Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr.: 1A-428-134/2009

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2009 m. spalio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d., kuriuo E. L. išteisintas :

- pagal BK 183 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo UAB „L.“ pagal BK 270 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. ir juridinis asmuo UAB „L.“ Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu išteisinti dėl kaltinimo tuo, kad 2005 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, E. L. einant vadovaujančias pareigas – būnant UAB “L.“ generaliniu direktoriumi ir kontroliuojant bendrovės veiklą, pažeidė 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 (aktuali redakcija nuo 2005-03-24) 19 str. 5 dalies, kuriame nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, 12str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, 14str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis ar medžiagomis, 15 straipsnio, kuriame nurodoma, kad saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, 17str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, ir to paties straipsnio 2 dalies, kuriame nurodoma, kad perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti pavojingų atliekų specialios formos lydraštį, 2003m. gruodžio 30d. aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 722 51 punkto, kuriame nurodoma, kad atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių atliekų tvarkymo reikalavimais arba savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, 55 punkto, kuriame nurodoma, kad saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 55.1 punkto, kuriame nurodoma, kad pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką, 58 punkto, kuriame nurodoma, kad vežant pavojingas atliekas būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip priedas prie sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščio, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, ir 69 punkto, kuriame nurodoma, kad pavojingas atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės visus pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo etapus turi registruoti pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnale, reikalavimus, davė nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems UAB „L.“ darbuotojams sutvarkyti ir išvežti dviejų mazuto rezervuarų likusias dalis su naftos produktais – mazutu, priklausiusias UAB „L.“, buvusias Kėdainiai, dėl ko išvežus ir išpylus 10 tonų mazuto ir 60 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu, į Kėdainių miesto ribose esančią UAB „M. j.“ priklausančią teritoriją – lignino laukus, padarė didelės žalos, skaičiuojant pagal 2005-10-03 AM įsakymu Nr. D1-476 patvirtinta „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo 31 punkto penktą formulę, už 180 000 Lt gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai.

Be to, E. L. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis 2004 m. lapkričio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasisavino už 4902,88 Lt jo žinioje buvusį svetimą – UAB „L.“ priklausantį turtą, tai yra 15300,00 kilogramų bendro svorio dviejų mazuto rezervuarų dalis, jas parduodamas UAB „K.“ kaip nerūšinį metalo laužą.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus, 2008-12-02 nuosprendžiu panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir dėl kaltinimo dėl kaltinimo dalies pagal BK 270 str. 2 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. L. pripažino kaltu pagal BK 270 str.2 d. ir nubaudė 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda; UAB „L.“ pripažino kalta pagal BK 270 str. 2 d. ir nubaudė 65 000 Lt (500 MGL) dydžio bauda. Priteista iš UAB „L.“ 176 229 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kuria E. L. išteisintas pagal BK 183 str. 1 d., dėl šio kaltinimo bylą nutraukė.

Prokuroro teigimu, teismo išvada, kad kampainiai neturi jokios įrodomosios galios, nes jų paėmimas įvykio vietoje neįformintas, yra neteisingas, nes paėmimo metu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, o teismas neturėjo pagrindo netikėti A. P. parodymais. Pradėjus tyrimą, kampainiai buvo pateikti tyrėjai ir apžiūrėti, tai buvo užfiksuota daiktų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad jie vizualiai panašūs ir ištepti derva panašia į mazutą.

Prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo užteršto mazutu statybinio laužo ir paties mazuto kiekiu, nes mazuto kiekis buvo nustatytas pagal medžiagos koncentraciją kiekio vienete (10 t mazuto), o statybinio laužo kiekis buvo nustatytas vizualiai (60 tonų), o tai neprieštarauja taršos apskaičiavimo instrukcijai, tai patvirtino ir liudytojo K. M. parodymai. Be to, buvo atliktas papildomas geodezinis matavimas kuris patvirtino mazuto kiekį. Teismas nenurodė kodėl rėmėsi E. L. ir J.A. S. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jog statybinio laužo iš tiek negalėjo būti, ir visiškai neatsižvelgė į A. J. parodymus. Liudytojas A. J. parodė, kad gerai žinojo, kokia buvo prieš tai rezervuarų konstrukcija, todėl lengvai gali numanyti jų statybių medžiagų kiekį, be to, jis yra statybos inžinierius. Prokuroras teigia, kad teismas, nustatydamas mazuto kiekį, rėmėsi byloje esančia akto kopija (1 t., b.l. 21-22), iš kurios matyti, kad, prieš išmontuojant du 400 m3 mazuto rezervuarus, juose buvo 15-20 cm storio mazuto sluoksnis, tai yra 5-7 m3 mazuto, todėl nepagrįstai konstatavo, kad negalėjo būti išpilta 10 tonų mazuto. Tačiau akte nurodytas tik preliminarus apskaičiavimas, tai patvirtino ir liudytojas K. M., kuris ir atliko akte paminėtus išmatavimus. Todėl teismo išvada, kad lignino laukuose negalėjo būti išpilta 10 tonų mazuto, yra neteisinga. Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai suabejojo taršos šaltiniu dėl to, kad nebuvo ištirta tariamai Biochemikų g. 2 teritorijoje esanti ir byloje neegzistuojanti, kaltinime nenurodyta nulinė talpa.

