sutartį dėl UAB „xxx“ paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. šį dokumentą pateikti D. M. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymus, pateikė 2007-11-08 paramos sutartį pasirašyti D. M., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris šį dokumentą patvirtino savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui A. J. S. 2007-11-08 paramos sutartį, A. J. S. minėtą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu;

tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2007-10-10 UAB „xxx“ vadovui prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-10-10 paramos sutartį, Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. šiuos dokumentus pateikti D. M.. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymus, pateikė UAB „xxx“ vadovui 2007-10-10 prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-10-10 paramos sutartį pasirašyti D. M., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris šiuos dokumentus patvirtino savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui J. M. 2007-10-10 prašymą dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „xxx“, 2007-10-10 paramos sutartį, J. M. minėtus dokumentus patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu.

2007-01-15, T. G. B. žinant, Š. Ž. nurodė R. E. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) ir atidaryti banke sąskaitą bei išimti sąskaitos čekių knygelę. R. E., vykdydamas Š. Ž. nurodymą, atidarė Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) ir išėmė čekių knygelę Nr. 1 su čekiais nuo 0070276 iki 0070300, kuriuos perdavė Š. Ž..

2007-06-08, Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė S. Š. ir G. V. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) ir pateikti duomenis apie tai, kad S. Š. yra Kauno plaukimo klubo „xxx“ prezidentas, o G. V. buhalterė, pateikti savo parašo pavyzdžius bei išimti čekių knygelę ir ją perduoti T. G. B. S. Š. ir G. V., vykdydami T. G. B. nurodymą, Danske Bank A/S Lietuvos filialui (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) pateikė duomenis apie tai, kad S. Š. yra Kauno plaukimo klubo „xxx“ prezidentas, o G. V. buhalterė, pateikė savo parašo pavyzdžius, S. Š. išėmė čekių knygelę Nr. 1 su čekiais nuo 0076951 iki 0076975, kurią perdavė G. V., o ši čekių knygelę perdavė T. G. B..

2007-12-18, Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) bei išimti čekių knygelę ir ją perduoti T. G. B. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymą, nuvyko į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) ir išėmė čekių knygelę Nr. 1 su čekiais nuo 0076876 iki 0076900, kurią perdavė T. G. B..

Pagal sudarytas sutartis UAB ,‚xxx“ pervedus kaip paramą 2007-12-18 30 000 Lt, 2007-12-19 30 000 Lt, 2007-12-20 30 000 Lt, 2007-12-21 30 000 Lt, 2007-12-22 30 000 Lt, 2007-12-27 30 000 Lt, 2007-12-28 30 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-10-12 49 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-01-30 10 000 Lt, 2007-01-23 10 000 Lt, 2007-02-08 14 000 Lt, 2007-02-06 15 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-09-06 32 000 Lt, 2007-11-13 32 500 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-08-07 15 000 Lt, 2007-08-14 15 000 Lt, 2007-08-16 10 000 Lt, T. G. B. žinant, Š. Ž. nurodė R. E. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas), kur iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išimti: 2007-01-24 čekiu Nr. 0070277 9 940 Lt, 2007-01-30 čekiu Nr. 0070279 9 950 Lt, 2007-03-07 čekiu Nr. 0070282 260 Lt; R. E., vykdydamas Š. Ž. nurodymą, iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007-01-24 čekiu Nr. 0070277 9 940 Lt, 2007-01-30 čekiu Nr. 0070279 9 950 Lt, 2007-03-07 čekiu Nr. 0070282 260 Lt, iš viso 20 150 Lt, kuriuos perdavė Š. Ž.

T. G. B., Š. Ž. žinant, Danske Bank A/S Lietuvos filiale (buvęs pavadinimas SAMPO bankas) iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007-02-06 čekiu Nr. 0070280 14 800 Lt, 2007-02-08 čekiu Nr. 0070281 13 800 Lt, iš viso 28 600 Lt.

T. G. B., Š. Ž. žinant, nurodė G. V. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas), kur iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išimti: 2007-08-07 čekiu Nr. 0076951 14 700 Lt, 2007-08-08 čekiu Nr. 0076952 100 Lt, 2007-08-14 čekiu Nr. 0076954 14 650 Lt, 2007-08-09 čekiu Nr. 0076953 100 Lt, 2007-08-16 čekiu Nr. 0076956 9 500 Lt, 2007-09-07 čekiu Nr. 0076960 31 500 Lt, 2007-09-07 čekiu Nr. 0076962 300 Lt, 2007-10-12 čekiu Nr. 0076963 20 000 Lt, 2007-10-13 čekiu Nr. 0076965 9 600 Lt, 2007-10-13 čekiu Nr. 0076966 19 100 Lt, 2007-10-17 čekiu Nr. 0076968 200 Lt, 2007-10-19 čekiu Nr. 0076967 100 Lt, 2007-10-22 čekiu Nr. 0076969 300 Lt, 2007-10-15 čekiu Nr. 0076970 300 Lt, 2007-11-13 čekiu Nr. 0076971 32 000 Lt, 2007-11-13 čekiu Nr. 0076975 300 Lt, 2007-12-18 čekiu Nr. 0076876 29 400 Lt, 2007-12-19 čekiu Nr. 0076877 29 500 Lt, 2007-12-19 čekiu Nr. 0076878 100 Lt, 2007-12-20 čekiu Nr. 0076880 29 500 Lt, 2007-12-21 čekiu Nr. 0076881 29 500 Lt bei grynaisiais pinigais išimti 2007-08-19 200 Lt, 2007-12-19 200 Lt; G. V., vykdydama T. G. B. nurodymą, iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007-08-07 čekiu Nr. 0076951 14 700 Lt, 2007-08-08 čekiu Nr. 0076952 100 Lt, 2007-08-09 čekiu Nr. 0076953 100 Lt, 2007-08-14 čekiu Nr. 0076954 14 650 Lt, 2007-08-16 čekiu Nr. 0076956 9 500 Lt, 2007-09-06 čekiu Nr. 0076960 31 500 Lt, 2007-09-06 čekiu Nr. 0076962 300 Lt, 2007-10-12 čekiu Nr. 0076963 20 000 Lt, 2007-10-13 čekiu Nr. 0076965 9 600 Lt, 2007-10-13 čekiu Nr. 0076966 19 100 Lt, 2007-10-17 čekiu Nr. 0076968 200 Lt, 2007-10-19 čekiu Nr. 0076967 100 Lt, 2007-10-22 čekiu Nr. 0076969 300 Lt, 2007-10-25 čekiu Nr. 0076970 300 Lt, 2007-11-13 čekiu Nr. 0076971 32 000 Lt, 2007-11-13 čekiu Nr. 0076975 300 Lt, 2007-12-18 čekiu Nr. 0076876 29 400 Lt, 2007-12-19 čekiu Nr. 0076877 29 500 Lt, 2007-12-19 čekiu Nr. 0076878 100 Lt, 2007-12-20 čekiu Nr. 0076880 29 500 Lt, 2007-12-21 čekiu Nr. 0076881 29 500 Lt bei grynaisiais pinigais išėmė 2007-08-19 200 Lt, 2007-12-19 200 Lt, iš viso 271 150 Lt, kuriuos perdavė T. G. B.

Šalies argumentai

T. G. B. nurodė G. V. kartu su Š. Ž. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas), kur iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išimti: 2007-12-22 čekiu Nr. 0076882 29 700 Lt, 2007-12-27 čekiu Nr. 0076883 29 700 Lt, 2007-12-28 čekiu Nr. 0076884 19 800 Lt bei šiuos pinigus perduoti Š. Ž. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymą, iš Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007-12-22 čekiu Nr. 0076882 29 700 Lt, 2007-12-27 čekiu Nr. 0076883 29 700 Lt, 2007-12-28 čekiu Nr. 0076884 19 800 Lt, iš viso 79 200 Lt, kuriuos perdavė Š. Ž.

Tokiu būdu T. G. B. bei Š. Ž. organizavo S. Š., R. E. žinioje buvusių ir G. V. patikėtų didelės vertės Kauno plaukimo klubui „xxx“ priklausančių 399 100 Lt iššvaistymą.

Tomas G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad duodamas nurodymus organizavo viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Jaunimo sporto centrui „xxx“ priklausančio didelės vertės turto iššvaistymą, o būtent:

T. G. B. kartu su G. M. nurodė R. B. įsteigti VšĮ Jaunimo sporto centrą „xxx“, įm. k. xxxx, paskirti R. E. pirmininku ir tokiu būdu, žinodamas VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ ūkinę, finansinę būklę, taip pat žinodamas, kad UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, IĮ „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, Kauno plaukimo klubo „xxx“, įm. k. xxxx, D. V., gim. xxx, UAB „xxx“, įm. k. xxxx, gautos kaip parama lėšos VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, sporto centro veikloje nebus panaudotos, kartu su G. M. fiktyviai paskyrus VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ direktoriumi R. E., 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, G. M. žinant, nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi J. K. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB ,,xxx“ 2006-09-11, 2006-10-23, 2007-04-27 paramos sutartis, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šias sutartis pasirašyti R. E., kuris patvirtino 2006-09-11, 2006-10-23, 2007-04-27 paramos sutartis savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB ,,xxx“ direktoriui J. K. 2006-09-11, 2006-10-23, 2007-04-27 paramos sutartis dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, J. K. sutartis patvirtino savo parašu ir UAB ,,xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „xxx“ 2007-05-15 paramos sutartį Nr. 0017, 2008-01-02 paramos sutartį Nr. 0021 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šias sutartis pasirašyti R. E., kuris patvirtino 2007-05-15 paramos sutartį Nr. 0017, 2008-01-02 paramos sutartį Nr. 0021 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui V. K. 2007-05-15 paramos sutartį Nr. 0017, 2008-01-02 paramos sutartį Nr. 0021 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, V. K. minėtus dokumentus patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi V. S. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB ,,xxx“ prašymus dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-12-28 paramos sutartį Nr. 0016, 2007-02-07 paramos sutartį Nr. 02-07/1, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E., kuris patvirtino bendrovei ,,xxx“ prašymus dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-12-28 paramos sutartį Nr. 0016, 2007-02-07 paramos sutartį Nr. 02-07/1 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB ,,xxx“ direktoriui V. S. prašymus dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-12-28 paramos sutartį Nr. 0016, 2007-02-07 paramos sutartį Nr. 02-07/1, V. S. sutartis patvirtino savo parašu ir UAB ,,xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi E. V. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB ,,xxx“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-11-10 paramos sutartį Nr. 0011, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E., kuris patvirtino bendrovei ,,Ernesto mažoji miesto architektūra“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-11-10 paramos sutartį Nr. 0011 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB ,,xxx“ direktoriui E. V. prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-11-10 paramos sutartį Nr. 0011, E. V. 2006-11-10 paramos sutartį Nr. 0011 patvirtino savo parašu ir UAB ,,xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius IĮ „xxx“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2007-10-02 paramos sutartį Nr. 0710/02, T. G. B. žinant, G. M. pateikė minėtus dokumentus pasirašyti R. E., kuris patvirtino prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2007-10-02 paramos sutartį Nr. 0710/02 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus IĮ „xxx“ savininkui G. T. 2007-10-02 paramos sutartį Nr. 0710/02 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, G. T. 2007-10-02 paramos sutartį Nr. 0710/02 patvirtino savo parašu ir IĮ „xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku, G. M. žinant, nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi A. B. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB ,,xxx“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2007-09-20 paramos sutartį SZS/MB09.20, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E., kuris patvirtino prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2007-09-20 paramos sutartį SZS/MB09.20 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB ,,xxx“ direktoriui A. B. 2007-09-20 paramos sutartį SZS/MB09.20 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, A. B. sutartį patvirtino savo parašu ir UAB ,,xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi R. V. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB ,,xxx“ prašymą dėl paramos suteikimo VŠĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-09-19, 2006-12-20, 2006-12-27, 2007-01-04, 2007-01-24, 2007-10-10, 2008-01-11 paramos sutartis, 2006-12-22 paramos sutartį Nr. 0020, priedą prie paramos sutarties Nr. 0020, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E., kuris patvirtino bendrovei ,,xxx“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-09-19, 2006-12-20, 2006-12-27, 2007-01-04, 2007-01-24, 2007-10-10, 2008-01-11 paramos sutartis, 2006-12-22 paramos sutartį Nr. 0020, priedą prie paramos sutarties Nr. 0020 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB ,,xxx“ direktoriui R. V. prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-09-19, 2006-12-20, 2006-12-27, 2007-01-04, 2007-01-24, 2007-10-10, 2008-01-11 paramos sutartis, 2006-12-22 paramos sutartį Nr. 0020, priedą prie paramos sutarties Nr. 0020, R. V. 2006-09-19, 2006-12-20, 2006-12-27, 2007-01-04, 2007-01-24, 2007-10-10, 2008-01-11 paramos sutartis, 2006-12-22 paramos sutartį Nr. 0020, priedą prie paramos sutarties Nr. 0020 patvirtino savo parašu ir UAB ,,xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „xxx“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxxt“, 2006-12-15 paramos sutartį, T. G. B. žinant, G. M. pateikė minėtus dokumentus pasirašyti R. E., kuris patvirtino prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, 2006-12-15 paramos sutartį savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui V. N. 2006-12-15 paramos sutartį dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, V. N. 2006-12-15 paramos sutartį patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, G. M. žinant, nuvyko į UAB „xxx“, kur su direktoriumi S. M. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „xxx“ 2006-09-22 paramos sutartį Nr. SS1, 2006-09-22 paramos sutartį Nr. TG-SS2, 2006-12-21 paramos sutartį Nr. TG-SS3, 2007-08-13 paramos sutartį Nr. S2S/TG07.01 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šias sutartis pasirašyti R. E., kuris patvirtino 2006-09-22 paramos sutartį Nr. SS1, 2006-09-22 paramos sutartį Nr. TG-SS2, 2006-12-21 paramos sutartį Nr. TG-SS3, 2007-08-13 paramos sutartį Nr. S2S/TG07.01 savo parašu. Nenustatytam asmeniui pateikus UAB „xxx“ direktoriui S. M. 2006-09-22 paramos sutartį Nr. SS1, 2006-09-22 paramos sutartį Nr. TG-SS2, 2006-12-21 paramos sutartį Nr. TG-SS3, 2007-08-13 paramos sutartį Nr. S2S/TG07.01 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“, S. M. minėtus dokumentus patvirtino savo parašu ir UAB „xxx“ antspaudu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB ,,xxx“, kur su direktoriumi G. K. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2006-11-03 paramos sutartį Nr. 0012, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šį dokumentą pasirašyti R. E., kuris patvirtino 2006-11-03 paramos sutartį Nr. 0012 savo parašu. T. G. B. žinant, G. M. pateikus UAB ,,xxx“ direktoriui G. K. 2006-11-03 paramos sutartį Nr. 0012, G. K. 2006-11-03 paramos sutartį Nr. 0012 patvirtino savo parašu ir UAB ,,xxx“ antspaudu.

Pagal sudarytas sutartis UAB „xxx“ pervedus kaip paramą 2006-09-11 36 000 Lt, 2006-10-23 36 000 Lt, 2007-04-24 38 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-05-15 50 000 Lt, 2008-01-02 50 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2006-12-28 25 000 Lt, 2007-02-07 80 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2006-10-10 30 000 Lt, IĮ „xxx“ pervedus kaip paramą 2007-10-02 10 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-09-20 40 000 Lt, UAB „xxx“ pervedus kaip paramą 2006-09-19 30 000 Lt, 2006-12-12 40 000 Lt, 2006-12-20 45 000 Lt, 2006-12-27 45 000 Lt, 2007-01-04 45 000 Lt, 2007-01-24 45 000 Lt, 2007-10-10 40 000 Lt, 2008-01-11 40 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2006-12-15 100 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2006-09-22 5 000 Lt, 2006-10-04 5 000 Lt, 2006-12-30 25 000 Lt, 2007-08-18 9 000 Lt, UAB „xxx“ pervedus kaip paramą 1 512 400 Lt, UAB „xxx“ pervedus kaip paramą 20 000 Lt, Kauno plaukimo sporto klubui „xxx“ pervedus kaip paramą 4 000 Lt, D. V. pervedus kaip paramą 2007-08-02 21 000 Lt, UAB ,,xxx“ pervedus kaip paramą 2007-11-28 25 000 Lt, T. G. B. žinant, G. M. nurodė R. E. vykti į AB banką „Snoras“, kur iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimti 40 000 Lt; R. E., vykdydamas G. M. nurodymą, iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 40 000 Lt, kuriuos perdavė G. M.. Gavęs pinigus, G. M. iš jų 16 100 Lt kasos apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais.

