Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, įgaliotam atstovui Alekui Morozovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą, įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių priimti iš artimųjų atneštus (perduodamus) daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neuždraustus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu (b. l. 26-28, 57-61).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkinamas, dėl dalies reikalavimų paliktinas nenagrinėtu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl, jo teigimu, neteisėtų Kauno izoliatoriaus tardymo veiksmų, atsisakant iš jo artimųjų priimti ir įstaigos parduotuvėje įsigyti įstatymo neuždraustus daiktus, dėl netinkamų laikymo sąlygų, susijusių su elektros tinklo išjungimu nakčiai bei naktinio apšvietimo laikymu.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 67 straipsnis numato, jog Nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose teisinę padėtį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau tekste – Įstatymas). Suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja suimtųjų teisę gauti per tris mėnesius vieną pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šių perdavimų (siuntinių) tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Pašto ar perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tvarka reglamentuota Taisyklių X skirsnyje, tačiau jame nėra detalizuota, kokie konkretūs daiktai gali būti perduodami su siuntiniu. Taisyklių 55 p. nustato, jog priimant perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, juos atnešusio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, ir apie tai nurodoma Prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-08-21 pareiškėjui iš artimųjų buvo perduotas smulkusis paketas su spauda (b. l. 10). Šiame pakete buvę daiktai (korektorius ir markeriai) įstaigos buvo nepriimti pagrįstai, nes jie nėra priskiriami spaudai. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjo teisės, atsisakant priimti minėtus daiktus nebuvo pažeistos, nes Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d. numato, jog suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus, todėl minėtus daiktus buvo galima įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XV skirsnio 86 p. numato, jog Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Parduotuvei privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 2009 m. liepos 9 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172 yra patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimento sąrašas (toliau – Būtiniausių reikmenų asortimentas), į kurį patenka rašymo priemonės (10 p.), atsakovo atstovas patvirtino, jog pareiškėjas turėjo galimybę tuo metu įsigyti minėtas kanceliarines prekes įstaigos parduotuvėje.

2009 m. liepos 9 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėse yra nustatyta minėtų prekių kainų kontrolės tvarka. Taisyklės parengtos, siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (Taisyklių 2 p.). Minėtos taisyklės įpareigoja laisvės atėmimo direktorių sudaryti komisiją arba paskirti atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį (6 p., 7 p.). Atsakovo atstovas patvirtino, jog vykdant šį įsakymą Kauno tardymo izoliatoriuje buvo sudaryta komisija, kuri tikrina įstaigos prekių kainų atitikimą kas mėnesį. Iš 2010-07-19, 2010-07-22 pareiškėjo prašymuose dėl leidimo pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įstaigos kasininkės nurodytų prekių kainų akivaizdu, jog prekių kainos atitinka vidutines prekybos įstaigose parduodamų prekių kainas, todėl pareiškėjo argumentai dėl padidintų produktų kainų yra nepagrįsti. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog tuo metu parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančiose toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, prekių kainos buvo mažesnės. Įvertinus byloje esamus įrodymus, darytina išvada, jog nurodyti skundo argumentai yra nepagrįsti įrodymais (ABTĮ 57 str.).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-07-07 kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių, prašydamas leisti įsigyti nagų priežiūrai pjaustiklį, manikiūrinį pincetą, žymeklį (melsvą ir geltoną, iš viso 2 vnt.) ir Viešojo administravimo įstatymą (b. l. 41). L. e. direktoriaus pareigas A. V. rezoliucija „Leisti, išskyrus 1, 2 p.“, patvirtina, jog buvo leista pareiškėjui buvo įsigyti 2 žymeklius ir Viešojo administravimo įstatymą, kitų prašyme nurodytų daiktų įsigyti neleista. Įstatymo 32 str. 3 d. nustato, jog suimtiesiems draudžiama turėti Bausmių vykdymo kodekse 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis. Nagų priežiūrai skirtas pjaustiklis, pincetas priskirtini aštriabriauniams bei smailiems daiktams. Minėtus daiktus suimtiesiems draudžiama turėti (BVK 1 priedo 11 p., Taisyklių 16 priedo 1 p.), todėl įstaigos administracija pagrįstai pareiškėjui neleido jų įsigyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo sudaryta galimybė pareiškėjui įsigyti 2 žymeklius (korektorius) ir Viešojo administravimo įstatymą. Pareiškėjas šią aplinkybę neigia. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įsigijo minėtus daiktus, nepateikė. Žymekliai (korektoriai) yra rašomieji reikmenys, Viešojo administravimo įstatymas priskirtinas teisinei literatūrai. Šiuos daiktus suimtiesiems leidžiama įsigyti už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus (Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d., Būtiniausių reikmenų asortimento 10 p.).

Teismo vertinimu, nesudarant galimybės įsigyti minėtų daiktų, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis juos gauti, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Tačiau įvertinant tai, kad pareiškėjas minėtus daiktus gavo vėliau, su Viešojo administravimo įstatymu turėjo galimybę susipažinti bibliotekoje, šias aplinkybes pareiškėjas pripažino teismo posėdžio metu (b. l. 71), be to, jo artimieji turėjo teisę įstatymą perduoti pašto siuntų (smulkiųjų paketų su spauda) nustatyta tvarka, darytina išvada, jog minėti pažeidimai yra neesminiai, mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Pažymėtina, pareiškėjas pagrindinėmis rašymo priemonėmis buvo apsirūpinęs, korektorius nėra priskirtinas priemonei, be kurios būtų negalima išsiversti. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti.

Pareiškėjas prašo uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-851-480/10 (proc. Nr. 3-62-3-00448-2010-3) pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, kurioje vienu iš reikalavimų buvo prašoma uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti kameroje elektros maitinimą. Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1409-406/10 (proc. Nr. 3-62-3-00995-2010-0) pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui buvo pareikštas reikalavimas uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui naktį įjungti šviesą. Šiose bylos išnagrinėtos, priimti teismo sprendimai, tačiau jie neįsiteisėję. ABTĮ 103 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo, teismas skundą palieka nenagrinėtą. Kadangi pareiškėjo analogiški reikalavimai išnagrinėti teisme, skundo dalis dėl reikalavimų uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą paliktina nenagrinėta (ABTĮ 103 str. 1d.4p.).

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str., reglamentuojantis bendrąsias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, numato, jog asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnyje yra reglamentuotos suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonės, šio straipsnio 5 dalis įpareigoja tardymo izoliatorių direktorius nustatyti vidaus tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1-172 ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas taip pat įpareigoja tardymo izoliatorių vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių priimti iš artimųjų atneštus (perduodamus) daiktus bei įpareigoti pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neuždraustus LR suėmimo vykdymo įstatymu negali būti tenkinami, nes tai prieštarautų Suėmimo vykdymo įstatymo 3 str., 5str., 24 str., Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių X, XV skirsnio nuostatoms, 2009m. liepos 9 d. Kalėjimo departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymui Nr. V-172. Minėti teisės aktai, kurių pagrindu nustatyti suvaržymai, yra galiojantys, jų teisėtumas nenuginčytas, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai taikė jų nuostatas. Skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundo dalį dėl reikalavimų uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą palikti nenagrinėtą.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.