Teismas, vadovaudamasis vien tik E. L. parodymais, padarė neteisingą išvadą, kad UAB „L.“ neturi savivarčių krovininių automobilių „Kamaz“, o turi „Man“, kurių kėbulo bortai sandaresni, todėl iš šių automobilių negalėjo iškristi mazuto dribsniai. Prokuroras mano, kad pagal automobilio markę tokios aplinkybės nustatyti negalima. Tai, kad atliekos buvo vežtos savivarčiais krovininiais automobiliais, matyti iš išpiltų krūvų formos, o mazuto pridrabstymo mechanizmas galėjo būti įvairus - tiek perkrovus kėbulą virš bortų, tiek nuo padangų protektorių. Be to, pagal byloje pateiktą pažymą UAB „L.“ turi įvairios sunkiosios technikos.

Teismas neteisingai konstatavo, kad UAB „L.“ turi leidimą pervežti naftos ar pavojingų atliekų produktus, nes įmonė tokio leidimo neturi, tai patvirtino pats išteisintasis E. L. ir aplinkos apsaugos agentūros vadovas K. M.. Važtaraščiai UAB „L.“ apskaitoje pildomi abstrakčiai, todėl negalima teigti, kad UAB „L.“ darbuotojai, išsėmę mazutą iš abiejų rezervuarų, išvežė jį būtent į bendrovės bazę, esančią Kėdainiuose, Dotnuvos g. 28.

Prokuroras nurodo, kad teismas neteisingai apibūdino rezervuarų sąvoką, jas prilygindamas metalinėms talpoms, nes šios srities specialistas liudytojas A. J. paaiškino teismui, kad į dviejų rezervuarų sąvoką įeina dvi metalinės talpos, betoniniai aptvarai, betoninė talpų perskyra, vandens nuo mazuto paviršiaus metaliniai nugriebtuvai (kampainiai), smėlio pluktas pamatas. Todėl teismas neteisingai įvertino, kad UAB „L.“ pagal 2002-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02-1 (1 t.,b.1.66) privalėjo sutvarkyti tik metalines talpas, paliekant kitas rezervuarų sudėtines dalis. Teismas nuosprendyje visiškai neįvertino prieštaringų E. L. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat prieštaringų G. K. ir N. M. parodymų dėl metalinių talpų supjaustymo aplinkybių, todėl liko neaišku, kuriais parodymais teismas vadovavosi, darydamas savo išvadas.

Prokuroras skunde taip pat nesutinka su E. L. išteisinimu pagal BK 183 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir prašo E. L. pripažinti kaltu dėl šio nusikaltimo. Apylinkės teismas nepasisakė apie tai, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pardavė UAB “L.“ priklausančias talpas kaip savo, kaip privatus asmuo. Tai patvirtino liudytojai S.P. U. ir D. U., kurie parodė, kad 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigoje buvo pasirašyta metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis taro UAB “K“ ir E. L., ir jam buvo išduotas pinigų sumokėjimo kvitas. Šie liudytojai teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o S.P. U. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje buvo dvi metalinės talpos, kurias pirko iš E. L.. Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl netiki liudytojo S.P. U. parodymais, nors jo parodymus patvirtina 2004-11-30 pinigų išmokėjimo kvito kopija. Teismas be pagrindo pripažino, kad E. L. priduotas metalo laužas yra kitas, kuris buvo likęs E. L. individualioje įmonėje „N“, nes tokių duomenų nėra. Ši įmonė 2002-04—29 buvo panaikinta ir jos dokumentai priduoti į Kėdainių rajono savivaldybės archyvą. 2007-06-14 šie dokumentai sunaikinti, todėl nėra duomenų, ar ši įmonė apskritai turėjo metalo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią nustatytiems faktams. Šias aplinkybes nurodė tik teisme, nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltas. E. L. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl iš pradžių pažymoje aplinkos apsaugos agentūrai nurpdė, kad minimos metalinės talpos galėjo būti pavogtos, vėliau prisipaino , kad jas pardavė kaip fizinis asmuo, o teisme tai paneigė.Teismas neanalizavo šių jo parodymų, vertino juos kaltinamojo naudai. Teismas taip pat nevertino liudytojos, vyr. buhalterės V. A. parodymų, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2002-02-05 UAB “L.“ iš BUAB „K. g.“ nusipirko du mazuto rezervuarus, kurie yra bendrovės apskaitoje ir niekam neperleisti. Teisme ji paaiškino, kad UAB “L.“ metalinių talpų neturi, jos išbrauktos iš bendrovės balanso. Tai patvirtina faktą, kad dvi metalinės talpos nebuvo parduotos bendrovės vardu. Teismas vertindamas E. L. , J.A. S. , G. K., V. A. parodymus nemotyvavo, kurie jų parodymai teisingi, neatsižvelgė į liudytojų R. P., A. J., R. P., K. R., S. N., S.P. U., D. U. ir K. M. parodymus, kurie yra nuoseklūs, paremti kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. L. pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d. ir BK 183 str. 1 d., juridinį asmenį UAB „L.“ pripažinti kaltu pagal BK 270 str. 2 d., priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 252.229 Lt sumą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus tenkinti iš dalies : E. L. ir UAB ,,L.“ pripažinti kaltais pagal BK 270 str. 2 d., civilinį ieškinį tenkinti, bylą pagal BK 183 str. 1 d. nutraukti, civilinio ieškovo atstovė prašė civilinį ieškinį tenkinti, išteisintasis, juridinio asmens atstovas, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniai skundai atmestini. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti šio teismo išvadas, todėl dėl išteisintųjų nekaltumo padarė išvadas, kurios neatitinka nustatytų aplinkybių, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl išteisinamasis nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, o nuosprendžio dalis dėl E. L. išteisinimo pagal BK 183 str. 1 d. naikintina (BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p., 3 p.; 327 str. 1 p.).

Šioje byloje E. L. kaltintas nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 2 d., padarymu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji ir jos būtinasis požymis yra padariniai, todėl, sprendžiant veikos padarymo klausimą, būtina nustatyti, ar asmens veika sukėlė bent vieną iš šioje normoje numatytų alternatyvių padarinių - didelę žalą gyvūnijai, augmenijai ar kitus sunkius padarinius aplinkai. BK šių požymių neaiškina, jie yra vertinamieji, todėl šių požymių vertinimas yra teismo diskrecija.

