Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams A. B.-R., notarei J. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiu 2011-09-06 Vilniaus miesto 41-am notarų biurui pateiktą A. B. pareiškimą, kuriuo ji sutiko priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, ir pripažinti negaliojančiu 2011-09-06 Vilniaus miesto 41-am notarų biure sudarytą įgaliojimą, kuriuo A. B., įgaliojo A. B.-R., vesti paveldėjimo bylą. Nurodė, kad ieškovo tėvai J. B. ir A. B. 2006-06-29 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 41-ame notarų biure, notarinio registro Nr. 0-1599VL. Juo testatoriai sutarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldės vaikaitė A. B.-R.. J. B. mirė 2011-08-18. A. B. 2012-01-24 sudarė testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ame notarų biure, notarinio registro Nr. 1-1, kuriuo visą turtą, turtines ir neturtines teises paliko ieškovui. A. B. mirė 2015-02-23. Ieškovas, manydamas, kad J. B. ir A. B. 2006-06-29 sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas dėl po pergyvenusio sutuoktinio mirties turto palikimo A. B.-R. neatitinka tikrosios palikėjų valios, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, civilinė byla Nr. e2-22524-987/2015, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. A. B. 2006-06-29 bendrajame sutuoktinių testamente, savo vardą ir pavardę parašė kirilica bei pasirašė. A. B. 2012-01-24 sudarytame ir patvirtintame Vilniaus rajono 1-ame notarų biure testamente vardas ir pavardė parašyti kirilica bei pasirašyta. Iš šių dviejų skirtingu laiku sudarytų (2006-06¬-29 ir 2012-01-24) skirtingų notarų patvirtintų dokumentų preziumuotina, jog vardas, pavardė ir parašas abiejuose dokumentuose rašyti pačios A. B.. A. B. 2011-09-06 pareiškime priimti palikimą ir 2011-09-06 įgaliojime, kuriuo buvo įgaliota atsakovė A. B.-R., pavardė įrašyta lotyniškomis raidėmis ir su klaidomis. Ieškovo manymu, šiuose dviejuose dokumentuose pasirašė ne A. B., todėl ji nesudarė ginčijamų sandorių, t. y. palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą nepriėmė bei neįgaliojo atsakovės vesti paveldėjimo bylą, o jos parašai 2011-09-06 notarui pateiktame pareiškime priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir 2011-09-06 įgaliojime, kuriuo A. B. įgaliojo atsakovę A. B.-R. vesti paveldėjimo bylą bei atlikti kitus, su šiuo pavedimu susijusius, veiksmus, yra suklastoti arba pasirašydama šiuos dokumentus A. B. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Antroje 2011-09-06 notarui pateikto pareiškimo pusėje yra tekstas „Tekstas balsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, mano suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos. Aš, A. B., pareiškiu, kad nepageidauju rašytinio vertimo į rusų kalbą, taip pat nepageidauju vertėjo dalyvavimo.“ Nors po šiuo tekstu yra A. B. parašas, tačiau ieškovas abejoja, ar tinkamai buvo išverstos ir išaiškintos teisės normos. Suprasdama, jog neatsisakiusi palikimo po sutuoktinio mirties, bet jį priėmusi, nebegalės pakeisti bendros sutuoktinių valios, t. y. visą turtą nebegalės palikti sūnui ieškovui, A. B. nebūtų gaišusi laiko ir leidusi pinigų testamento 2012 metais sudarymui. 2011-09-06 paduodant pareiškimą kartu su A. B. buvo atsakovė A. B.-R., todėl A. B. 2011-09-06 pas notarą nebuvo išaiškinta jos teisė atsisakyti priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Atsisakymo pasekmė būtų tokia, kad ji mažiausiai pusę buto būtų galėjusi palikti sūnui D. B., kaip tai nurodė 2012 metais pasirašytame testamente, kuris parodo tikrąją velionės valią. Pareiškime, kurį parengė notaras, įvelta klaida. Įvertinus tai, jog tekstą vertė ne profesionalas, buvo užkirstas kelias sužinoti tikrąją A. B. valią. Taip pat nėra žinoma, kas A. B. išvertė visą tekstą į rusų kalbą ir ar tikrai tekstas buvo išverstas. Pasinaudodama įgaliojimu, atsakovė A. B.-R. VĮ Registrų centre A. B. vardu įregistravo nuosavybės teisės liudijimą bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. A. B. gimė, užaugo ir mokėsi Ukrainoje, todėl skaitė ir rašė tik rusiškomis raidėmis (kirilica) rašytus tekstus.Atsakovė A. B.-R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia spėjimais, prielaidomis bei deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas pagrindimo. Tame pačiame teisme, siekiant to paties rezultato, tarp tų pačių šalių yra baigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-739-987/2016. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus, kurių patenkinimas iš esmės sukeltų analogiškas pasekmes, kurios atsirastų, jeigu ieškovo inicijuotoje minėtoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu būtų patenkintas. 2015-02-20 mirus testatorei A. B., Vilniaus miesto 41-ame notarų biure 2015-03-17 buvo paskelbtas bendrasis sutuoktinių testamentas, taip pat testatorės A. B. sudarytas asmeninis testamentas, 2012-01-24 patvirtintas Vilniaus rajono 1-ame notarų biure. Šios aplinkybės nurodytos 2015-03-17 testamento paskelbimo protokole, sudarytame Vilniaus miesto 41-ame notarų biure, kuriame be visa kita nurodoma, kad „Įpėdinė ir suinteresuotas asmuo pareiškia, kad jiems yra žinoma, kad galioja testamentas, patvirtintas 2006-06-29 Vilniaus m. 41-ame notarų biure“. Po 2015-03-17 bendrojo sutuoktinių testamento paskelbimo ieškovas du kartus buvo iškvietęs atsakovę į susitikimus, reikalavo duoti jam pinigų, palikti jį gyventi bute, apmokėti jam kito būsto nuomos mokestį už vienerius metus, suteikti jam materialinės naudos. Ieškovas grasino neišsikelti iš buto, pradėti teisminius procesus ir neleidžiant gyventi minėtame bute, priversti už jį mokėti komunalinius mokesčius. Atsakovė 2015-04-16 į butą (duomenys neskelbtini), atvyko su antstoliu M. Dabkumi, kuris susitikimo eigą užfiksavo bei surašė 2015-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovas sakė iš buto išsikraustysiąs 2015-05-20 ir pareiškęs, kad neturi laiko, išėjo. Ieškovo ieškinys užkirto kelią tęsti paveldėjimo bylą. Ieškovas siekia užvilkinti paveldėjimo procedūrą. Prašymas skirti rašysenos ekspertizę taip pat buvo teikiamas civilinėje byloje Nr. e2-739-987/2016. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Bendrajame sutuoktinių testamente ir asmeniniame testamente A. B. parašo tikrumą patvirtina ne ieškovo spėjimai ir tariami loginiai išvedžiojimai, o aplinkybė, kad šie dokumentai sudaryti notarine tvarka, A. B. juos pasirašė notaro akivaizdoje, ir abiem atvejais jos parašas patvirtintas nurodytus dokumentus patvirtinusių notarių. Ieškovas abejonę, ar pareiškime dėl palikimo priėmimo bei įgaliojime pasirašė pati A. B., grindžia spėjimais. Nėra pagrindo suabsoliutinti aplinkybės, kad A. B., pasirašydama dokumentus, savo vardą ir pavardę tariamai įrašydavo išimtinai rusų kalba. Byloje nėra duomenų, kad notarė J. M., tvirtindama pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir įgaliojimą, neatliko nenustatė tikrosios testatorės A. B. valios. A. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, jos valia buvo tikra ir laisva, pareiškimo dėl palikimo priėmimo bei įgaliojimo turinys teisėtas, šių dokumentų forma atitinka įstatymų reikalavimus. Ieškovas demonstruoja teisinį nihilizmą, patikslintame ieškinyje priskirdamas A. B. subjektyvias savybes, tokias kaip neva klaidingas suvokimas, menama valia, žinojimas ir nežinojimas, bendrojo sutuoktinių testamento teisinių pasekmių neteisingas supratimas. Ieškovui žinoma, kad mirus A. B., objektyviai nėra galimybės nustatyti šių aplinkybių. Pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po šio mirties, sudaryti nauji testamentai neturi galios. A. B. teisė sudaryti naują asmeninį testamentą buvo apribota jos pačios valia sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą ir neatsisakius priimti palikimą po sutuoktinio mirties. Po J. B. mirties į butą įsikėlė gyventi ieškovas. Nėra žinoma, kokį poveikį ir spaudimą jis darė A. B., kad ji sudarytų asmeninį testamentą jo naudai. Negalima atmesti galimybės, kad asmeninis testamentas buvo skirtas A. B. apsisaugoti nuo ieškovo spaudimo dėl buto nuosavybės teisių perleidimo jam. Atsakovė notarė J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad A. B. buvo išaiškintos palikimo priėmimo teisinės pasekmės, paaiškintas CK 5.49 straipsnis. A. B. išreiškė valią priimti palikimą, išdavė įgaliojimą vaikaitei A. B.-R. atstovauti vedant paveldėjimo bylą. Notariniai veiksmai įregistruoti notarinio registro knygoje, pasirašyti asmeniškai A. B. notarės akivaizdoje. Notaras negali įtakoti, kokia kalba pasirašyti asmeniui. Iki palikimo atsiradimo A. B. turėjo teisę atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą. A. B. nepasinaudojo teise atšaukti testamentą. Atvykusi į notarų biurą pateikė šį testamentą ir išreiškė valią priimti palikimą, neginčijo palikimo priėmimo fakto, neabejojo nuosavybės teise į butą. Aplinkybė, kad vėliau 2012-01-14 Vilniaus rajono 1-ame notarų biure buvo sudarytas vėlesnis testamentas, ieškovo D. B. naudai, nereiškia, kad jau 2011-09-06 A. B., pasirašydama pareiškimą apie palikimo priėmimą, turėjo ketinimų sudaryti galimybę ieškovui D. B. tapti įpėdiniu. 2012-01-24 sudarytame testamente 4 punkte nurodyta, kad „testatorė supažindinta su LR CK 5.46 str. 2 d. nuostata – sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja“. A. B. sudarė šį testamentą, patvirtino savo parašu, nors jai buvo paaiškinta, kad esant bendrajam sutuoktinių testamentui, vėlesnis testamentas negalioja. Nėra duomenų, kad A. B., priėmusi palikimą po sutuoktinio J. B. mirties, būtų pažeidusi savo teises ir teisėtus interesus, ar būtų ginčijusi savo paveldėjimo teisę, ar abejojusi dėl savo nuosavybės teisės į butą. Palikimo priėmimo faktas nenaudingas ieškovui, tačiau tai nėra pagrindas ginčyti A. B. sudarytų sandorių. Ieškinys grindžiamas asmeniniu ieškovo interesu, nesant teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad testatoriai J. B. ir A. B. savo valią išreiškė bendrajame sutuoktinių testamente, 2006-06-29 patvirtintame Vilniaus m. 41-ame notarų biure ir sudarydami testamentą siekė jo sukeliamų padarinių, kad visas jų turtas po abiejų testatorių mirties atitektų jų anūkei A. B.-R.. Ieškovas vedė asocialų gyvenimo būdą, buvo priklausomas nuo alkoholio, nedirbo, dažnai nusižengdavo, turėjo administracinių nuobaudų. Testatoriai baiminosi, jog ieškovas dėl ilgametės priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų testatorių bendrai užgyventą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), iššvaistys, jeigu turės galimybę juo disponuoti. 2011-08-18 mirus tėvui J. B., ieškovas tėvo laidotuvių organizavime bei apmokėjime nedalyvavo. Po tėvo mirties ieškovas paprašė motinos A. B. leisti jam gyventi kartu su ja, pažadėjęs mokėti už dalį komunalinių paslaugų. Prieš A. B. priėmus palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą jos klausė, ar ji supranta, kad po palikimo priėmimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ji nebegalės pakeisti bendros su J. B. išreikštos valios, ar ji nenori atsisakyti priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Ji atsakė, kad nori, jog viskas būtų taip, kaip jie su tėvu nusprendė. Įtartina, kad, žinodama bendrojo sutuoktinių testamento turinį, kad visi vėlesni testamentai bus negaliojantys, praėjus mažiau kaip dviem mėnesiams A. B. sudarė naują testamentą. Per laiką, kurį ieškovas gyveno kartu su A. B., motina dažnai skųsdavosi dėl D. B. nepagarbaus elgesio, jos prašymų ignoravimo, nereguliaraus prisidėjimo prie buto komunalinių paslaugų apmokėjimo. Komunalinių mokesčių mokėjimu rūpinosi A. B.. Po motinos mirties ieškovas nei finansiškai, nei fiziškai nedalyvavo A. B. laidotuvių organizavime. Po bendrojo sutuoktinių testamento paskelbimo ieškovas, pasitaręs su teisininkais, suvokė, kad butas jam neatiteks. Ieškovas kelis kartus susitiko su A. B.-R. ir kėlė jai reikalavimus. Vykdydamas grasinimus, ieškovas inicijuoja jau antrą teismo procesą, siekdamas tik vilkinti laiką, kad atsakovė A. B.-R. prarastų kantrybę ir sutiktų su juo tartis taikiai, išmokant ieškovui dalį buto kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo teiginių esą ginčijamus sandorius- 2011-09-06 pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei 2011-09-06 įgaliojimą pasirašė ne A. B.. Pažymėjo, jog ieškovo abejonės, ar tinkamai A. B. buvo išverstos ir išaiškintos LR CK 5.49 straipsnio 1 dalis ir LR CK 5.52 straipsnio 1 dalis, yra nepagrįstos, kadangi pareiškime apie palikimo priėmimą, yra žymos apie tai, kad „Tekstas balsiai perskaitytas, išverstas į rusų kalbą mano suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos. Be to, įrodymų apie netinkamą teksto išvertimą ar įstatyminių nuostatų išaiškinimą nebuvo pateikta, todėl minėtus argumentus teismas laikė grindžiamus tik prielaidomis. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo antrame lape yra klaida, nurodant, jog cituojama CK 5.52 straipsnio 1 dalis, tačiau po dvitaškio įrašytas CK 5.49 straipsnio 1 dalies tekstas ir pažymėjo, kad tame pačiame tekste pirmame lape yra nurodytas CK 5.52 straipsnio tekstas su teisingu turiniu, o antrame lape yra nurodytas CK 5.49 straipsnio 1 dalies tekstas, tačiau daroma nuoroda į CK 5.52 straipsnio 1 dalį. Tokia aplinkybė dėl netinkamai nurodyto straipsnio numerio, teismo manymu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.Teismas pažymėjo, jog atsakovė A. B.-R. teikė prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kuriuo prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui D. B. 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovės A. B.-R. naudai. Šio prašymo teismas netenkino, nurodydamas, jog pateiktas prašymas spręstinas tik ta apimti, kiek yra susijęs su nagrinėjama byla, o ne su civiline byla Nr. e2-739-987/2016. Tuo atveju, jeigu, pasak atsakovės, D. B. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-739-987/2016, prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ji turėjo teisę reikšti kitoje byloje. Be to, naudojimasis procesinėmis teisėmis savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovė manydama, kad jos teisės yra pažeistos, turi teisę inicijuoti kitą civilinę bylą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas D. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog velionė A. B. buvo žemo išsilavinimo ir pasirašydama notariniuose dokumentuose dažniausiai nesuprasdavo nurodomų teisės normų reikšmės ir esmės, tačiau kaip bet kuris eilinis žmogus tikrai žinojo tokią teisinę taisyklę, jog galioja paskutinis asmens testamentas. Apelianto įsitikinimu, velionė nesuprato bendrojo testamento pagrindinės esmės, t.y. pergyvenusi sutuoktinį ir priėmusi palikimą jų bendrąjį testamentą, jau nebegalės įtakoti tolimesnio turto nuosavybės pasikeitimo. 