T. G. B. žinant, G. M. nurodė R. E. vykti į Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas SAMPO bankas), kur iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimti 128 820 Lt; R. E., vykdydamas G. M. nurodymą, iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 128 820 Lt, kuriuos perdavė G. M. Gavęs pinigus, G. M. iš jų 103 120 Lt kasos apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais.

T. G. B. žinant, G. M. nurodė R. E. vykti į AB banką „Snoras“, kur iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ kortelinės sąskaitos išimti 1 484 040 Lt. Vykdydamas G. M. nurodymą, R. E. iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ kortelinės sąskaitos išėmė 1 484 040 Lt, kuriuos perdavė G. M. Gavęs pinigus, G. M. iš jų 1 236 068,96 Lt kasos apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais.

T. G. B. žinant, G. M. pagal 2006-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 23 iš VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ kasos nekilnojamajam turtui pirkti išėmė 281 800 Lt, tačiau nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais, į VšĮ Jaunimo sporto centro „xxx“ kasą jų negrąžino.

Tokiu būdu T. G. B. organizavo R. E. žinioje buvusių VšĮ Jaunimo sporto centrui „xxx“ priklausančių didelės vertės 1 637 088,96 Lt iššvaistymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. G. B. bei jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Abu klubai, kurių piniginių lėšų iššvaistymo organizavimu kaltinamas T. G. B., t. y. Kauno plaukimo klubas „xxx“ ir VšĮ Jaunimo sporto klubas „xxx“, iki šios dienos yra veikiantys subjektai ir nė vienas iš šių klubų jokių pretenzijų jam neturi, nepareiškė ieškinių.

Kauno plaukimo klubo „xxx“ piniginių lėšų trūkumas byloje ne tik nenustatytas, bet apskritai net nebuvo nustatinėjamas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo patikrinta ir nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, koks faktinis piniginių lėšų likutis Kauno plaukimo klubo „xxx“ kasoje – AB SEB banke nuomojamame seife – buvo iki T. G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, koks jis buvo po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir ar šis likutis sutapo su pagal dokumentus turėjusiu būti likučiu. Byloje nėra įrodyta, jog Kauno plaukimo klubo „xxx“ turtas iššvaistytas, nes nenustatytas turto trūkumas.

Iš specialisto išvados Nr. 5-2/88 „Dėl Kauno plaukimo klubo „xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ matyti, kad specialistei net nebuvo pavesta nustatyti Kauno plaukimo klubo „xxx“ faktinių piniginių lėšų likučių atlikto tyrimo laikotarpiu bei nustatyti, ar faktinis piniginių lėšų likutis atitiko dokumentinį grynųjų pinigų likutį. Grynųjų pinigų faktinis likutis yra esminė aplinkybė, nes, nenustačius piniginių lėšų trūkumo, negalima teigti, kad šios piniginės lėšos iššvaistytos. Lėšų trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, jog iš tikrųjų padaryta žalos, nes nepaneigta, kad tai gali būti apskaitos klaidos ar netikslumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-47/2011).

Analogiškai nėra įrodyta, jog VšĮ Jaunimo sporto klubo „xxx“ turtas – piniginės lėšos – iššvaistytos, nes nebuvo tirtos, o tuo pačiu ir paneigtos aplinkybės, kad, pasirašius jungtinės veiklos sutartį, buvo įrenginėjama uždaroji trasa automobiliams ir motociklams karjere šalia Dubysos skardžio bei atlikta labai konkrečiai įvardintų darbų iš viso už 1 945 400 Lt, kurių atlikimo etapai net buvo užfiksuoti fotonuotraukose. G. M. paaiškino, kad paaiškėjus, jog turimų piniginių lėšų nepakaks nekilnojamajam turtui – karjerui šalia Dubysos skardžio įsigyti, buvo nuspręsta įsigyti įmonės, kuri tą karjerą valdė, akcijas, o kitas pinigines lėšas investuoti į paminėtą karjerą, įrengiant jame lenktynių trasą.

Specialisto išvados Nr. 5-2/36 „Dėl VšĮ Jaunimo sporto klubo „xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ 22 lape nurodyta, kad į VšĮ Jaunimo sporto klubo „xxx“ kasą UAB „xxx laikotarpiu nuo 2007-09-10 iki 2007-10-25 įmokėjo iš viso 216 000 Lt ,,už projektą UTAM „xxx“, tačiau tyrimą atlikusi specialistė šias lėšas įvardino kaip gautas ne pagal jungtinės veiklos sutartį, o kaip paramą ir būtent taip jas vertino. Taigi specialistės išvada akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms – jokios paramos iš UAB „xxx“ VšĮ Jaunimo sporto klubas „xxx“ negavo.

Atliekant tyrimą, faktiškai buvo įvertinti tik specialistei pateikti dokumentai, realiai net nebuvo nustatinėjama, nei kiek UAB „xxx“ akcijų įsigijo VšĮ Jaunimo sporto klubas „xxx“, nei kokį turtą klubas ėmė valdyti pagal šias akcijas, nei kokios apimties darbai atlikti, įrengiant uždarąją trasą automobiliams ir motociklams, nebuvo atliktas nė vienas priešpriešinis patikrinimas ūkio subjektuose, atlikusiuose darbus, įrengiant uždarąją trasą automobiliams ir motociklams, nors G. M. net įvardino kelias įmones, atlikusias trasos įrengimo darbus.

Vien ta aplinkybė, jog G. M. iš kasos išmokėta 281 800 Lt pinigų suma, nurodant paskirtį nekilnojamajam turtui pirkti, realiai buvo panaudota kitoms reikmėms – apmokėti darbus, įrengiant uždarąją trasą automobiliams ir motociklams, negali būti pagrindas kaltinti T. G. B. organizavus šių piniginių lėšų iššvaistymą, kol nepaneigta gynybos versija, kad ši pinigų suma panaudota uždarajai trasai automobiliams ir motociklams įrengti.

Dėl įvardintų aplinkybių laikytina, jog dėl Kauno plaukimo klubo „xxx“ ir VšĮ Jaunimo sporto klubo „xxx“ turto iššvaistymo nenustatytas būtinas BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai.

T. G. B. iš esmės nuteistas už VšĮ Jaunimo sporto klubo „xxx“ piniginių lėšų iššvaistymą tik dėl to, kad R. E. neišsaugojo šių piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, kuris dėl to savo kaltę pripažino ir už tai nuteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu T. G. B. nuteistas už Kauno plaukimo klubo „xxx“ ir VšĮ Jaunimo sporto klubo „xxx“ turto iššvaistymo organizavimą. Teismo išvados, jog T. G. B. su kitais nuteistaisiais veikė tyčia, iš anksto susitarę ir bendrai, pagrįsta ne įrodymais, bet prielaidomis. Toks įrodinėjimo būdas baudžiamajame procese neleistinas.

Beveik visi kaltinimai T. G. B. organizavus piniginių lėšų iššvaistymą grindžiami tuo, kad jo kaip organizatoriaus vaidmuo pasireiškė vien tik žinojimu, ką daro kiti nuteistieji, nenurodant jokių kitų jo veiksmų. Tačiau teiginiai, jog T. G. B. žinojo, ką daro kiti nuteistieji, pirma, tėra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Antra, vien žinojimas, ką veikia vienas ar kitas asmuo, nėra nei nusikalstama veika, nei bendrininkų grupės požymis, nei šios grupės bendrų veiksmų organizavimo požymis.

Vertinant nuosprendžio teiginius, jog įrodyta, kad T. G. B. organizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, kaip byloje keitėsi T. G. B. pareikšti įtarimai ir kaltinimai. Išanalizavus jam pateiktus įtarimus ir kaltinimus akivaizdu, jog kaltinimai T. G. B. dėl bendrininkų grupių iš skirtingų asmenų organizavimo skirtingoms nusikalstamoms veikoms padaryti buvo modeliuojami ne pagal turimus objektyvius faktinius duomenis, bet pagal tai, kokius įtarimų tekstus ir kuriems konkrečiai įtariamiesiems tuo metu rašė teisėsaugos pareigūnai, nes, neapkaltinus T. G. B. bendrininkų grupių organizavimu, nebuvo jokių galimybių jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to laikytina, jog T. G. B. neteisingai pritaikyta BK 24 straipsnio 4 dalis.

Teismui atmetus gynybos prašymus, byloje nebuvo patikrintos T. G. B. nurodytos aplinkybės, tuo iš esmės suvaržant jo galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tuo pačiu nebuvo laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo, nes T. G. B. akivaizdžiai buvo perkelta pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Pats atsisakęs tirti gynybos nurodytas aplinkybes, vėliau teismas priimtą nuosprendį motyvavo tuo, kad gynyba tų aplinkybių neįrodė.

Šioje byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to darytina išvada, jog teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio l dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė bei teisingai neįvertino įrodymų, nuosprendyje rėmėsi faktiškai byloje nenustatytomis aplinkybėmis, tokiu būdu neįvertindamas byloje surinktų įrodymų viseto. Atsisakymas tirti gynybos nurodytas aplinkybes ir tuo pačiu perkėlimas T. G. B. pareigos įrodinėti savo nekaltumą yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai G. V., R. E., S. Š. parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant G. V. duotus parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad G. V. suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai. Aplinkybę, jog G. V. linkusi sakyti netiesą, iliustruoja jos teiginys posėdyje, kad ji niekada nebuvo šviesių plaukų, nors gynėjas įrodė priešingai. Taip pat teismui buvo pateikta G. V. sudaryta lizingo sutartis, kuri įvardinta kaip paskolos sutartis aiškinant, jog ji pagal šią sutartį pasiskolino pinigų įsikurti užsienyje. Pagal lizingo sutartį niekas neskolina pinigų, juo labiau įsikurti užsienyje. Ši sutartis gali paliudyti tik visiškai priešingą aplinkybę, kad ji turėjo tiek pinigų, jog jų užteko ir įsikurti užsienyje, ir papildomoms prievolėms pagal sudarytą lizingo sutartį vykdyti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sakyti netiesą G. V. yra normalu.

Kritiškai turi būti vertinami ir suinteresuoto šios bylos baigtimi R. E. parodymai, nes nėra jokių kitų duomenų, jog jis vykdė T. G. B. nurodymus.

S. Š. parodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad jis akivaizdžiai nesupranta lietuvių kalbos (proceso metu naudojosi vertėjo pagalba), todėl tikrai galėjo nesuprasti, kokiuose dokumentuose ir ką jis patvirtino savo parašu. Be to, akivaizdu, jog S. Š. painiojosi savo paties parodymuose, nesiorientavo tiriamose aplinkybėse. Jo parodymai vertintini kritiškai ir dėl jo psichikos būklės.

Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad įrodymus teismas vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.

Nors teismas visiškai pagrįstai T. G. B. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, sugretinus jam paskirtą bausmę su kitiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, akivaizdu, jog G. V. bei R. E., t. y. asmenims, kuriems buvo tiesiogiai patikėtas turtas, paskirtos žymiai švelnesnės bausmės. Toks bausmių skyrimo precedentas yra ydingas, skatinantis suversti dalį savo kaltės kitiems asmenims, net juos nepagrįstai įskųsti, o, skirdamas T. G. B. žymiai griežtesnę bausmę, teismas nesivadovavo nusikaltusio asmens teise į teisingą bausmę, kuri kildinama iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje garantuojamos teisės į teisingą teismą. Todėl net tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad T. G. B. yra kaltas, teismo paskirtos bausmės turi būti sumažintos.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl T. G. B. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

Nuteistasis Š. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalių normas, padarė Baudžiamojo proceso kodekso esminių pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jo konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų. Teismas padarė prieštaringas išvadas dėl tų pačių faktų vertinimo, todėl nuosprendis nelogiškas, nesuprantamas, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodyta, kokią žalą patyrė Kauno plaukimo klubas „xxx“ dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų ir kad žalos atsiradimas yra šių veiksmų sąlyga bei priežastis. Juridinis asmuo Kauno plaukimo klubas „xxx“ byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, nepareiškė civilinio ieškinio, tuo pripažindamas, kad jam nebuvo padaryta turtinės žalos. Nesant veikos objektyviosios pusės požymių (žalos ir priežastinio ryšio), teismas neteisingai taikė BK 184 straipsnio 2 dalį.

Teismas apeliantą ir T. G. B. pripažino organizatoriais, tačiau nekonkretizavo ir nenustatė, jog tarp organizatorių buvo susitarimas pasiskirstyti vaidmenimis, t. y., kokius nurodymus duos vykdytojams kiekvienas iš jų. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu asmuo tik pasyviai žino apie kitų asmenų rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, tačiau neatlieka jokių tos veikos vykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo veiksmų, jis neatsako pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normą, nustatančią baudžiamąją atsakomybę už jo žinomą kitų asmenų rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Tokiu atveju asmeniui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė tik už pareigos pranešti apie nusikalstamą veiką ar pareigos ją nutraukti nevykdymą.

Apelianto veiksmus teismas kvalifikavo kaip G. V. nusikalstamos veikos tęstinių epizodų bendrininko – organizatoriaus. Tačiau, neteisingai kvalifikavus G. V. veiksmus (jie turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį), neteisingai kvalifikuoti ir jo kaip G. V. padarytos veikos organizatoriaus veiksmai.

Teismas nustatė, kad, rengiant nusikaltimą ir iššvaistant Kauno plaukimo klubui ,,xxx“ priklausantį turtą, aktyviai dalyvavo vienas ar net keli nenustatyti asmenys. Iš nuosprendžio neaišku, ar kiekvienu atveju darant veiką dalyvavo tas pats asmuo, ar skirtingi nenustatyti asmenys. Jeigu tai buvo vienas ir tas pats asmuo, tai akivaizdžiai patvirtina, kad turto iššvaistymo organizatorius ir rengėjas, aktyvus padėjėjas yra tas nenustatytas asmuo, o ne apeliantas. Šioje byloje pagal nenustatyto asmens veikos bendrumą, jo susitarimą su tiesioginiais vykdytojais bei tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su jais nėra pagrindo abejoti, kad nusikalstama veika padaryta, bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu. Esant tokiai situacijai, kvalifikuojant vykdytojų veiksmus, kaltinime turėjo būti nurodyta, jog jie nusikalstamus veiksmus padarė, bendrininkaudami su nenustatytu asmeniu. Teismas šio imperatyvaus reikalavimo nesilaikė, juo labiau nesiėmė jokių priemonių atskleisti šio nenustatyto asmens, nenustatė jo vaidmens darant nusikalstamą veiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Viso bylos proceso metu duodamas parodymus, apeliantas nuosekliai tvirtino nepadaręs jokios nusikalstamos veikos. Teismas jo parodymus ištyrė, tačiau jais nesivadovavo, juos atmetė motyvuodamas, jog apeliantas siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Parodymų patikimumą susiedamas su jo gynybos vertinimu, teismas pažeidė apelianto konstitucinę teisę į gynybą, teisę į nešališką teismą. Tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.

Byloje nustatyta, kad klubo prezidentas apeliantas buvo nuo 2005-06-01 iki 2006-02-20. Nusikalstama veika, už kurios padarymą apeliantas nuteistas, pradėta daryti 2007 m. sausio pradžioje, t. y. praėjus beveik metams nuo jo pasitraukimo iš klubo vadovo ir klubo veiklos. Todėl kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, jog, jam dar einant klubo prezidento pareigas ir iš jų pasitraukus 2006-02-20, buvo žinoma apie tai, kad tolimoje ateityje, t. y. 2007 metais, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ perves kaip paramą dideles pinigų sumas į Kauno plaukimo klubo „xxx“ sąskaitą ir jos nebus panaudotos Kauno plaukimo klubo „xxx“ veikloje, yra ne tik nepagrįstos konkrečiais įrodymais, bet ir nesuvokiamos elementaria logika. Byloje nėra jokių objektyvių rašytinių, nešališkų liudytojų įrodymų, patvirtinančių, kad 2007 metais apeliantui buvo žinoma apie klubo ūkinę finansinę veiklą.

Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas kartu su T. G. B. fiktyviai paskyrė Kauno plaukimo klubo „xxx“ direktoriais R. E., S. Š. ir D. M.. Pagal įstatymus ir klubo įstatus prezidentą renka klubo visuotiniame narių susirinkime, prezidento rinkimo procedūros tvarka yra aiškiai ir griežtai reglamentuota, įforminama teisinę reikšmę turinčiais dokumentais, registruojama juridinių asmenų registre. Taigi nei apeliantas, nei niekas kitas negalėjo paskirti klubo prezidentu kokio nors asmens. Byloje nustatyta, kad, renkant klubo prezidentus, nebuvo padaryta įstatymų ir klubo įstatų pažeidimų. Liudytoja K. S. nepatvirtino, kad, 2006 ir 2007 metais renkant klubo prezidentais R. E. bei S. Š., apeliantas ar kiti asmenys jai davė pasirašyti „xxx“ klubo narių susirinkimo protokolą. R. E. parodė, kad jam T. G. B. pasakė, jog S. Š. bus pirmininkas klube „xxx“. Tokie jo parodymai patvirtina apelianto parodymus ir paneigia teismo išvadą, kad apeliantas klubo prezidentu formaliai paskyrė S. Š. Todėl ši faktinė aplinkybė tėra teismo prielaida, kurią teismas perrašė iš kaltinamojo akto, nepagrįsdamas jokiais įrodymais.

Nepagrįsta teismo išvada, kad 2007-01-15 apeliantas nurodė R. E. atidaryti banke sąskaitą bei išimti sąskaitos čekių knygelę. Su R. E. apeliantas į banką važiavo tik vieną kartą po to, kai jis buvo išrinktas klubo prezidentu, tai galėjo būti 2006 metų vasario mėnesį. 2007 metų sausio mėnesį jis jau nebuvo klubo prezidentas ir klubo narys, todėl neturėjo nei įgaliojimų, nei jokio tikslo ar reikalo duoti nurodymus R. E. Be to, apeliantui dar būnant klubo prezidentu, klubas jau turėjo savo sąskaitą banke, nebuvo reikalo atidaryti kitą banko sąskaitą.

Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas davė nurodymą R. E. vykti į banką ir iš Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ sąskaitos čekiais išimti pinigus, o po to R. E. išimtus pinigus perdavė apeliantui. Pagal teismo formuluotę nurodymas R. E. buvo duotas tik po to, kai rėmėjai pervedė paramą į klubo sąskaitą, t. y. anksčiausiai 2007-12-28, tačiau R. E. faktiškai į banką vyko ir pinigus iš sąskaitos nuiminėjo kitomis dienomis: 2007-01-24, 2007-01-30, 2007-03-07. Be to, R. E. parodė, kad jis visus nuimtus iš sąskaitos pinigus perdavė apeliantui, nors apeliantas nuosekliai tvirtino iš R. E. pinigų negavęs. Teismas R. E. parodymus šioje dalyje pripažino kaip patikimus, nors tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai.

Teismo išvada, kad T. G. B. davė nurodymą apeliantui kartu su G. V. konkrečiomis dienomis vykti į banką, paimti iš sąskaitos konkrečias pinigų sumas ir ji visą šią sumą pinigų perdavė apeliantui, pagrįsta išimtinai G. V. nepatikimais ir prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Apeliantas parodė, kad T. G. B. tokių nurodymų nedavė, su G. V. į banką nurodytomis dienomis nevyko ir iš jos jokių pinigų negavo. Teismas neatsižvelgė, kad G. V., duodama tokius parodymus, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog paramos teikėjų pervedamos lėšos sporto klubo veikloje nebuvo nepanaudotos, išgrynintos, ir tolesnis jų likimas nebuvo nustatinėjamas. Akivaizdu, kad pinigai neišnyko, juos kažkas pasisavino. Tačiau jau ikiteisminio tyrimo stadijoje veikos aplinkybių teisinis vertinimas buvo nukreiptas visai kita kryptimi – buvo vertinamos tik tos aplinkybės, kurios atitinka BK 182 straipsnio požymius. Teismas nustatė, kad lėšos buvo išgrynintos bei perduotos konkretiems asmenims, tačiau nesiaiškino, koks tolesnis jų likimas.

Skundžiamo nuosprendžio 55-ame puslapyje pažodžiui perrašyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88/2014 teksto dalis. Pažodžiui perrašydamas nutarties teksto dalį ir nepateikdamas jokios nuorodos apie citavimą, teismas ne tik nesilaikė raštvedybos taisyklių, bet ir sąmoningai ar nesąmoningai nuslėpė, kad ši nuosprendžio dalis sukurta ir surašyta ne teismo, bet nukopijuota iš nutarties Nr. 2K-7-88/2014. Be to, skundžiamame nuosprendyje tyčia ar per klaidą iškraipytos esminės nutarties nuostatos – pakeista nuoroda į Baudžiamojo kodekso specialios dalies normą (nutartyje nurodytas BK 183 straipsnis). Vadovaudamasis iškraipyta nuostata, šios bylos aplinkybių vertinimą teismas atliko ne pagal BK 183 straipsnyje numatytos veikos, o pagal BK 182 straipsnyje numatytos veikos požymius, tuo sąmoningai iškraipydamas teismų praktiką. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir dėl to, kad nebūtų suformuotas naujas ydingas, teismų suformuotą praktiką iškraipantis precedentas.

Nuteistasis Š. Ž. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo Š. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, T. G. B. ir Š. Ž. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamas bausmes.

Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir įrodymų vertinimo

BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantai pirmiausia siejo su įrodymų vertinimu motyvuodami, jog, neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistųjų kaltę.

Apeliacinių skundų argumentai dėl tendencingo įrodymų vertinimo neturi jokio realaus pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus: visų nuteistųjų, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas ir motyvuotai išdėstyta, kodėl teismas vadovavosi nuteistųjų G. V., R. E., S. Š., liudytojų Š. M., B. Z., D. M., iš dalies liudytojų A. V., M. V. parodymais ir vertino kaip neteisingus bei atmetė pačių nuteistųjų T. G. B. ir Š. Ž. parodymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais, nepaisydamas jų prieštaringumo, ir visiškai netyrė kitų bylos duomenų.

Skunduose nurodytos aplinkybės, jog G. V. neprisiminė kažkada turėjusi šviesius plaukus, lizingo sutartį įvardijo kaip paskolą, S. Š. gerai nemoka lietuvių kalbos ir pan., nesudaro pagrindo abejoti G. V. ir S. Š. parodymų patikimumu. Jų parodymai gauti teisėtais būdais, patikimumas patikrintas Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Skundžiamame nuosprendyje įvertinti visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamas nuosprendis, o kurie atmetami.

Nuteistasis T. G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė gynybos pateiktus prašymus, todėl, atlikdamas įrodymų tyrimą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotą nutartį.

Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis esminio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, baigiantis įrodymų tyrimui, nuteistojo gynėjas teismui pateikė devynis prašymus (pavesti FNTT specialistams atlikti papildomą tyrimą, išreikalauti duomenis iš SEB banko, apklausti S. G. ir S. B., išreikalauti duomenis iš įmonės ,,Regitra“ ir kt.). Gynėjo pareikšti prašymai, kaip to reikalauja BPK 270 straipsnio nuostatos, išnagrinėti išklausant proceso dalyvių nuomones dėl pateiktų prašymų ir priimant protokolinę nutartį. Teismas nusprendė aštuonis prašymus atmesti ir vieną prašymą patenkinti. Gynėjo prašymų atmetimas savaime nereiškia baudžiamojo proceso normų pažeidimo.

