- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- 2A-534/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- N. B., N.
- Atsakovas
- L. G., Ž. V.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Advokatai
- Edita Trečiokienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant ieškovei N. B. , ieškovės atstovui R. B., ieškovės atstovei advokatei Editai Trečiokienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-397-253/2009 atmestas ieškovės N. B. ieškinys atsakovams L. G. , Ž. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo byloje Klaipėdos m. 9-jo notarų biuro notarė Vaida Meškienė.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 28 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L. G. pardavė, o Ž. V. įsigijo 1,4561 ha ploto žemės sklypą, ir perkelti ieškovei N. B. pirkėjo teises ir pareigas į minėtą žemės sklypą. Nurodė, kad parduotas žemės sklypas buvo ieškovės ir atsakovo L. G. (ieškovės brolio) bendra jungtinė nuosavybė, todėl ginčijamu sandoriu buvo pažeista ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisė pirkti žemės sklypą (CK 4.79 str.).
Ieškovė N. B. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsisakė nuo ieškinio dalies, kuria prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės N. B. ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ginčijama sutartimi atsakovas L. G. pardavė tik jam vienam priklausantį žemės sklypą. Teismas konstatavo, jog ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sutarties sudarymo metu ji buvo ginčo sklypo bendrasavininkė, tuo tarpu byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jo savininkas buvo atsakovas L. G. . Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovas neprivalėjo pranešti ieškovei apie ketinamą sudaryti sandorį, todėl ieškovės teisėtų interesų nepažeidė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nėra ginčo sklypo bendraturtė. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi, todėl atsakovui suformavus kelis atskirus sklypus, buvo netinkamai nustatytos sklypų ribos, dėl ko ieškovei priklausantis žemės sklypas sumažėjo 7 arais. Dėl pažeidimų nustatant ieškovės ir atsakovo sklypų ribas, ieškovė pateikė ieškinį kitoje civilinėje byloje. Tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimo, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovės ir atsakovo sklypų ribų patikslinimo, kadangi atsakovas pardavė jam nuosavybės teise nepriklausančią sklypo dalį ir tokiu būdu pažeidė apeliantės teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovų L. G. ir Ž. V. atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčija skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovų atstovas nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi tinkamai nustatė ir išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ji buvo parduodamo turto bendraturtė, ir kad atsakovas, neinformuodamas jos apie sudaromą sandorį, pažeidė jos teises. Taip pat tvirtina, jog apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su žemės sklypų ribų nustatymu, nėra šios bylos dalykas, todėl teismas pagrįstai atsisakė bylą sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „ Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007). Ši proceso teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė atsisakė dalies ieškinio, t.y. reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas į minėtą žemės sklypą (t. 2, b.l. 14), tačiau pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs ieškovei tokio atsisakymo procesines pasekmes, procesiškai šio atsisakymo neišsprendė. CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ar jo dalies, tačiau teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Ši nuostata reiškia, kad teismui nėra privalomas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ar jo dalies, tačiau savo sprendimą priimti ar nepriimti ieškinio ar jo dalies atsisakymą teismas privalo motyvuoti (CPK 270 str. 4 d). Tuo atveju, jei teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar dalies ieškinio, teismas bylą ar jos dalį nutraukia (CPK 293 str. 4 p.). Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 294 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio prijungė prie 2009 m. vasario 24 d. teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 14), tačiau nei protokoline, nei rašytine nutartimi nepasisakė, ar priima šį ieškovės atsisakymą ar ne. Dėl minėto ieškinio dalies reikalavimo atsisakymo teismas nepasisakė ir priimdamas sprendimą byloje, todėl neišsprendė dalies ieškinio reikalavimo, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Kita vertus, teismas, nepasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų dalies, ne tik pažeidė CPK įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo nuo ieškinio institutą, bet ir išskaidė vientisą pagal savo esmę reikalavimą į dalis, nes sandorį pripažinti negaliojančiu CK 4.79 straipsnio pagrindu galima tik tuo atveju, kai parduodamo turto bendraturtis savo dalį parduoda pažeisdamas kito bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti turtą ir šis reikalauja, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 3 d.). Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 4.79 straipsnio pagrindu nėra vien ieškinys dėl pripažinimo. Tokiu ieškiniu, kuriuo įrodinėjamas pardavėjo, kaip parduodamo turto bendraturčio, pareigos pranešti per notarą kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda (CK 4.79 str. 2 d.) nevykdymas ir prašoma perkelti pirkėjo teises parduodamo turto bendraturčiui, siekiama modifikuoti teisinius santykius. Taigi tokio pobūdžio reikalavimų negalima nagrinėti atsietai vienas nuo kito, juolab, kad iš ieškinio (t. 1, b.l. 3-4), patikslinto ieškinio (t. 1, b.l. 162-164), apeliacinio skundo (t. 2, b.l. 83-84) bei ieškovės ir jos atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme posėdžių metu (t. 2, b.l. 17, 18, 70-74) matyti, kad ieškinys dėl abiejų sudėtinių reikalavimo dalių grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. abiejų reikalavimų dalių faktinis pagrindas yra tas pats – galimai pažeidžiant bendraturčio teises parduotas žemės sklypas. Šias aplinkybes ieškovė ir jos atstovai įrodinėjo ir apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 112). CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų bendraturčio, kaip galimo pirkėjo, teisių pažeidimas ir yra pagrindas pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu bei apginti bendraturčio teises sugrąžinant jam galimybę pirmenybės teise įsigyti bendraturčio parduodamą turtą. Tuo tarpu, kai teisių perkėlimo ieškiniu nereikalaujama, neegzistuoja ir pagrindas reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis šia teisės norma. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsisakymą nuo dalies tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų, ir šį faktą konstatavęs skundžiamame sprendime, neatsižvelgė į reikalavimo turinį, neįvertino ieškovei pareikšto ieškinio specifikos bei reikalavimo dalies atsisakymo sukeliamų teisinių padarinių, neišsiaiškino visų ieškovės reiškiamų reikalavimų ir tikrosios ieškovės valios. Nepaisant to, teismas sprendimą vis tiek motyvavo CK 4.79 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, nors, ieškovei atsisakius minėtos dalies reikalavimo, neliktų teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovės, kaip galimo pirkėjo, teisių pažeidimo.
Be to, iš minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris ginčijamas ir dėl to, kad atsakovas galimai pardavė dalį ir ieškovei priklausančio žemės sklypo (t. 2, b.l. 17, 18, 71, 72). Nors ieškovė ir jos atstovai ne kartą nurodė, jog atsakovas ne tik nesilaikė pareigos informuoti bendraturtį apie ketinamą parduoti žemę, bet ir pardavė dalį bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto, teismas, nagrinėdamas bylą, nepatikslino, ar ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu reiškiamas ir šiuo pagrindu. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišsiaiškino ieškovės valios, kokiais pagrindais reiškiami ieškinio reikalavimai, kartu nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja teismą būti aktyviu, rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, išaiškinti šalių, trečiųjų asmenų teises ir pareigas bei šalinti iš nagrinėjimo teisme visa tai, kas nesusiję su nagrinėjama byla, o taip pat rūpintis, kad būtų išaiškintos esminės bylos aplinkybės (CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Kadangi iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir paaiškėjus, jog ieškovė prašo pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad atsakovas pardavė ir dalį jai priklausančio turto, teismas turėtų svarstyti, ar nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovams E. Ž. , R. K., tretiesiems asmenims L. G. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nagrinėjama byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas taip pat turi spręsti, ar ieškovė atsisako reikalavimo ginčyti sandorį CK 4.79 straipsnio pagrindu. Jei ieškovė atsisako reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypą, teismas turi išaiškinti, kad tokiu būdu atsisakoma viso reikalavimo, kuris negali būti skaidomas.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.