Šioje byloje nustatyta, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus kaltinimuose nurodytus teisės aktus, 2005 m. spalio mėn. Kėdainių miesto ribose, UAB “Minties jėga“ teritorijoje, lignino laukuose buvo išpiltas mazutas ir statybinis laužas, užterštas mazutu ir dėl to aplinkai buvo padaryta žala. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, patikrinimo aktai (b.l.7-16, 1 t.,161-162, 2 t.), liudytojų K. M., R. P., A. J., K. R. parodymai, tyrimo protokolų duomenys (b.l.29-41,1t.). Tačiau veikos padarymas asmeniui nesukelia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 270 str. 2 d., nes tam būtina nustatyti ir įstatyme numatytas šios veikos pasekmes. Kaltinamajame akte E. L. ir juridinis asmuo UAB ,,L.“ kaltinti tuo, kad, pažeisdami aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, 2005 m. spalio mėn. davė nurodymą jiems pavaldiems UAB ,,L.“ darbuotojams išvežti ir išpilti 10 tonų mazuto ir 60 tonų mazutu užteršto statybinio laužo į Kėdainių mieste esančius, UAB ,,Minties jėga“ priklausančius lignino laukus, todėl dėl šių mazuto ir statybinio laužo išpylimo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai, kuri, skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-02 įsakymu patvirtintos aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodiką ir 2005-10-03 d. įsakymu Nr.D1-476 patvirtintą „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pakeitimo“ 31 p. 5 formulę, sudarė 180 000 Lt. Taigi, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad didelės žalos gyvūnijai augmenijai ir aplinkai padarymas konstatuotas, atsižvelgus į žalos piniginę išraišką - 180 000 Lt. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju žalos dydis negali būti vieninteliu didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai padarymo nustatymo kriterijumi. Būtina detalizuoti, kokius konkrečius žalingus padarinius gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai sukėlė asmenų veika – mazuto ir juo užterštų statybinių atliekų išpylimas lignino laukuose. Tokių konkrečių ir aiškių nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamajame akte nėra nurodyta. Iš byloje esančio Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio, kurio suma 253 229 Lt, ir jo priedų matyti, kad išpylus 10 tonų mazuto atliekų, padaryta 120 000 Lt dydžio žala aplinkai, išpylus 60 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu – 60 000 Lt žala aplinkai, bendras žalos aplinkai dydis – 180 000 Lt. Išlaidos dėl statybinio laužo, užteršto mazutu, išvalymo sudarys 72 229 Lt (1 t., 41; 43; 46 b.l.). Taigi, byloje esantys duomenys nesuteikia informacijos apie konkrečius lignino laukų užteršimo padarinius augmenijai, gyvūnijai ar aplinkai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. L. ir UAB ,,L.“ pagal BK 270 str. 2 d., neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, taip pat nenagrinėjo jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir siekiant išsiaiškinti, kuo pasireiškė žala gyvūnijai, augmenijai ar kilę kiti sunkūs padariniai aplinkai, ar šie padariniai realūs, ar tokios žalos kilimo galimybes, buvo apklausti liudytojai : gamtos apsaugos darbuotojas K. M., geodezininkė M. D., neetatinis gamtos apsaugos inspektorius A. Z.. Pagal liudytojo K. M. parodymus, skylant mazutui, į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos – sulfidai ir dioksidai. Be to, mazuto atliekos pateko į nepratekamą vandens telkinį – kūdrą, susidariusią nuo lietaus, tačiau dėl mazuto išpylimo poveikis buvo ne tiek gruntiniam vandeniui, kiek aplinkai. Išpylus mazutą, aplink žūsta visi mažesni gyviai, galimas ir didesnių gyvūnų sunaikinimas. Liudytojas mazuto išpylimo vietoje asmeniškai matė vieną mazutuotą nugaišusią antį. Liudytojo nuomone, didelė žala gamtai buvo padaryta dar ir todėl, kad žalos dydis viršija 150 MGL dydžio sumą. Liudytojas A. Z. parodė, kad mazuto ir juo užterštų statybinių medžiagų išpylimo teritorijoje susidarę balos, jose yra daug karosų, skraido daug kirų, lizdus suka kitos paukščių rūšys, žmonės žvejoja, želia žolė. Liudytojas nudvėsusių paukščių ten nematė. Liudytoja M. D. nurodė atlikusi išpilto mazuto tūrio apskaičiavimus, mačiusi skraidančius paukščius, augančią žolę, gaišenų nemačiusi. Iš liudytojų A. Z. ir M. D. parodymų matyti, kad mazutu užterštuose lignino laukuose peri paukščiai, vandens telkiniuose plaukioja žuvys, o liudytojas K. M., teigęs apie mazuto žalą gyvūnijai, tegalėjo nurodyti tik vieną konkretų žalos padarymo atvejį – nugaišusią mazutuotą antį. Kiti liudytojo K. M. teiginiai apie mazuto skilimo junginių pavojingumą aplinkai paremti abstrakčiais samprotavimais, o ne juos pagrindžiančiais konkrečiais duomenimis. Šio liudytojo nurodyta remiantis metodika apskaičiuota žalos gamtai dydžio piniginė išraiška negali būti vieninteliu ar pagrindiniu didelės žalos nustatymo kriterijumi, nes, kaip jau minėta, BK 270 str. 2 d. numatytos pasekmės – didelė žala gyvūnijai, augmenijai ar sunkūs padariniai aplinkai apima ne tik žalos dydį, bet ir pasekmių gamtai realumą. Tačiau nei vienas iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų nenurodė kitų kriterijų, kurie būtų pagrindu pripažinti didelės žalos padarymą augmenijai, gyvūnijai, aplinkai padarymą, taip pat sunkių padarinių atsiradimo galimybę, nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu kitų duomenų negauta.

Vertinant, ar dėl mazuto ir juo užterštų statybinių medžiagų išpylimo buvo padaryta reali žala gamtai, svarbu įvertinti ir vietą, kurioje buvo išpiltos šios medžiagos. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir pateiktos sąvartynų ir kitų užterštų teritorijų inventorizavimo anketos matyti, kad šios atliekos buvo išpiltos 1972 m. įrengtame Kėdainių rajono Zabieliškio kaime biochemijos gamyklos pramoninių atliekų sąvartyne, kurio plotas sudaro 35,9 ha, kurio šiaurėje ir vakaruose yra pramonės rajonai, į pietų pusę- žemės ūkio bendrovės laukai, į rytus-chemijos gamyklos fosfogipso sąvartynas, atliekos išpiltos lignino laukuose (1 t., 7-11 ­­­­­­­­­­­­_4 t., 21-24 b.l.). Pagal liudytojo K. M. parodymus, ši vieta yra pramonės zona ir žmonės nuo jos gyvena maždaug kilometro atstumu. Taigi, teritorija, kurioje buvo išpiltas mazutas ir juo užterštos statybinės medžiagos, yra skirta atliekų sandėliavimui, ji nutolusi nuo žmonių gyvenamųjų vietų.

Kolegija, įvertinusi išdėstytus duomenis, daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl mazuto ir juo užterštų statybinių atliekų išpylimo lignino laukuose buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Nesant vieno iš BK 270 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos iš būtinųjų požymių – pasekmių, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms, keistinas apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas E. L. išteisinimo pagrindas – E. L. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. ). Išteisinus E. L., nebelieka pagrindo svarstyti ir prokuroro skunde keliamo juridinio asmens – UAB ,,L.“ - kaltės dėl BK 270 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo klausimo, nes pagal BK 20 str. nuostatas, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtina sąlyga yra fizinio asmens nusikalstamos veikos padarymas. Tačiau, pakeitus E. L. išteisinimo pagrindą, į tokį patį keistinas ir UAB ,,L.“ išteisinimo pagrindas.

Išteisinus E. L. ir UAB ,,L.“, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byloje pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Kolegija pažymi, kad išpylus mazutą ir juo užterštas statybines atliekas, buvo pažeisti kaltinime nurodyti aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, todėl žalos atlyginimas turėtų atlikti faktiškai padarytos žalos gamtai kompensavimo funkciją, siekiant atkurti iki pažeidimo buvusią aplinkos elementų būklę ir padarytos žalos atlyginimas spręstinas civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

Skundžiamu nuosprendžiu E. L. išteisintas pagal BK 183 str. 1 d., kaltinant jį UAB ,,L.“ priklausančių mazuto rezervuarų, kurių bendra vertė 4902,88 Lt, pasisavinimu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė E. L. pripažinti kaltu dėl šio nusikaltimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė atšaukė šią skundo dalį ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti, nes dėl šios veikos nėra nei nukentėjusiųjų asmenų pretenzijų, nei prokuroro reikalavimo pradėti baudžiamąjį procesą. Atsižvelgiant į šią prokurorės poziciją, įstatymo nuostatas, pagal kurias BK 183 str. 1 d. numatyta veika priskiriama privačiai viešo kaltinimo bylų kategorijai, kuriose procesas galimas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui, o jų nesant, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BK 183 str. 5 d., BPK 167 str., BPK 3 str. 1 d. 6 p.) ir bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad byloje nėra nei nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, nei prokuroro reikalavimo pradėti procesą pagal BK 183 str. 1 d., ši nuosprendžio dalis naikintina ir byla nutrauktina (BPK 327 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 p.; BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

nusprendė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti.

E. L. ir juridinį asmenį UAB ,,L.“ pagal BK 270 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria E. L. išteisintas pagal BK 183 str. 1 d., panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti 2007-06-13 prokuroro nutarimu(b.l.40, 2 t.) laikinai apribotas E. L. nuosavybės teises į žemės sklypus: Kėdainių rajones., registruotą nekilnojamojo turto registre Nr., unikalus Nr.; Kėdainių rajone k., registruotą nekilnojamojo turto registre Nr. unikalus Nr.; Kėdainių rajone k., registruotą nekilnojamojo turto registre Nr. unikalus Nr. Kėdainių rajone registruotą nekilnojamojo turto registre Nr. unikalus Nr.

Panaikinti 2007-06-13 prokuroro nutarimu (b.l. 9, 2 t.) laikinai apribotas UAB “L.“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - pastatą, esantį, Kėdainių mieste, registruotą nekilnojamojo turto registre Nr. unikaliais numeriais

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus atmesti.