Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-317/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1S-21-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00144-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Matilda Liatukaitė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-21-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00144-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. gynėjos advokatės Matildos Liatukaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pripažintas Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis, kuriuo M. S. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. S. Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. R 17/1791 nuteistas pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. lapkričio 6 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laivės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), pagrindu persiųstas Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymas dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą tenkino – pripažino Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį, nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi ir nustatė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 4 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas M. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

4. Nuteistojo M. S. gynėja advokatė Matilda Liatukaitė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui arba panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

4.1. Skunde nurodoma, jog M. S. pranešimas apie bylos nagrinėjimą ir teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą, pareikšti nušalinimus ir prašymus, buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 20 d.. Taigi terminas, iki kada turėjo būti pateiktas atsiliepimas, suėjo gruodžio 4 d. Žemesnės instancijos teismas bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka paskyrė 2019 m. gruodžio 5 d. Teisinių paslaugų sutartis su M. S. buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 3 d., todėl dėl fizinių galimybių negalint iki 2019 m. gruodžio 4 d. pateikti žemesnės instancijos teismui atsiliepimo, pateikti kitų prašymų, 2019 m. gruodžio 3 d. teismui buvo pateiktas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir perkelti klausimo nagrinėjimo datą ir laiką. Tačiau apylinkės teismas į šį prašymą nereagavo (iki šiol negautas procesinis dokumentas, kuriuo prašymas būtų išspręstas) ir teikimą išnagrinėjo. Be to, anot nuteistojo gynėjos, tiek jai, tiek nuteistajam buvo užkirstas kelias prašyti teikimą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prašyti žemesnės instancijos teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pateikti įrodymus, ar nuteistajam Lietuvos Respublika užtikrins geresnes laisvės bausmės atlikimo sąlygas. Šių aplinkybių savo iniciatyva nesiaiškino ir pats teismas. Dėl visų šių veiksmų buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytos nuteistojo teisės - teisė žinoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tinkamai pasirengti gynybai.

4.2. Skunde taip pat pažymima, jog remiantis Suomijos baudžiamojo įstatymo nuostatomis, asmeniui, kuris yra teistas pirmą kartą, numatyta lygtinio paleidimo galimybė atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką (t. y. nuteistasis turi realią galimybę būti paleistas į laisvę 2020 m. spalio 8 d.). Tuo tarpu Lietuvos baudžiamieji įstatymai tokios galimybės nenumato - Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai už padarytus analogiškus nusikaltimus numato galimybę būti paleistiems lygtinai atlikus 2/3 bausmės. Anot nuteistojo gynėjos, Lietuvos Respublikai nesuteikus geresnių įkalinimo sąlygų M. S. bus akivaizdžiai pažeistos jo teisės ir laisvės į geresnes bausmės atlikimo sąlygas. Be to, nuteistojo nuomone, pagal valstybių narių pasirašytus tarpusavio susitarimus turėjo būti gautas ir jo sutikimas dėl perdavimo Lietuvai ir bausmės atlikimo joje, o jis kategoriškai nesutinka atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos įkalinimo įstaigos neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų.

4.3. Taip pat nuteistasis mano, jog įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai jis bus nubaustas antrą kartą, turės dvigubą teistumą tiek Suomijoje, tiek Lietuvoje (kadangi buvo vėl pritaikyti BK straipsniai, bausmė, jos atlikimo vieta, pradžia ir kt.) už tas pačias nusikalstamas veikas, kas įrodo tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytų teisių bei laisvių pažeidimus dvigubo nubaudimo draudimo kontekste.

Šalies argumentai

4.4. Apibendrindama visa, kas išdėstyta skunde, nuteistojo gynėja nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimo ir pripažinti Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, žemesnės instancijos teismas taip pat padarė grubius procesinius pažeidimus nuteistojo ir jo gynėjos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. S. gynėjos advokatės Matildos Liatukaitės skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento pateiktą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendį ir vykdyti juo paskirtą bausmę. Grįsdamas tokią išvadą žemesnės instancijos teismas nurodė, jog M. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinė ir vienintelė žinoma gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvykimo į kitą užsienio valstybę jis nėra deklaravęs, šeimyninių santykių, socialinių ryšių Suomijos Respublikoje jis neturi, o iš Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis akcentavo savo šeimyninius ryšius būtent Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat pažymėjo, jog M. S. asmeniškai dalyvavo bylos nagrinėjime, po kurio buvo priimtas Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis.

9. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį, o kitos aplinkybės (nuteistojo pilietybė, gyvenamoji vieta) atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytas sąlygas, todėl skundžiamas procesinis sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

10. Nors skunde M. S. gynėja nurodo, kad nuteistasis nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo M. S. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Suomijos Respublikoje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.

11. Pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir sprendimo atsisakyti patenkinti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento pateiktą prašymą priėmimui nesudaro ir kiti nuteistojo gynėjos skunde nurodomi argumentai. Vien tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas Suomijos Respublikos įkalinimo įstaigoje M. S. galimai būtų kur kas komfortabilesnis, nei Lietuvos Respublikos pataisos namuose, dėl ten esančių geresnių sąlygų, neleidžia teismui daryti išvados, jog pripažinus Suomijos Respublikos sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir vykdant ją Lietuvos Respublikoje, bus pažeistos pagrindinės jo teisės ir laisvės. Tuo tarpu aplinkybė, jog pagal Suomijos Respublikos įstatymus nuteistajam asmeniui, kuris yra teistas pirmą kartą, numatyta lygtinio paleidimo galimybė atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju nepatenka į Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje ar Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuomet būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos nuosprendį ir vykdyti bausmę, sąrašą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nuteistasis, įvykdęs šiame įstatyme numatytas sąlygas, taip pat turi teisę į lygtinį paleidimą, bausmės atlikimo režimas jam gali būti švelninamas priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Pastebėtina ir tai, kad M. S. pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi jam buvo nustatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi nuteistasis galės teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos likus ne daugiau kaip mėnesiui iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (o ne 2/3 kaip teigiama nuteistojo gynėjos skunde).

12. Kaip nepagrįstas bei deklaratyvus atmestinas ir nuteistojo gynėjos teiginys apie dvigubo nubaudimo draudimo principo pažeidimą. Pažymėtina, kad nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas kitoje, nei jį priėmusioje šalyje, nėra naujas pakartotinis baudžiamosios atsakomybės dėl tų pačių nusikalstamų veikų taikymas nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo atžvilgiu atliktieji veiksmai, skundžiama teismo nutartimi parenkant jam pritaikytų užsienio šalies teisės normų atitikmenis, nustatant bausmės atlikimo vietą, jos skaičiavimo pradžią ir pan. yra nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūros, o ne naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, ir M. S. dvigubo teistumo nesąlygoja.

13. Apygardos teismas taip pat negali sutikti, jog nagrinėjamu atveju, netenkinus nuteistojo gynėjos Matildos Liatukaitės prašymo pratęsti terminą pateikti atsiliepimą į Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ir atsižvelgiant į tai perkelti 2019 m. gruodžio 5 d. paskirtą posėdį, buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, apylinkės teismas per teisininką Heli Tamminen bei gynėją Jussi-Pekka Kaaalainen informavo nuteistąjį M. S., jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. gruodžio 5 d. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas prašymas dėl nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, ir kad nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (b. l. 73-75). Teismas taip pat savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad, svarstant prašymą, būtų užtikrintos nuteistojo teisės ir teisėti interesai – 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė nutartį, kuria pranešė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo organizavimo koordinatoriui, kad M. S. būtinas gynėjas, pavedė tarnybai parinkti gynėją, kuris gintų nuteistąjį ir paskyrė jį M. S. (b. l. 69-70). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo organizavimo koordinatoriaus parinkta advokatė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, ir jame iš esmės nurodė tuos pačius prašymo atmetimo argumentus, kurie dėstomi ir nuteistojo gynėjos advokatės Matildos Liatukaitės skunde dėl apylinkės teismo nutarties (b. l. 90-92). Jokių naujų argumentų, kurių atsiliepime nebūtų nurodžiusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo organizavimo koordinatoriaus M. S. parinkta gynėja, advokatė Matilda Liatukaitė skunde apygardos teismui nepateikė. Todėl manyti, jog pratęstas atsiliepimo į prašymą padavimo terminas būtų turėjęs įtakos priešingo teismo sprendimo priėmimui, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo gynėja taip pat nepagrįstai teigia, jog apylinkės teismas, nepratęsęs termino pateikti atsiliepimą, užkirto kelią pateikti jai prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ar prašymą įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pateikti papildomus duomenis, kadangi šiuos prašymus gynėja galėjo pateikti ir iki 2019 m. gruodžio 5 d. Jų surašymas ir pateikimas ženklių laiko sąnaudų nereikalauja.

14. Įvertinęs visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatų, nuteistojo procesinių teisių, todėl naikinti ją ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams iš naujo arba atsisakyti patenkinti šį prašymą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. S. gynėjos advokatės Matildos Liatukaitės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas