Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-19 · Administracinė byla Nr. eI3-4155-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
eI3-4155-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02207-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdtbos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija
Pareiškėjas
BUAB "Laidų perdirbimas"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4155-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laidų perdirbimas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Laidų perdirbimas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos laikinojo viršininko (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo termino; prašo pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo terminą šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. gruodžio 26 d.

Skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-726-883/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Laidų perdirbimas“ ir administratoriumi paskyrė UAB „B“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d.

Įmonė vykdė plastiko ir metalo laužo supirkimo ir perdirbimo veiklą teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, iškėlus įmonei bankroto bylą, teritorijoje liko daug veiklos metu susidariusių nepavojingųjų atliekų.

Inspekcija 2020 m. sausio 7 d. pateikė pareiškėjai privalomąjį nurodymą Nr. PN12-1. Nurodymu Inspekcija įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. kovo 6 d. teritorijoje susidariusias nepavojingas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti minėtas atliekas, ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Pareiškėja Inspekcijai 2020 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl termino įvykdyti nurodyme išdėstytą įpareigojimą pratęsimo.

2020 m. kovo 6 d. Inspekcija priėmė sprendimą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjai iki 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėja Inspekcijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą gavo tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. jau praėjus pratęstam nurodymo įvykdymo terminui. Dėl šios priežasties pareiškėja nežinojo apie priimtą Inspekcijos sprendimą, kurio pagrindu terminas nurodymui įvykdyti buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 30 d.

Pažymi, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), griežtai apribojęs asmenų judėjimą, paslaugų teikimo galimybes ir neabejotinai apsunkinęs darbo sąlygas. Be to, atliekų sutvarkymui pareiškėja neturi absoliučiai jokių piniginių lėšų. Pareiškėja teigia, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti ir neįvykdė nurodymo iki 2020 m. balandžio 30 d.

Šalies argumentai

2020 m. gegužės 14 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl termino nurodymui įvykdyti pratęsimo. 2020 m. gegužės 28 d. pareiškėja el. paštu gavo Inspekcijos sprendimą, kuriame nurodyta, kad nėra objektyvių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą ir absoliučiai nepagrįstai terminas nurodymui įvykdyti nebuvo pratęstas.

Pareiškėja teigia, kad Inspekcija pareiškėjos laiku neinformavo apie priimtą sprendimą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. Inspekcija 2020 m. kovo 6 d. priėmusi sprendimą pareiškėjui pratęsti nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. balandžio 30 d., apie minėtą sprendimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį privalėjo pranešti ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 9 d. Inspekcija nesilaikė numatytos tvarkos ir pareiškėja Inspekcijos sprendimą paštu gavo tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. jau praėjus Inspekcijos pratęstam nurodymo įvykdymo terminui (2020 m. balandžio 30 d.).

Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija 2020 m. gegužės 13 d. el. laišku, kuriuo atsiuntė pareiškėjai 2020 m. kovo 6 d. sprendimą, nurodė, jog pakartotinai pateikia sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad minėto sprendimo anksčiau nei 2020 m. gegužės 13 d. negavo, todėl kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti įrodymus, kurie pagrįstų faktą, jog Inspekcijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas pareiškėjai yra siunčiamas pakartotinai, t. y. antrą kartą. Inspekcija atsakydama į pareiškėjos prašymą nurodė, kad elektroninio pašto dėžutės buvo valomos ir Inspekcija turi tik popierinį sprendimo egzempliorių. Inspekcija nepateikė jokių įrodymų, jog sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai pakartotinai, nepateikė, taip pat jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog Inspekcija įrodymų negali pateikti dėl objektyvių priežasčių.

Nurodo, kad operatyviai negaudama Inspekcijos atsakymo į pareiškėjos Inspekcijai pateiktą prašymą, pagrįstai manė, jog Inspekcijos sprendimo dėl termino nurodymui įvykdyti pateikimas užtruko dėl Lietuvos Respublikoje susiklosčiusios nepaprastosios situacijos – karantino. Minėtą pareiškėjo teiginį pagrindžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje nurodyta informacija, jog: „Susiklosčius tokiai padėčiai, Departamentas tikisi gyventojų supratingumo, jei atsakymai į paklausimus vėluos. Taip pat padaryto pažeidimo tyrimo ir procesinių sprendimų priėmimas bei asmens informavimas apie tyrimo eigą gali užsitęsti ilgiau nei 20 darbo dienų“.

Pareiškėja nežinodama ir negalėdama žinoti apie termino pratęsimą iki pratęsto termino pabaigos (2020 m. balandžio 30 d.) dėl objektyvių priežasčių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl Inspekcijos pareigos informuoti apie priimtą sprendimą pažeidimo, ir manydama, kad Inspekcijos atsakymo dėl termino pratęsimo negauna dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, nurodymo negalėjo įvykdyti ir neįvykdė. Dėl karantino nurodymo įvykdymas bei atliekų sutvarkymas buvo apsunkintas ir beveik neįmanomas, nes dauguma įmonių, saugodamos darbuotojų sveikatą, apribojo savo veiklos vykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad neturi piniginių lėšų nurodymui įvykdyti. Pareiškėja yra bankrutavusi įmonė ir visiškai neturi jokių finansinių galimybių laiku įvykdyti nurodymą. Pasak pareiškėjos, Inspekcija priimdama sprendimą, neįvertino to, neatsižvelgė į susiklosčiusios situacijos specifiškumą.

Skunde pareiškėja atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorius UAB „B“ nėra finansiškai atsakingas už nurodymo įvykdymą. Pareiškėja nurodo, kad bankroto administratorius negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už įmonės veiksmus vykdant veiklą iki bankroto bylos iškėlimo ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas, kadangi jis yra tik bankrutavusios įmonės atstovas. Be to, jis negali būti įpareigojamas savo lėšomis pašalinti bankrutavusios įmonės veiklos metu paliktas atliekas, kadangi neturėjo jokios įtakos tam, kad šios atliekos atsirastų.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija neinformavo jos apie atliekamą neplaninį patikrinimą, taip pažeisdama teisinį reglamentavimą bei pareiškėjos teises. Inspekcija apie 2020 m. gegužės 26 d. planuojamą atlikti teritorijos patikrinimą pareiškėjos iš anksto neinformavo, neišaiškino jos teisės dalyvauti teritorijos patikrinime, taip pat neįteikė pareiškėjai sprendimo atlikti patikrinimą kopijos. Tuo tarpu apie teritorijos patikrinimą pareiškėjai tapo žinoma tik 2020 m. gegužės 28 d., t. y. jau gavus Inspekcijos sprendimą. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog be pareiškėjos žinios Inspekcijai neteisėtai atlikus patikrinimą buvo paneigta pareiškėjos pagrįsta teisė dalyvauti patikrinime ir pažeisti pareiškėjos interesai.

Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija nebendradarbiavo su pareiškėja, nevertino jos galimybių (ne)įvykdyti nurodymą ir išimtinai formaliai vertino prašymą dėl termino nurodymui įvykdyti pratęsimo, neįvertindama ribotų bankrutavusios įmonės galimybių operatyviai įvykdyti nurodymą, kurio įvykdymui neabejotinai turėtų būti skirtas ilgesnis laikotarpis.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) savo atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu sutinka.

Nurodo, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas, 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu nepratęsė privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo termino.

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė- vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2020 m. birželio 15 d. davė pareiškėjai pakartotiną privalomąjį nurodymą Nr. PN12-7 nurodydama: „6.1. Žemės sklype (duomenys neskelbtini)) laikomas 622 m² nepavojingas atliekas perduoti atliekų tvarkytojui turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas ir pateikti tai įrodančius dokumentus. 6.2. Šiuos nurodymus Jūs privalote įvykdyti iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. ir juos įvykdęs nedelsdamas informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją). “

Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus, ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas. Tačiau šiuo atveju sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo yra priimtas be teisinio pagrindo ir viršijant savo kompetenciją. Administracinis aktas, kuris yra priimtas be teisinio pagrindo, negali būti pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir motyvais. Todėl atsakovas pažymi, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, pažeidžiant procedūrines taisykles.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas, priimdamas teisės aktą, veikė be teisinio pagrindo ir viršijant kompetenciją, todėl atsakovas pažymi, kad tokio sprendimo nereikia vertinti.

2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti jai iš atsakovės 1300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundą teismui rengė advokatas, pareiškėja su advokatu 2020 m. birželio 25 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2020/06/25, kuriame nurodyta, kad advokato suteiktų darbų kaina yra 1300 Eur. Taip pat nurodo, kad pagal įstatymą teisinių paslaugų išlaidos yra priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų, kurios apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Pareiškėja šiai dienai neturi piniginių lėšų, iš kurių galėtų padengti atstovavimo išlaidas. Jos bus apmokėtos kaip administravimo išlaidos iš pareiškėjos bankroto proceso metu gautų piniginių lėšų iki atsiskaitant su bankrutavusios įmonės kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos laikinojo viršininko 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo termino. Pareiškėja prašo pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo terminą šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. gruodžio 26 d.

Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas, 2020 m. sausio 7 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. PN12-1 pareiškėjai susidariusias 622 m³ nepavojingas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams turintiems teisę jas tvarkyti ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Privalomąjį nurodymą pavesta įvykdyti iki 2020 m. kovo 6 d.

Pareiškėja 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuriuo prašė terminą pratęsti iki 2020 m. balandžio 30 d.

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas, 2020 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjai iki 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėja Inspekcijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą gavo tik 2020 m. gegužės 13 d.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikė Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai pakartotinį prašymą, kuriuo prašė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas, 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu nepratęsė privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo termino.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (AAVKĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas (AAVKĮ 22 straipsnio 3 dalis). Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas (AAVKĮ 22 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė - vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2020 m. birželio 15 d. davė pareiškėjai pakartotiną privalomąjį nurodymą Nr. PN12-7 nurodydama: „6.1. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) laikomas 622 m² nepavojingas atliekas perduoti atliekų tvarkytojui turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas ir pateikti tai įrodančius dokumentus. 6.2. Šiuos nurodymus Jūs privalote įvykdyti iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. ir juos įvykdęs nedelsdamas informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją). “

Administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme apibrėžiamas kaip administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 straipsnio 11 dalis). Administracinis aktas - tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (VAI 2 straipsnio 8 dalis).

Kaip minėta, pagal AAVKĮ 22 straipsnio 3 dalį privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus, ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas. Tačiau kaip matyti, šiuo atveju sprendimą nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo terminą priėmė Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas. Taigi, sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo termino yra priimtas be teisinio pagrindo ir viršijant savo kompetenciją. Administracinis aktas, kuris yra priimtas be teisinio pagrindo, negali būti pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir motyvais. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjos 2020 m. gegužės 14 d. prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, pažeidžiant procedūrines taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko funkcijas, priimdamas teisės aktą, veikė be teisinio pagrindo ir viršydamas kompetenciją, priimtas sprendimas yra laikomas neteisėtu, todėl naikinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A602-2555/2012 akcentavo, jog svarbu, kad administracinis aktas, kuris yra priimtas be teisinio pagrindo, negali būti pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir motyvais, nes nėra teisės aktų, leidžiančių jį priimti, nėra teisės aktų, nustatančių tokio akto reikalavimus, jų priėmimo procedūrą, todėl negali būti veikiant ultra vires priimto administracinio akto teisėtų priėmimo motyvų. Taigi, dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui neturi reikšmės viešojo administravimo subjekto motyvai, jog administracinio akto pagrindimas teisės normomis ir faktais nebūtinai turi būti nurodytas pačiame akte.

Todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų skundžiamo sprendimo neteisėtumo argumentų, kadangi sprendimas yra laikomas neteisėtu dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir naikintinas.

Pareiškėjos reikalavimas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 26 d. netenkintinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2020 m. birželio 15 d. yra išduotas pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. PN12-7 dėl atliekų žemės sklype (duomenys neskelbtini), sutvarkymo, kurio terminas iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Minėto reikalavimo pareiškėja neskundžia. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas skundo padavimo metu galiojantis sprendimas dėl termino pratęsimo, todėl pareiškėjos reikalavimas netenkintinas.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 7 punkte nurodyta, - bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos. Bankroto administravimo išlaidos remiantis Lietuvos Respublikos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1299 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 “Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą” pakeitimo” apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos, kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Pareiškėja pateikė teismui su advokatu P. V. 2020 m. birželio 2 d. sudarytą atstovavimo sutartį, pagal kurią buvo pavesta advokatui surašyti skundą šioje administracinėje byloje. Taip pat pateikė 2020 m. birželio 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad advokatas P. V. pagal šalių 2020 m. birželio 2 d. sudarytą atstovavimo sutartį pareiškėjai suteikė teisines paslaugas (parengė skundą teismui). Akte nurodyta, kad suteiktų teisinių paslaugų kaina yra 1300 Eur su PVM.

Pareiškėja, prašydama priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, nurodo, kad šiai dienai įmonė neturi piniginių lėšų jas apmokėti, kad patirtos išlaidos bus apmokėtos kaip administravimo išlaidos iš bankroto proceso metu gautų piniginių lėšų.

Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų argumentus, teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas, nors jos nėra šiai dienai realiai apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, bei įvertinus, kad byloje sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos BUAB „Laidų perdirbimas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos laikinojo viršininko 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-1 įvykdymo termino.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos BUAB „Laidų perdirbimas“ naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėIveta PelienėVita Valeckaitė