Dalį analogiškų prašymų nuteistojo gynėjas pareiškė ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas juos išnagrinėjo ir patenkino.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas.

Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas ir tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nenustatyta.

Nešališkumo principo pažeidimas – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos bylos šalies nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys buvus pirmiau nurodytas aplinkybes ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.

Apeliaciniuose skunduose tokių duomenų nepateikta, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina egzistavus tokias aplinkybes.

Apeliaciniuose skunduose teismo šališkumą apeliantai siejo su tuo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė jiems nepalankias išvadas.

Tokie argumentai nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantai, nėra teisinis pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai bei teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, skundžiamame teismo nuosprendyje tokie motyvai yra.

Nuteistojo Š. Ž. apeliaciniame skunde minimas neva neteisingas precedento taikymas (teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nenurodęs nuorodos į minėtą nutartį) nėra pagrindas naikinti apkaltinamąjį nuosprendį.

Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl to nuteistojo Š. Ž. apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai kvalifikuotų G. V. veiksmų nenagrinėjamas, nes dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

Dėl Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ turto iššvaistymo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad T. G. B. ir Š. Ž. duodami nurodymus organizavo didelės vertės Kauno plaukimo klubui „xxx“ priklausančio turto iššvaistymą.

Apeliacinių skundų argumentus, jog byloje nėra jokių neginčijamų jų kaltės įrodymų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl T. G. B. ir Š. Ž. nusikalstamų veikų įvertinimo bei jų kvalifikavimo.

Apeliantai skunduose teigė, kad teismas rėmėsi tik subjektyviais bei prieštaringais nuteistųjų R. E., G. V. ir S. Š. parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė išvadas dėl T. G. B. ir Š. Ž. kaltės, remdamasis ne vien minėtų nuteistųjų parodymais, bet ištyręs įrodymų visetą ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieštaraujančiais apeliantų ir liudytojo M. V. teisme duotais parodymais.

Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išdėstyti apeliantų, kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymai, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje detaliai jų nekartoja, juos mini tik tiek, kiek reikia atsakyti į apeliacinių skundų argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ direktoriai buvo: Š. Ž. nuo 2005-06-01 iki 2006-02-20, R. E. nuo 2006-02-20 iki 2007-02-14, S. Š. nuo 2007-02-14. G. V. nuo 2007-01-15 iki 2007-09-18 buvo Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ buhalterė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog R. E., S. Š. ir G. V. buvo įdarbinti fiktyviai.

Nuteistasis Š. Ž. su tokia teismo išvada nesutiko ir teigė, kad jis negalėjo nieko fiktyviai įdarbinti, nes klubo prezidentas renkamas visuotiniame narių susirinkime.

Toks apeliacinio skundo argumentas prieštarauja liudytojų A. V., D. M., K. S. ir nuteistųjų G. V., R. E. bei S. Š. parodymams.

Liudytojai A. V., D. M., nuteistieji G. V. ir S. Š. nurodė dėl įdarbinimo bendravę su T. G. B.. Byloje nustatyta, kad T. G. B. plaukimo klube ,,xxx“ nedirbo, tačiau buvo suinteresuotas jo veikla, ieškojo darbuotojų, buvo atsakingas už automobilių priežiūrą. Nuteistasis R. E. parodė, kad, jam susipažinus su T. G. B. ir pasiteiravus dėl darbo, šis jį supažindino su Š. Ž., kuris pasiūlė dirbti klubo ,,xxx“ vadovu, ir, jam sutikus, buvo įdarbintas. Taigi faktiškai R. E. įdarbino Š. Ž. Pastarojo tvirtinimą, jog R. E. prezidentu buvo išrinktas visuotiniame narių susirinkime, paneigė ir liudytoja K. S., kuri neva sekretoriavo posėdžiui, renkant prezidentu R. E. Liudytoja nepaneigė, kad 2006-02-15 Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ pakartotinio posėdžio protokole yra jos parašas (t. 2, b. l. 45), tačiau užtikrino, kad niekada jokiame posėdyje nedalyvavo ir sekretorė nebuvo. Ji negalėjo paaiškinti, kas ir kada jai pateikė minėtą dokumentą pasirašyti. Nuteistieji R. E. ir S. Š. taip pat paneigė kada nors dalyvavę kokiame nors plaukimo klubo ,,xxx“ susirinkime, nors 2007-01-15 susirinkimo protokole (t. 2, b. l. 46), nurodyta, kad jie abu dalyvavo susirinkime, kuriame prezidentu išrinktas S. Š.

Jau vien tai, jog R. E., G. V. ir S. Š. jokių savarankiškų sprendimų nedarė ir neturėjo galimybės daryti, tik vykdė T. G. B. bei Š. Ž. nurodymus, rodo jų paskyrimo fiktyvumą.

Taigi priešingai, nei skunde teigė apeliantas, išdėstyti įrodymai nepaneigia teismo išvados, kad Š. Ž. kartu su T. G. B. K. plaukimo klubo ,,xxx“ direktoriais R. E. bei S. Š. ir buhaltere G. V. paskyrė fiktyviai.

Nepagrįstas nuteistojo Š. Ž. apeliacinio skundo argumentas, jog, R. E. tapus plaukimo klubo ,,xxx“ direktoriumi, jis daugiau klubo veikla nesirūpino.

Šį apelianto argumentą paneigia nuteistųjų R. E., S. Š. ir G. V. bei liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 86–88, 89–90) parodė, kad 2005 ar 2006 metais Šilainių baseine susipažino su Šarūnu, su kuriuo pasikalbėdavo apie darbo reikalus. Šarūnas pasakojo, kad ruošia plaukikus varžyboms, organizuoja stovyklas, todėl Kauno plaukimo klubui ,,xxx“ reikia pinigų. Jis klubui skyrė 200 000 Lt paramą. 2007-04-06 su S. Š. nuėjo pas notarą ir įformino paramos sutartį. Teisme liudytojas M. V. neatpažino Š. Ž. kaip Šarūno, su kuriuo tarėsi dėl paramos suteikimo plaukimo klubui ,,xxx“.

Teismas, lygindamas liudytojo M. V. parodymus su kitais bylos duomenis (liudytojo Š. M., nuteistosios G. V. parodymais), teisme duotus jo parodymus pagrįstai vertino kaip neteisingus, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.

Nuteistasis S. Š. teisme parodė, kad visus dokumentus, susijusius su klubo veikla, jam atveždavo pasirašyti Š. Ž. Susitikimuose dalyvaudavo jis, T. G. B., Š. Ž. ir G. V. Pastaroji taip pat patvirtino šią aplinkybę. Teisme ji dar parodė, kad tris kartus su Š. Ž. važiavo į banką paimti pinigų, kuriuos po to atidavė Š. Ž. R. E. taip pat patvirtino su Š. Ž. važiavęs į banką paimti iš klubo sąskaitos gautą paramą.

Taigi išdėstyti įrodymai patvirtina, kad Š. Ž., net nebūdamas Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ prezidentas, aktyviai dalyvavo klubo veikloje, duodamas nurodymus G. V. ir R. E., organizavo piniginių lėšų iš klubo sąskaitos nuėmimą.

Nuteistasis Š. Ž. apeliaciniame skunde ginčijo kiekvieną jam inkriminuotą veiksmą (neigė nurodęs R. E. atidaryti banko sąskaitą ir gauti sąskaitos čekių knygelę, davęs R. E. nurodymą paimti pinigus ir perduoti jam, iš T. G. B. gavęs nurodymą kartu su G. V. vykti į banką, paimti jai konkrečias pinigų sumas ir perduoti apeliantui) motyvuodamas tuo, jog byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus nepatikimus R. E. ir G. V. parodymus.

Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią nuteistųjų R. E. ir G. V. parodymų analizę. Jų parodymai palyginti tarpusavyje, su nuteistojo S. Š., liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. R. E. ir G. V. parodymai neprieštarauja minėtiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas jų parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo jų parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Nuteistųjų R. E. ir G. V. parodymus patvirtina specialisto išvados Nr. 5-2/88 duomenys (t. 5, b. l. 175–193), kurie įrodo, kad įplaukos į Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ sąskaitą buvo išgryninamos, išimant 399 100 Lt grynų pinigų pagal piniginius čekius. Ar šios piniginės lėšos buvo apskaitytos Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ buhalterinės apskaitos registruose, kasoje, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kadangi Kauno plaukimo klubas ,,xxx“ už tiriamąjį laikotarpį tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų – registrų, kasos knygų. Piniginių lėšų išgryninimą atliko: T. B. – 28 600 Lt, G. V. – 350 350 Lt, R. E. – 20 150 Lt. Kur T. B., G. V., R. E. panaudojo išgrynintas pinigines lėšas, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kadangi klubo ,,xxx“ dokumentai tyrimui nepateikti.

Nuteistasis T. G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde bandė sumenkinti šio įrodymo patikimumą tuo aspektu, jog specialistė netyrė faktinio piniginių lėšų likučio Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ kasoje – AB SEB banke nuomojamame seife.

Iš apeliacinės instancijos teisme gautų duomenų (t. 18, b. l. 26–27) matyti, kad plaukimo klubo ,,xxx“ vardu SEB banke buvo nuomojamas seifas nuo 2005-03-04 iki 2008-03-06. Teisę naudotis šiuo seifu turėjo vienintelis asmuo Š. M., jokie kiti asmenys teisės naudotis nurodytu seifu neturėjo ir juo naudotis negalėjo.

Byloje nustatyta, kad Š. M. iš klubo ,,xxx“ prezidento pareigų pasitraukė dar 2005 metais, kai vadovavimą klubui perėmė nuteistasis Š. Ž., 2005-06-01 tapęs klubo direktoriumi.

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas Š. M. patvirtino pasirašęs seifo nuomos sutartį su banku, o, pasitraukus iš prezidento pareigų, seifo raktą ir kodą perdavęs Š. Ž. Liudytojas negalėjo pasakyti, kiek pinigų buvo seife perdavimo metu, ir nurodė, kad jų ten turėjo būti tiek, kiek nurodyta klubo buhalteriniuose dokumentuose.

Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad pinigai, kurie buvo išimti iš klubo ,,xxx“ sąskaitos grynaisiais, būtų padėti į minėtą seifą banke.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatytas klubo ,,xxx“ piniginių lėšų likutis, neva laikytas SEB banko seife, nepaneigia specialisto išvados Nr. 5-2/88 pagrįstumo ir patikimumo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. G. B. ir Š. Ž. organizavo S. Š., R. E. žinioje buvusių ir G. V. patikėtų didelės vertės Kauno plaukimo klubui ,,xxx“ priklausančių 399 100 Lt iššvaistymą. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog Kauno plaukimo klubui ,,xxx“ buvo padaryta realios turtinės žalos. Šio fakto nepaneigia tai, kad byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę, bet ne prievolę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Kita vertus, apeliantai nurodė, kad Kauno plaukimo klubas ,,xxx“ yra veikiantis juridinis asmuo, todėl savo teisę pareikšti civilinį ieškinį galės realizuoti civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis Š. Ž. apeliaciniame skunde bandė įtikinti teismą, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurį teismas nustatė dalyvavus aptariamoje nusikalstamoje veikoje, galėjo būti organizatorius, rengėjas ar aktyvus padėjėjas.

Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš tiesų byloje nenustatyta, koks asmuo dalyvavo rengiant ir kompiuteriu atspausdinant atskiras paramos sutartis su atskirais paramos davėjais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks asmuo ar asmenys būtų dalyvavę, organizuojant lėšų pagal šias paramos sutartis iššvaistymą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kad sutartis rengęs ir jas atspausdinęs nenustatytas asmuo yra nusikaltimo bendrininkas, nes nėra jokių duomenų jį žinojus, jog pagal jo rengtas paramos sutartis gauta parama nebus naudojama sporto klubo veikloje, bet bus išgryninama ir iššvaistoma.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. G. B. ir Š. Ž., kaip organizatorių, veika pasireiškė nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu tai nusikalstamai veikai.

Nuteistieji T. G. B. ir Š. Ž., suteikę R. E., S. Š. bei G. V. darbą, t. y. fiktyviai juos įdarbinę, turėdami autoritetą ir įtaką, galėjo duoti jiems nurodymus (vykti į bankus, pas notarą), vadovauti bei koordinuoti jų veiksmus (paimti iš klubo sąskaitos tam tikrą pinigų sumą ir perduoti jiems), t. y. organizuoti R. E., S. Š. žinioje buvusių ir G. V. patikėtų Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ piniginių lėšų iššvaistymą.

Neturi reikšmės, jog tarp T. G. B. ir Š. Ž. nebuvo išsamaus susitarimo, kokius nurodymus kuriam iš vykdytojų duoti. Jų veiksmų bendrumas, suderinamumas bei tęstinumas rodo, kad T. G. B. ir Š. Ž. suvokė veikiantys bendrai, susitarę, jog kėsinasi į tą patį objektą ir siekia iššvaistyti Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ turtą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų T. G. B. ir Š. Ž. veikas teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį kaip organizavus didelės vertės svetimo Kauno plaukimo klubo ,,xxx“ turto iššvaistymą.

Dėl VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ didelės vertės turto iššvaistymo

Byloje nustatyta, kad T. G. B., duodamas nurodymus, organizavo R. E. žinioje buvusių didelės vertės VšĮ Jaunimo sporto centrui ,,xxx“ priklausančių 1 637 088, 96 Lt iššvaistymą.

Nuteistasis T. G. B. neigė organizavęs šių piniginių lėšų iššvaistymą ir teigė, kad kaltinime nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos sporto centro veikloje, t. y. UAB ,,xxx“ akcijoms įsigyti bei automobilių ir motociklų trasai įrengti.

Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes jų nepatvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme gautų įrodymų visetas.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog R. E. buvo VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ pirmininkas, G. M. ten dirbo vadybininku, o T. G. B. rūpinosi centro technikos klausimais, nors oficialiai ten nedirbo.

Nuteistieji T. G. B. ir G. M. neneigė sporto centrui ieškoję rėmėjų. Nuteistasis R. E. patvirtino, kad G. M. jam atveždavo su rėmėjais jau sudarytas paramos sutartis, kurias jis tik pasirašydavo. G. M. teigė, kad gautos paramos pinigus iš sporto centro sąskaitos nuiminėdavo jis pats ir R. E.. Pastarasis parodė, kad visas iš sporto centro sąskaitos nuimtas pinigines lėšas atiduodavo G. M.. T. G. B. patvirtino dalyvavęs kai kuriose pinigų panaudojimo procedūrose.

Atlikus VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ buhalterinių dokumentų ir veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006-08-19 iki 2008-02-01, specialisto išvados Nr. 5-2/36 duomenimis nustatyta, jog įmonės ,,xxx“ kasoje neužpajamuota piniginių lėšų, išimtų iš SAMPO banko ir ,,Snoro“ banko, taip pat iš bankomatuose išimtų piniginių lėšų bendra suma yra 1 355 288,96 Lt. Šių piniginių lėšų panaudojimas tyrimo metu nenustatytas, dėl to įmonei padarytas nuostolis. Be to, pagal 2006-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 23 iš kasos išmokėta 281 800 Lt G. M., nurodant paskirtį nekilnojamojo turto pirkimui, taip pat pateikiant avansinę apyskaitą Nr. 7. Avansinėje apyskaitoje įrašai neatlikti, tyrimui nepateikta duomenų apie įmonės ,,xxx“ vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą, už pinigines lėšas neatsiskaityta, iki tyrimo pabaigos į kasą pinigai negrąžinti, dėl to įmonei padarytas 281 800 Lt nuostolis. Kur panaudotos piniginės lėšos, tyrimo metu nenustatyta (t. 2, b. l. 129–175).

Apeliantai, skunde ginčydami šio įrodymo patikimumą, nurodė, kad išvadą pateikusi specialistė vertino tik jai pateiktus įmonės dokumentus; nebuvo nustatinėjama, kiek įmonė įsigijo UAB ,,xxx“ akcijų, kokį turtą ėmė valdyti po akcijų įsigijimo, kokios apimties darbai atlikti, įrengiant automobilių ir motociklų trasą; nebuvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai ūkio subjektuose, kurie atliko trasos įrengimo darbus.

Siekdamas nustatyti byloje visas reikšmingas aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones dėl VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ panaudotų lėšų, apeliacinės instancijos teismas paskyrė tyrimą – ūkinės finansinės veiklos už 2007 m. priešpriešinius patikrinimus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/104 nustatyta, kad 2007-08-28 buvo įforminta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog pirkėjas VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“, atstovaujamas pirmininko R. E., ir pardavėjas UAB ,,xxx“, atstovaujamas D. P., susitarė, kad UAB ,,xxx“ parduoda, o VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“ perka 300 vnt. UAB ,,xxx“ akcijų, kurių nominali vertė 10 litų. Bendra akcijų kaina 3 000 litų. 2007-08-29 VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“ mokėjimo nurodymu Nr. 08291837 iš banko atsiskaitomosios sąskaitos sumokėjo UAB ,,xxx“ 3 000 Lt, mokėjimo paskirtis – akcijos.

Išvadoje konstatuota, kad priešpriešiniam patikrinimui UAB ,,xxx“, UAB ,,LCL“, D. P. firma ,,xxx“, N. B. individuali įmonė nepateikė atliktų darbų aktų apie atliktus darbus, įrengiant uždarąją trasą automobiliams ir motociklams karjere šalia Dubysos skardžio Ariogaloje, nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis būtų įformintas statybos darbų pardavimas VšĮ Jaunimo sporto centrui ,,xxx“, ir VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ apmokėjimo dokumentų už atliktus darbus.

Beje, specialistė tyrimo metu nustatė, jog N. B. individuali įmonė 2007-08-21 pardavė VšĮ Jaunimo sporto centrui ,,xxx“ 3,27 kub. m tašų ir 3 kub. m viengubo pjovimo lentų, už kuriuos VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“ sumokėjo 2007-08-17 išankstiniu mokėjimu iš banko atsiskaitomosios sąskaitos 4 314,88 Lt, o 2007-09-19 pardavė 1,8 kub. m tašų, už kuriuos 2007-09-13 sumokėjo iš VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ kasos 1 710,01 Lt. Tačiau VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“ tyrimui nepateikė jokių tašų ir medienos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, todėl negalima teigti, kad šios medžiagos panaudotos trasai įrengti.

Be to, atkreipiamas dėmesys, jog VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“ už UAB ,,xxx“ akcijas ir medieną atsiskaitė ne grynaisiais pinigais, bet bankiniais pavedimais iš įmonės sąskaitos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų prašymu atliktas papildomas tyrimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog kaltinime nurodytos VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ kasoje neapskaitytos piniginės lėšos buvo iššvaistytos, tačiau paneigia apeliantų versiją, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ veikloje.

Pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012 ir kt.).

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.).

Apeliantų bandymas įrodyti, jog VšĮ Jaunimo sporto centras ,,xxx“ iš UAB ,,xxx“ negavo jokios paramos, nes tarp šių įmonių buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, atmetamas kaip nepagrįstas.

Byloje nepateikta jokių dokumentų, įrodančių buvus tokią sutartį. Tuo metu UAB ,,xxx“ direktorius buvo G. B. Apklaustas abiejų instancijų teismų posėdžiuose, jis nuosekliai parodė, kad jokių sutarčių nepasirašė, pats jokių pavedimų nedarė. Orderius pasirašyti jam pateikė T. G. B., kuris dirbo UAB ,,xxx“ vadybininku, tačiau apie pinigus jis nieko neaiškino.

Kita vertus, net jeigu UAB ,,xxx“ pervestas pinigines lėšas sporto centrui būtų galima vertinti ne kaip paramą, bet kaip lėšas, skirtas pagal jungtinės veiklos sutartį trasai įrengti, byloje nepateikti jokie šių lėšų panaudojimo dokumentai.

Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad T. G. B. nuteistas tik dėl to, jog R. E. neišsaugojo lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, už ką jis ir nuteistas.

Tai, kad sporto centre buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma taip, kaip to reikalauja teisės aktai, nepaneigia T. G. B. kaltės, organizavus R. E. žinioje buvusių didelės vertės VšĮ Jaunimo sporto centrui ,,xxx“ priklausančių lėšų, kurios buvo išgrynintos iš sporto centro sąskaitos, nebuvo apskaitytos kasoje ir apie kurių panaudojimą nėra jokių duomenų, iššvaistymą.

Nusikalstami padariniai šiuo atveju buvo dėl nuteistųjų T. G. B., G. M. ir R. E. bendrų veiksmų kilęs VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ materialaus turto apimties sumažėjimas, t. y. įmonei buvo padaryta turtinės žalos, nes dėl nuteistojo ir kitų bendrininkų veiksmų įmonė neteko 1 637 088,96 Lt piniginių lėšų. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nenustatytas būtinasis turto iššvaistymo požymis – žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismų ištirti ir skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje įvertinti įrodymai patvirtina padarytoje veikoje esant ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius turto iššvaistymo požymius.

Nepagrįstas nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog teismo išvada dėl bendrininkavimo pagrįsta tik prielaida.

Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana aiškiai ir išsamiai nurodė, kokį vaidmenį ir kokius veiksmus atliko kiekvienas nusikalstamos veikos dalyvis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. G. B., kaip organizatoriaus, veika pasireiškė nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Byloje nustatyta, jog T. G. B. ir G. M. buvo iniciatoriai bei faktiniai VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ steigėjai, abu buvo suinteresuoti gauti lėšų iš rėmėjų. Jų veiksmų suderinamumas ir tęstinumas rodo, kad abu siekė bendro tikslo – iššvaistyti VšĮ Jaunimo sporto centrui ,,xxx“ priklausantį turtą. T. G. B. ir G. M. bendru sutarimu sporto centro pirmininku įdarbino R. E., kuris, kaip nustatyta byloje, jokių savarankiškų sprendimų nedarė ir neturėjo galimybės daryti, todėl jie galėjo jam duoti nurodymus, vadovauti bei koordinuoti jo veiksmus, t. y. organizuoti sporto centro pirmininko R. E. žinioje buvusių VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ piniginių lėšų iššvaistymą. Pažymėtina, jog, nors T. G. B. ir G. M. tarpusavyje nebuvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detalių, tačiau jie suvokė veikiantys bendrai, susitarę, kad kėsinasi į tą patį objektą ir siekia iššvaistyti VšĮ Jaunimo sporto centro ,,xxx“ turtą.

Nuteistojo T. G. B. veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį kaip organizavus R. E. žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymą.

Dėl T. G. B. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams.

Nuteistojo Š. Ž. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl jam paskirtos bausmės, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisinga.

Nuteistasis T. G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantai nesutinka tik su paskirtos bausmės rūšimi, nes mano, kad, lyginant su kitiems nuteistiesiems (G. V. ir R. E.) paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu), jam paskirta žymiai griežtesnė bausmė.

Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

BK 42 straipsnio 1 dalyje išdėstytos bausmės, kurios gali būti skiriamos padariusiam nusikaltimą asmeniui. Visos bausmės išvardytos nuosekliai pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešųjų teisių atėmimu) ir baigiant griežčiausia (laisvės atėmimu iki gyvos galvos).

Priešingai apeliacinio skundo teiginiui, bauda yra švelnesnė bausmė, nei laisvės apribojimas. Tai reiškia, jog T. G. B. paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nei nuteistiesiems G. V. ir R. E..

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors apeliantui taikytas bausmių dalinio sudėjimo būdas, realiai bausmės nesudėtos, nes už antrą nusikalstamą veiką paskirta veikų padarymo metu galiojusi maksimali bauda.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmių skyrimą T. G. B., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, savo sprendimą tinkamai motyvavo.

Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Tomo G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo Š. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjos Laima GarnelienėRūta MickevičienėVioleta Ražinskaitė