2016-06-30 teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, tikslu nustatyti ar 2011-09-06 Vilniaus miesto notarų biurui pateiktame A. B. pareiškime, pirmojo lapo apačioje pasirašė bei antrajame lape prie išspausdinto įrašo „A. B.“ parašė pavardę bei pasirašė A. B., taip pat ar 2011-09-06 Vilniaus miesto notarų biure sudarytame įgaliojime pirmajame lape prie išspausdinto įrašo „A. B.“ parašė pavardę bei pasirašė A. B.. Atliktoje išvadoje nurodyta, jog šiuose dokumentuose parašė pavardę bei pasirašė A. B.. Susipažinus su eksperto atliktu tyrimu, ieškovui atsirado realus pagrindas suabejoti jo motinos kaip asmens būsena, pasirašant šiuos labai svarbius dokumentus. Įvertinus eksperto nustatytą faktą, jog abiejuose tirtuose dokumentuose A. B. rašysenos judesių koordinacija vietomis buvo sutrikusi, ieškovas darė prielaidą, jog A. B. pasirašydama minėtus dokumentus, galėjo būti neįprastos būklės, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Siekiant nustatyti, ar 2011-09-06 teikiant pareiškimą priimti palikimą pareiškėjai buvo tinkamai išaiškintos teisės, pareigos bei pasekmės, teismas privalėjo galutinai įsitikinti ar ji, teikdama pareiškimą priimti palikimą, suprato savo veiksmų esmę, prasmę bei galėjo valdyti savo tokį apsisprendimą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškime, kurį parengė valstybės pareigūnas- notaras, įvelta grubi klaida, nurodoma, jog cituojama LR CK 5.52 str. 1 d., tačiau po dvitaškio įrašytas LR CK 5.49 str. 1 d. tekstas. Atsakovė notarė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, visus byloje esančius dokumentus. Teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.Atsakovė A. B.-R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantui D. B. 5 000 Eur dydžio baudą, 50 proc. šios baudos skiriant mano, atsakovės A. B.-R., naudai. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde remiasi prielaidomis, kurių nepagrindžia jokie byloje surinkti duomenys, vartodamas sąvoką „eilinis žmogus“ ieškovas nepaaiškina šios sąvokos turinio, priskiria savo paties klaidingus prasimanymus mirusiai A. B., tačiau nei vienas iš ieškovo pateiktų argumentų nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą ir tuo labiau šiuo pagrindu keisti skundžiamą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas klaidingai teigia, esą A. B., priėmusi palikimą pagal bendrąjį testamentą, nebegalėjo daryti įtakos „tolimesniam turto nuosavybės pakeitimui“. A. B., norėdama perleisti paveldėtą butą ieškovui, turėjo eilę įstatymų numatytų galimybių perleisti nuosavybės teises į jį. Palikimo priėmimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą sandoris saisto tik pergyvenusio sutuoktinio teisę pakeisti bendrajame sutuoktinių testamente išreikštą valią dėl galutinio pergyvenusio sutuoktinio mirties dienai išlikusio palikimo paveldėtojo, tačiau nevaržo pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Taigi, nagrinėjamu atveju A. B. nebuvo besąlygiškai įsipareigojusi išsaugoti palikimo tokios sudėties, kokios jis jai atiteko, tačiau pasirinko nekeisti palikimo sudėties.Ekspertizės akte pateikiamas išaiškinimas, kad vietomis sutrikusios judesių koordinacijos požymį sudaro raidžių lankiniuose ir kilpiniuose elementuose vietomis nustatytas smulkus kampuotumas ir vingiuotumas. Šie sutrikusios judesių koordinacijos požymiai nustatyti tiek tiriamuosiuose pavyzdžiuose, tiek ir lyginimui pateiktuose A. B. parašų bei rašysenos pavyzdžiuose. Taigi, nėra pagrindo teigti esą A. B. rašysenai būdingi požymiai sukelti jos neįprastos būklės. Be to, ieškovas, gyvenęs kartu su A. B. viename bute ir turėjęs galimybę iš arti stebėti jos gyvenimą ir įpročius, nepateikė jokių, net nepatvirtintų duomenų apie A. B. vartojamus vaistus ar kitas medžiagas, kurie tariamai galėjo daryti įtaką jos būklei bei gebėjimui surasti atliekamų veiksmų esmę ir prasmę.Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė prašymus dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, prašydamas ekspertizės pagalba nustatyti išimtinai šias aplinkybes: ar ginčijamuose sandoriuose savo pavardę įrašė bei pasirašė pati A. B.. Ši aplinkybė patvirtinama tiek paties ieškovo patikslintame ieškinyje bei prašyme dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo formuluojamais klausimais, kuriuos prašoma užduoti teismo ekspertui, kuriam bus pavesta atlikti prašomą rašysenos ekspertizę, tiek ekspertizės akto turiniu, kuriame nurodoma, kad ekspertizė atlikta tikslu atsakyti į klausimus, ar 2011-09-06 pareiškime dėl palikimo priėmimo bei 2011-09-06 įgaliojime savo pavardę įrašė bei pasirašė pati A. B.. Ieškovo apeliaciniame skunde pateikiamos paties ieškovo suformuluotą poziciją iškreipiančios teorijos atmestinos kaip nepagrįstos.Byloje nėra duomenų, kad atsakovė notarė J. M., tvirtindama ginčijamus pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir įgaliojimą, neatliko LR Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatorės A. B. valios arba neišaiškino A. B. sudaromų sandorių esmės bei teisinių padarinių. Ieškovo nurodoma „grubi“ klaida, tėra nereikšmingas rašymo apsirikimas nurodant LR CK straipsnio numerį, bet ne jo turinį, kuris šiuo atveju ir turėjo būti nurodytas ginčijamame dokumente.Nagrinėjamoje byloje ieškovas keturis kartus pirmosios instancijos teismui teikė prašymus paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. B. atžvilgiu, tačiau nepagrindė šios ekspertizės skyrimo tikslingumo. Ieškovas daugkartinius prašymus dėl šios ekspertizės skyrimo grindė tik tendencingomis prielaidomis apie esą neadekvačią A. B. būseną sudarant ginčijamus sandorius, iš kurių nei vienos nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad nei vienam kitam šios bylos dalyviui nėra žinomos jokios aplinkybės, leidžiančios suabejoti A. B. gebėjimu suvokti 2011-09-06 sudarytų sandorių esmę bei jų pasekmes.Ieškovas piktavališkai toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikdamas aiškiai nepagrįstą ir formalų apeliacinį skundą, kuriame chaotiškai atkartoja visas prielaidas, kuriomis rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo priimto ir ieškovo skundžiamo sprendimo teisingumo išimtinai tuo pagrindu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka ieškovo „manymo“ apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, ignoruodamas bei apeliaciniame skunde niekaip neaptardamas skundžiame sprendime pateiktų teisinių argumentų. Pažymima, kad civilinių bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka užtrunka pakankamai ilgą laiką, tokiu būdu ieškovas, pateikęs formalų ir nepagrįstą apeliacinį skundą, eilinį kartą užvilkina jo paties nepagrįstai inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimą, atitolindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą bei atitinkamai paveldėjimo bylos užbaigimo momentą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už tęstinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog kadangi su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių pagrįstų reikalavimų, kuriuos būtų galėjęs nors minimaliai tikėtinai pagrįsti, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo iš esmės atkartoja atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentus, todėl jie nebekartojami. Papildomai tik pažymi, jog pomirtinės psichiatrinės ekspertizės paskyrimą laiko netikslingu, kadangi mirusioji neturėjo jokių psichinių susirgimų arba laikinų sutrikimų ir nei karto nesikreipė į psichiatrijos srities specialistus. Ieškovas neturi jokio pagrindo, kuriuo galėtų būti pateisinamas poreikis paskirti šią ekspertizę. Šie ieškovo prašymai vertintini tik kaip eilinis bandymas užvilkinti bylą bei papildomą laiką neteisėtai naudotis jam nepriklausančiu turtu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

19 . Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-09-06 Vilniaus miesto 41-am notarų biurui pateiktą A. B. pareiškimą, kuriuo ji sutiko priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, sudarytą 2006 -06-29 d., ir pripažinti negaliojančiu 2011-09-06 Vilniaus miesto 41-am notarų biure sudarytą įgaliojimą, kuriuo A. B., įgaliojo A. B.-R. vesti paveldėjimo bylą grindė tuo, kad 2006-06-29 sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas neatitiko jų valios, taip pat nurodė, kad 2011-09-06 pareiškime ir tos pačios dienos įgaliojime A. B. pavardė įrašyta lotyniškomis raidėmis, o 2006-06-29 testamente ir 2012-01-24 jos rašytame testamente vardas ir pavardė parašyti kirilica, todėl ieškovas mano, kad ginčijamuose dokumentuose pasirašė ne A. B.. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nebuvo nurodyta, jog reikalavimą ieškovas reiškia tuo pagrindu, kad dėl išsilavinimo stokos A. B. nesuprato pasirašomų dokumentų turinio, kad jai nebuvo išaiškinta, kokias teisines pasekmes sukels palikimo priėmimas pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, kad ji dėl nesupratimo teisės normų reikšmės ir esmės, priėmė palikimą po vyro mirties, jos valia buvo nepriimti palikimo. Ieškovas neprašė pripažinti pareiškimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip vienašalio sandorio, sudaryto suklydus dėl jo esmės, neginčijo sutuoktinių 2006-06-29 testamento. Tai, kad paprastai eilinis žmogus žino teisinę taisyklę, jog galioja paskutinis asmens testamentas, kad mirusioji sudarytu 2012 m. testamentu išreiškė kitokią valią, nei anksčiau sudarytame testamente, neleidžia daryti išvados, kad jos valia, priimant palikimą 2011-09-06, buvo tokia pati, kaip ir 2012-01-24, surašant naują testamentą. Tai, kad galimai 2012 m. ji pakeitė valią ir pageidavo, kad jos turimas turtas būtų paveldėtas ieškovo, nereiškia, kad 2011-09-06 priimdama palikimą ji norėjo, kad turėtų teisę ateityje palikti turtą kitam asmeniui, nei jį paliko 2006 m. testamentu. Apeliantas nurodė, kad, jo įsitikinimu, velionė nesuprato bendrojo testamento pagrindinės esmės, t.y. pergyvenusi sutuoktinį ir priėmusi palikimą pagal bendrąjį testamentą, jau nebegalės įtakoti tolimesnio turto nuosavybės pasikeitimo, tačiau jam nereiškiant reikalavimo pripažinti negaliojančiu bendrąjį sutuoktinių testamentą, aplinkybės, ar testatorė suprato jo turinį, nenagrinėtinos. Tai, kad sutuoktiniai, sudarydami testamentą turėjo valią palikti turtą atsakovei, nėra ginčijama, todėl pripažinus, kad mirusiosios valia buvo palikti turtą atsakovei, tai, kad ji 2012 m. savo valią pakeitė, negali būti pagrindu pripažinti jos pareiškimą dėl paveldėto turto priėmimo, rašytą 2011-09-06, negaliojančiu. Tai, kad ji turėjo valią palikti turtą atsakovei, jos įgaliojimas, duotas atsakovės tvarkyti paveldėjimo dokumentus, yra ankstesnių jos veiksmų seka, šį įgaliojimą pripažinti negaliojančiu nebūtų pagrindo net ir tuo atveju, jei būtų teismas darytų išvadą, kad pareiškimą priimti palikimą A. B. pateikė dėl to, kad nesuprato, jog šio pareiškimo pateikimo atveju ji turės atšaukti anksčiau parašytą testamentą, jei norėtų palikti kitokio turinio testamentą.

20. Ieškovas nurodo, kad mirusiosios pareiškimas, jog ji nepageidauja rašytinio vertimo į rusų kalbą, taip pat nepageidauju vertėjo dalyvavimo, pasirašymas po šiuo tekstu, kam kelia abejones, ar A. B. buvo tinkamai išverstos ir išaiškintos teisės normos. Ieškovas nurodo, kad suprasdama, jog neatsisakiusi palikimo po sutuoktinio mirties, bet jį priėmusi, nebegalės pakeisti bendros sutuoktinių valios, t. y. visą turtą nebegalės palikti sūnui ieškovui, A. B. nebūtų gaišusi laiko ir leidusi pinigų testamento 2012 metais sudarymui. Tai, kad mirusioji buvo senyvo amžiaus ( gim. 1933-06-28), sudarydama antrąjį testamentą 2012-01-24, galėjo būti pamiršusi apie 2006 m. sudarytą testamentą. Be to, vien ta aplinkybė, kad ji priėmė palikimą 2011-09-06, nereiškia, kad jos valia buvo priešinga, t.y. ji neturėjo valios priimti palikimą, kad jos valia buvo ateityje surašyti kitokio turinio testamentą, nei buvo surašiusi 2006 m.

21. Ieškinio pagrindu buvo nurodyta ir tai, kad įgaliojime A. B. pavardė įrašyta lotyniškomis raidėmis, o 2006-06-29 testamente ir 2012-01-24 jos rašytame testamente vardas ir pavardė parašyti kirilica. Byloje nesant duomenų, kad mirusioji negalėjo pasirašyti lotyniškomis raidėmis, ši aplinkybė nėra pagrindu daryti išvadai, kad ginčijamuose dokumentuose pasirašė ne A. B.. Iekšovas skunde nurodė, kad 2016-06-30 teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, tikslu nustatyti ar 2011-09-06 Vilniaus miesto notarų biurui pateiktame A. B. pareiškime, pirmojo lapo apačioje pasirašė bei antrajame lape prie išspausdinto įrašo „A. B.“ parašė pavardę bei pasirašė A. B., taip pat ar 2011-09-06 Vilniaus miesto notarų biure sudarytame įgaliojime pirmajame lape prie išspausdinto įrašo „A. B.“ parašė pavardę bei pasirašė A. B.. Atliktoje išvadoje nurodyta, jog šiuose dokumentuose parašė pavardę bei pasirašė A. B., taigi ši išvada leido teismui daryti išvadą, kad sandorius pasirašė asmuo, sudaręs juos. Tai, kad pasirašant pareiškimą kartu su A. B. buvo atsakovė A. B.-R., nereiškia, kad ji galėjo įtakoti notarę ir dėl to A. B. 2011-09-06 pas notarą nebuvo išaiškinta jos teisė atsisakyti priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių yra tik ieškovo prielaidomis, nuomone.

22. Apeliantas nurodė, kad pareiškime, kurį parengė valstybės pareigūnas- notaras, įvelta grubi klaida, nurodoma, jog cituojama LR CK 5.52 str. 1 d., tačiau po dvitaškio įrašytas LR CK 5.49 str. 1 d. tekstas, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo antrame lape yra klaida, nurodė, jog cituojama CK 5.52 straipsnio 1 dalis, tačiau po dvitaškio įrašytas CK 5.49 straipsnio 1 dalies tekstas ir pažymėjo, kad tame pačiame tekste pirmame lape yra nurodytas CK 5.52 straipsnio tekstas su teisingu turiniu, o antrame lape yra nurodytas CK 5.49 straipsnio 1 dalies tekstas, tačiau daroma nuoroda į CK 5.52 straipsnio 1 dalį. Tokia aplinkybė dėl netinkamai nurodyto straipsnio numerio, teismo manymu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Tai, kad asmeniui, pasirašančiam dokumentus, esmę sudaro tekstas, o ne straipsnio numeris, leidžia daryti išvadą, kad nurodyto teksto išaiškinimas ir nurodymas leidžia daryti išvadą, ar notaras asmeniui pranešė įstatymą, kurie yra asmeniui, priimančiam palikimą, reikšmingi, turinį. Tai, kad nurodyta, jog sutuoktinis neturi teisės pakeisti testamentą, bet turi teisę atsisakyti priimti palikimą ( CK 5.49 straipsnio 1 dalis), leidžia daryti išvadą, kad A. B. buvo išaiškinta ši įstatymo nuostata.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.