Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. J., suinteresuotajam asmeniui R. T., išnagrinėjo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbančio, teisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu bausto: 2013 m. gruodžio 31 d. pagal ATPK 131 str. 1 d., 2014 m. birželio 27 d. pagal ATPK 131 str. 7 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 20:20 val. Šakių r. sav., Gelgaudiškio m., Taikos g., ties namu Nr. 76, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, taip apgadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą. Iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs, policijai nepranešęs pasišalino. Vairavo būdamas neblaivus (2,82 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti. Asmeniui 2011-03-31 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir nėra pasibaigęs nuobaudos įvykdymo terminas, tai yra, nėra sumokėjęs paskirtos baudos. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 119 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 130 ² str.

E. J. visiškai prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindamas, jog dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Jis parodė, kad yra draugai su R. T. vyru. Buvo pas jos seserį sklype, pernakvojo, Kaune pasiėmė R. T. mašiną ir važiavo. Rakteliai buvo mašinoje padėti. Jam mašinos nedavė. Pasiėmė ir važiavo į Šakius, į kaimą, namo, kodėl pasiėmė, negali paaiškinti. Yra anksčiau baustas. Eismo įvykis įvyko Gelgaudiškyje prie parduotuvės. Jis važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė, galvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą ir nuvažiavo. Jis nematė, kad į automobilį atsitrenkė. Jis gėrė Plokšių kaime ir automobilį vairavo jau būdamas girtas. Važiuodamas sustojo šalikelėje ir užmigo. Įvykį prisimena gerai.

R. T. parodė, kad ji – automobilio savininkė. Savo mašiną laikė pas seserį kaime, pas ją sklype, ir tik spalio 14 d. ryte sužinojo apie įvykį. Automobilio rakteliai ir jo dokumentai buvo mašinoje. Ji mažai automobilį naudoja. Jos niekas neinformavo, kad automobilio nėra tame sklype. Supranta, kad automobilis gali būti konfiskuotas, tačiau ji jam automobilio nedavė. Jeigu jis padarė nusižengimą, tai jis ir atsako už tai. Ji automobiliu nesinaudojo ir nesidomėjo, paliko sklype, kur vyksta statybos, nieko nežinojo ir policijai apie tai nepranešė. Jai atrodo neteisinga ją nubausti už tai, kad kažkas savavališkai pasiėmė automobilį. Automobilio konfiskacija yra bausmė jai, ji taip suprantu šitą situaciją. Jos sesers sutuoktinis E. P..

Liudytoja B. P. parodė, kad jos sesė paprašė pasistatyti automobilį jos sklype. Automobilis ten stovėjo. Sklypas didelis ir jame vyksta statybos, stato ūkinį pastatą. Teritorija aptverta ir galvojo, kad saugu. Pas juos sklype stovi mobilus namelis ir J. buvo suteikta galimybė pernakvoti. Jis yra jos vyro pažįstamas. Jis pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Automobilio rakteliai buvo palikti automobilyje. Automobilio nepasigedo tris savaites, nes statybos baigtos. Paruošta viskas žiemai, užsandarinę pastatą, signalizaciją pajungę ir jie ten nenuvažiuoja. Ji ten dabar nevažiuoja. Jos vyras jai pasakė tik tada, kai jos sesė gavo pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 2), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 3), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), asmens blaivumo testu (b. l. 5), eismo įvykio schema (b. l. 6), E. J., V. B., E. V., M. D. paaiškinimais raštu (b. l. 7-10), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 11-15), pažyma apie asmens turimus vairuotojo pažymėjimus (b. l. 17) ir kita administracinės bylos medžiaga.

E. J. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sudėtį, kadangi pažeidėjas pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai 2011-03-31 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., ir paskirtos baudos nėra sumokėjęs, taip pat Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sudėtį, kadangi vairuodamas neįsitikino eismo saugumu, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. E. J. veika atitinka ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėtį, kadangi iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, policijai nepranešęs pasišalino.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimų pobūdį – du iš padarytų pažeidimų ypač šiurkštūs, vienas jų padarytas pakartotinai, du – sukeliantys pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, pažeidėjo asmenybę – linkęs daryti pažeidimus: per vienerius metus nusižengia trečią kartą, visi daromi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne kartą yra baustas už tai, jog vairavo neblaivus, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjas nedirbantis, aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti skiriama arešto bausmė, nenustatyta. Laikytina, kad kitos E. J. paskirtos administracinės nuobaudos nepasiekia savo tikslų: informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatlieka teisės aktų numatytų veiksmų, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ne pirmą kartą vairuoja neblaivus. Atsižvelgiant į tai, skirtinos vidutinio dydžio straipsnių sankcijose numatytos arešto bausmės. ATPK 130² str. sankcijoje numatyta privaloma papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, ATPK 127 str. 3 d. tokia privaloma nuobauda numatyta neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių asmenims, kuriems skiriamas areštas, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta alternatyvus transporto priemonės konfiskavimas teisės vairuoti neturintiems asmenims.

Teismų praktikoje, analizuojant ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3213/2010). Kelių eismo taisyklių 32 punkte yra įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Automobilio savininkė yra R. T.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (administracinė byla Nr. N575-1980/2011). Teismo posėdžio metu apklausta suinteresuotoji R. T. ir liudytoja B. P. paaiškino, kad automobilį E. J. pasiėmė be savininkės žinios. R. T. išreiškė prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo, motyvuodama, jog automobilis buvo paimtas be jos žinios, savavališkai, kad į policiją ji iki šiol nesikreipė tik dėl to, jog nežinojo apie savavališką pasinaudojimą jos transport priemone.

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Tokį ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą atitinka ir dabar galiojantis turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje. To straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas) privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kitiems asmenims priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos BK 72 straipsnio 4 dalyje. Šios dalies 1 punkte teigiama, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Teismas šioje ATP byloje pažymi tokias aplinkybes: nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. T.; administracinį teisės pažeidimą, už kurį šioje byloje skiriama nuobauda, padarė ne automobilio savininkė, o jos sesers vyro pažįstamas E. J.; automobilį savavališkai, be jo savininkės sutikimo ir netgi žinios pasiėmė E. J., pasinaudodamas tuo, kad nakvojo jo pažįstamo sklype, kuriame stovėjo automobilis su jame esančiais rakteliais bei dokumentais.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ne jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu pažeidimą padaręs E. J. juo pasinaudojo be transporto priemonės savininkės sutikimo, kad automobiliu žymi turtinė žala nepadaryta. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas pažeistų administracinio teisės pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimą. Paskiriant tokią papildomą nuobaudą iš esmės būtų baudžiama ir R. T., nors ji nėra nei pati padariusi teisės pažeidimo, nei sudariusi sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai.

Taigi, reziumuojant tai, kas nurodyta, pabrėžtina, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas vertina esant pagrindui taikyti teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas (-ai) nėra atsakingas (-i) už jo (-jų) nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą be transporto priemonės konfiskavimo;administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą be transporto priemonės konfiskavimo;administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir skirti 25 (dvidešimt penki) parų areštą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 25 (dvidešimt penki) parų areštą be transporto priemonės konfiskavimo.

Transporto priemonę – R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nutarimui įsiteisėjus, gražinti automobilio savininkei ar kitam teisėtam jo valdytojui.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.