Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-194-898/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-04
Bylos Nr.
1S-194-898/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32622-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
D. P.
Advokatai
Egidija Belevičienė
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-194-898/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32622-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu galutine subendrinta 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, D. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taip pat nuteistajam paskirti įpareigojimai viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: gydytis priklausomybės ligas; tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d.

2. 2022 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio patikslinimo, kuriuo prašoma patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad intensyvi priežiūra nuteistajam D. P. vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis patikslintas nurodant, jog: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir visam bausmės vykdymo atidėjimo laikui paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (būti namuose nuo 24.00 iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi), įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų“.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu nuteistojo D. P. gynėja advokatė E. Belevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą atmesti arba grąžinti teikimą Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo svarstyti žodinio proceso tvarka.

4.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas jokia įstatyme numatyta forma neinformavo nuteistojo D. P. ir jo gynėjos apie rengiamą teismo posėdį, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo teisės būti teismo išklausytam ir išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Pabrėžiama, jog tai, kad probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į teismą, D. P. tapo žinoma tik iš probacijos tarnybos pareigūnų, o nuteistojo gynėja savo iniciatyva kreipėsi į teismą prašydama gauti teikimo kopiją ir pateikė atsiliepimą.

4.2. Pareiškėjos vertinimu, sistemiškai įvertinus BK normas, baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo kiekvienu atveju skiriant laisvės apribojimo bausmę ar nagrinėjamu atveju atidedant arešto bausmės vykdymą skirti ir intensyvią priežiūrą tai paliekama teismo diskrecijai. Pabrėžiama, jog analogiški išaiškinimai pateikiami ir teismų praktikoje.

4.3. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistajam paskyrė intensyvią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo teisės normomis, kurios neįtvirtina reikalavimo, jog intensyvi priežiūra turi būti taikoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Todėl nuteistajam paskirdamas terminuotą intensyvią priežiūrą, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.

4.4. Teigiama, jog nei bausmės, nei baudžiamojo poveikio priemonių, nei nuteistajam, taikomų apribojimų dydis ar trukmė nėra neaiškumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 361 straipsnio prasme, kadangi tai yra nuosprendžio pakeitimo pagrindas, numatytas BPK 328 straipsnyje. Todėl apylinkės teismas, pratęsdamas paskirtos intensyvios priežiūros terminą visam bausmės vykdymo atidėjimo laikui, pakeitė nuosprendžio esmę, t. y. nepagrįstai pasunkino nuteistojo D. P. teisinę padėtį.

4.5. Pabrėžiama, jog teikimą nagrinėjęs teismas, neatsižvelgė ir į tai, kad teikimu prašoma pakeisti tik rezoliucinę nuosprendžio dalį, tačiau intensyvios priežiūros skyrimo pagrindai ir terminai D. P. yra išdėstyti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, todėl tik rezoliucinės nuosprendžio dalies keitimas yra negalimas, nes nuosprendis yra vientisas dokumentas, motyvuojamoji nuosprendžio dalis neturi prieštarauti rezoliucinei daliai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas turi teisę priimti sprendimą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių, be kita ko, ir kitokių netikslumų, tačiau toje apimtyje, kiek tai nesusiję su nuosprendžio esme.

7. Nagrinėjamu atveju D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui nusprendus nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą konkrečiam – 3 (trijų) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laikotarpiui, šį laikotarpį įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taip pat nuteistajam paskirti kiti įpareigojimai, vykdytini viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: gydytis priklausomybės ligas; tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

8. Kaip pagrįstai pažymima pareiškėjos skunde, aptartas intensyvios priežiūros terminas bei sąlygos buvo aptartos tiesiogiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi ištaisius nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą – nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 pastraipa papildyta įrašant: „paskiriant 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi“ ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taigi, tai nelaikytina rašymo apsirikimu, dėl kurio galėtų būti tikslinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

9. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d. Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma bei nuteistajam skirtos poveikio priemonės ir įpareigojimai, kurių įgyvendinimui paskirta ir prievartos priemonė – intensyvi priežiūra, nuosprendžiu nustatant konkretų šios prievartos priemonės terminą bei sąlygas – nuteistojo buvimo vietą ir laiką (past. – nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi). Kaip paminėta, pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tuo metu probacijos tarnybos teikimu buvo prašoma pakeisti nuosprendžiu nustatyta prievartos priemonės taikymo terminą, nustatant, kad intensyvi priežiūra nuteistajam D. P. būtų vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, motyvuojant tuo, kad teismo sprendimas neatitinka Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu nustatytos tvarkos. T. y., teikimu iš esmės prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nustatyta prievartos priemonės taikymo laikotarpį, be kita ko, ir nustatytas sąlygas, kas yra tiesiogiai susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės realizavimo formos revizavimu. Tokiu būdu, nuosprendžio vykdymo metu siekiama pakeisti įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos sąlygas, kurios savo pobūdžiu yra esminis nuosprendžio elementas bei tiesiogiai susijęs su jo esme.

10. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog, vadovaujantis BPK 336 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis nebuvo revizuojamas instancine tvarka, todėl įsiteisėjo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui – įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d. BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties privalomumas – šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo revizuoti nuosprendžiu paskirtos baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos sąlygų, sprendžiant klausimus dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar paskirtos baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos įgyvendinimui skirtų priemonių, jų terminų pagrįstumo.

11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas ilgesnį prievartos priemonės taikymo terminą ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti revizuojamas nuosprendžio vykdymo metu, išskyrus numatytas išimtis – proceso atnaujinimo institutą, tačiau kartu, nepagrįstai išplėtė prievartos priemonės taikymo laikotarpį, pasunkino nuteistojo teisinę padėtį, pažeisdamas jo teisėtus lūkesčius, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

12. Byloje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimas yra susijęs su esminiu nuosprendžio elementu, taigi, tiesiogiai susijęs su jo esme ir neatitinka BPK 361 straipsnyje numatytų nuosprendžio tikslinimo pagrindų dėl kylančių abejonių ir neaiškumų, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, nagrinėti ir nutartimi išspręsti teikime nurodomo klausimo, dėl ko probacijos tarnybos teikimas paliekamas nenagrinėtu. Šiame kontekste pripažintina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nurodytiems klausimams spręsti nusprendęs rengti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį privalėjo šaukti ne tik probacijos tarnybos atstovą, ar prokurorą, bet ir nuteistąjį bei jo gynėją, kurių procesinių teisių realizavimas priklauso jų diskrecijai, tačiau jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Priešingu atveju, rengiant teismo posėdį, nesudarius galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuteistajam ar jo gynėjui, pažeidžiama proceso dalyvio teisė į gynybą, rungimosi principą, t. y. teisė į sąžiningą procesą. Teismas pastebi, jog pareiškėjos skundžiamas klausimas buvo išspręstas iš esmės – alternatyvus skundo reikalavimas yra tenkinamas, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. P. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio patikslinimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė